2014-ųjų Sočio ir 2018-ųjų Pjongčengo olimpinių žaidynių dalyvis pasiruošęs jau trečiam gyvenimo iššūkiui. Visgi patyręs atletas šįkart į žaidynes atvyko su gausia biatlono komanada, kurią vadina šeima.
„2014-aisias vykau apsidairyti, o mūsų komanda tada buvo tikrai maža. Aišku, tuo metu nesijautė, kad kažko trūksta. Slides mums ruošdavo serviso nariai, to pačiam daryti nereikėjo, šaudykloje treneris taip pat būdavo. Buvo olimpinės rinktinės gydytojas.
Žinoma, jeigu lyginsime su dabar, tai turime ir savo gydytoją, turime ilgą laiką jau su mumis dirbančią kineziterapeutę, tų žmonių daug daugiau ir komanda didesnė. Tikrai daug smagiau atvykti į žaidynes, nei palyginus su 2014 metais. Buvome tuomet tik dviese sportininkai, o dabar visada komanda, visa biatlono šeima.
Tikrai labai smagu, nes to jau siekėme 12 metų. Norėjome komandos ir Sočyje. Deja, nepavyko, kaip ir 2018 metais Pjongčange. Labai džiaugiuosi, kad po 12 metų turime vyrų estafetės komandą“, – kalbėjo 31-erių T.Kaukėnas.
Vyrų estafetėje jis kartu su Vytautu Strolia, Linu Baniu ir Karoliu Dambrovskiu įsirašys į Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių istoriją. Tai bus pirmas kartas, kai lietuviai turės savo atstovus šioje rungtyje.
„Tai – istorinis įvykis. Sunku pasakyti, dar nebuvo tokios patirties, bet manau, kad bus labai įdomu. Komandinė estafetė visą laiką yra tokia, kad tuo metu pasijaučia komandinė dvasia.
Kai startuoji vienas, tai yra individualus dalykas, teoriškai net ir komandos draugai tampa konkurentais. Estafetėje pergyveni už kiekvieną ir nori, kad jam pasisektų, tuo metu ypatingai nori. Bus nauja patirtis, kurios dar neturėjau“, – pasakojo T.Kaukėnas.
Lietuvis Pekine sieks pagerinti savo olimpinius rezultatus. 2018-aisiais sprinto lenktynėse T.Kaukėnas finišavo 17-as, o persekiojimo lenktynėse – 13-as. Tai – geriausi nepriklausomos Lietuvos pasirodymai olimpiadų istorijoje.
– Kokie pirmieji jūsų Pekino olimpiados įspūdžiai?, – buvo paklausta T. Kaukėno.
– Labai džiaugiuosi, kad pavyko atvykti į olimpines žaidynes ir būti komandos sudėtyje. Man pastarieji metai nebuvo patys geriausi, asmeniškai tikriausiai net nebūčiau iškovojęs kelialapio, jeigu ne komanda.
Atvykus į žaidynes, kaip prieš tai buvusiose, jaučiasi lengvumas, pakili nuotaika. Džiaugiuosi, o ir pirmieji įspūdžiai – neblogi. Trasa man patinka, nėra kažkokių sudėtingų posūkių, stačių įkalnių. Tai mane džiugina.
Šiek tiek neramina didelis šaltis. Nors ir apsirengiau tris sluoksnius apatinių rūbų, bet nelabai padeda. Labai vėjuota šaudykla, tai irgi šiek tiek neramina, nes šaudyti labai sudėtinga. Jei bus taip vėjuota, tai varžybose bus šiek tiek loterija. Gūsiai kartais būna stipresni, kartais ne tokie stiprūs. Jeigu nepasiseks ir pataikysi ant gūsio, tai turėsi gulėti. O jei nebus, tai tikėtina, kad bus geras šaudymas.
Kažką prognozuoti bus sunku. Tačiau bendrai paėmus – viskas sklandžiai ir gerai. Gyvenimo sąlygos tikrai geros, gyvename po vieną kambariuose. Erdvu, patogu, viskas suorganizuota pakankamai gerai.
– Pekine daug diskutuojama apie dirbtinio sniego kokybę. Kokie jūsų įspūdžiai?
– Čia sniegas yra labai šaltas, apie -20 laipsnių šalčio, labai sušalęs ir slydimas yra labai prastas. Lyg slidinėtum per smulkią druską. Tai yra tikrai neslidi medžiaga. Ypatingai bus sudėtinga paruošti slides, nes tepalai labai greitai nusiima nuo slidžių paviršiaus. Tad mūsų servisui bus tikras iššūkis rasti optimalų variantą. Šiandien jie jau bandys rasti geriausią variantą.
– Jus vadina olimpinių žaidnynių ekspertu, nes jose puikiai pasirodote. Ar jaučiate, kad ir šįkart ant jūsų pečių yra visos komandos našta?
– Negaliu pasakyti, kad yra kažkokia našta. Aš žinau, kad turiu padaryti tai, ką galiu geriausiai. Negalvoju, ko kiti tikisi. Šiuo metu mintys nukreiptos į procesą, geras treniruotes, gerai išsimiegoti ir panašiai. Tad ir nelieka laiko galvoti apie tai, kas buvo praeityje, prieš ketverius metus. Reikia galvoti apie šiandieną ir į tai koncentruotis. Asmeniškai nejaučiu jokio spaudimo.
– Dirbote su sportu psichologu. Ar keičiasi šiuo klausimu priėjimas prie olimpinių žaidynių?
– Pastaruoju metu su sportu psichologu nelabai ir bendravome. Tuos dalykus jau buvome aptarę, praktikuojame čia. Kaip ir minėjau, mintis reikia nukreipti į procesą, o ne rezultatą, praeitį ar ateitį. Reikia mėgautis ir būti čia. Tą patį dariau ir 2018 metais Pjongčange. Čia mėgaujuosi buvimu ir kažką pakeisti, padaryti yra labai sunku. Tiesiog lieka mėgautis ir tiek.
