Dirbtinis sniegas olimpinėse žaidynėse anaiptol nėra naujovė – pirmą kartą jis buvo panaudotas 1980-ųjų Leik Plesido (JAV) žiemos olimpiadoje.
Tąsyk žaidynių darbuotojai sunkvežimiais krovė sniegą ant lygumų, kurios vėliau tapo slidinėjimo trasomis.
Dėl klimato kaitos dirbtinis sniegas tapo vis labiau reikalingesnis artėjant prie šių dienų.
2014-ųjų Sočio (Rusija) žiemos olimpiadoje buvo naudojama apie 80 proc. žmogaus pagaminto sniego, o 2018-ųjų Pjongčango (Pietų Korėja) žiemos olimpinėse žaidynėse dirbtinis sniegas sudarė net 90 proc.
Vis dėlto Pekinas žengs dar iki tol neregėtą žingsnį – vasario 4-ąją startuosiančiose olimpinėse žaidynėse tikro sniego nebus apskritai.
Dirbtinis sniegas bus naudojamas tiek Pekino priemiestyje Yanqing įsikūrusiame kalnų slidinėjimo parke, kuriame vyks biatlono, slidinėjimo, šuolių su slidėmis ar snieglenčių sporto varžybose, kurias priims Džangdziakou vietovė.
Pastaroji vieta yra nutolusi apie 160 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Pekino, o joje temperatūra krenta reguliariai. Vis dėlto įprastai sniego kiekis yra matuojamas centimetrais.
„Olimpinės žaidynės negali tuo pasikliauti. Organizatoriai turi būti tikri, kad sniego bus pakankamai iki varžybų starto pradžios“, – teigė Michaelas Mayras.
Taigi, visa atsakomybė krenta Italijos sniego gaminių tiekėjui „TechnoAlpin“, o 46-erių M.Mayras dirba šios įmonės pardavimų vadybininku Kinijoje.
Italijos bendrovė turi parengti tikrą artinę armiją šią savaitę prasidedančiam žiemos mūšiui.
Vien Jančingo vietovėje visą parą veikia net 170 ventiliatoriais varomų patrankų bei 30 prietaisų, kurie neturi ventiliatoriaus. Jie purškia vandens rūką, iš netoliese gaunamo vandens rezervuaro.
Kiek vėliau yra sukuriamas tam tikro reikalingumo slėgis, kuris vėsiame ore kristalizuojasi į sniegą.
„Biatlono ir Šiaurės šalių centre naudosime apie 40 patrankų ir 15 sniego pistoletų, snieglenčių sporto aikštyne bus naudojama 62 patrankos ir 30 pistoletų, o pagrindinėje erdvėje, kuri bus Pekino centre, naudosime septynis sniego pistoletus. Ten sniego patrankų neprireiks“, – teigė M.Mayras.
Didžioji dalis reikiamos įrangos vandenynu iš Italijos buvo pradėti perkelti dar 2018 ir 2019 metais, nes buvo norima užtikrinti pakankamai laiko tiek kelionei, tiek ir montavimui.
Vis dėlto rimtesni darbai prasidėjo tik lapkričio viduryje, kai oro temperatūra ėmė kristi iki pakankamos žemumos, kad būtų galima gaminti sniegą.
Iki pirmųjų slidininkų atvykimo į kalnų šlaitus buvo išsprogdinta daugiau nei 1,2 mln. kubinių tonų dirbtinio sniego.
Ši dirbtiniu sniegu padengta šventė pareikalaus ir nemažai gamtinių išteklių – sniego mašinoms prireiks net 185 mln. litrų vandens. Matydami šį skaičių aplinkosaugininkai pirštu duria į dar vieną prasto žaidynių organizuotumo pavyzdį.
Tačiau Tatarptautinis olimpinis komitetas (IOC) ramina – dalį ištirpusio sniego bus galima perdirbti ir taip vanduo bus tausojamas labiau.
Taip pat pabrėžiama, kad rezervuaru savo augalų drėkinimams žaidynių metu ir toliau galės naudotis netoli centro esantys kaimo gyventojai.
Pekino olimpinės žaidynės taip pat taps pirmosiomis, kuriose visą dirbtinio sniego gaminimo įrangą aprūpins viena įmonė. Ji iš šios olimpiados uždirbs apie 20 mln. eurų.
Pats M.Mayras teigia, kad žiemos olimpines žaidynes planuoja stebėti iš savo namų Italijoje ir juose grožėtis kaip sportininkai leisis nuo kalno jo parūpintu dirbtiniu sniegu.
Žiemos olimpinės žaidynės startuos vasario 4 dieną.
