„Tokios ir varžybos... Nusivyliau šiuo pasirodymu, apmaudu dėl šaudymo. Tikrai norėjosi, kad būtų baudų mažiau, nes sąlygos buvo viskas idealiai“, – po finišo kalbėjo 25-erių sportininkė, lenktynėse prašovusi keturis kartus.
Lietuvos atstovė po pirmųjų 2 km į šaudyklą atšliuožė 61-oji. Tiesa, gulėdama G.Leščinskaitė prašovė vieną kartą, tad tai jai kainavo 1 min. baudos.
Antroje šaudykloje lietuvė dar kartą klydo, tačiau klaidas ištaisė trečiuoju šaudymu, kuomet gulėdama uždengė visus taikinius. Visgi lemiamoje šaudykloje prašovė dukart, kas lietuvei neleido pagerinti pozicijų. Iš viso lietuvė prašovė 4 kartus.
„Trasoje buvo labai sunku, tai buvo gal net sunkiausios mano varžybos gyvenime. Į kalną slidės labai sunkiai slydo, tas labai jautėsi, fiziškai buvo sunku. Nusileidimuose susidaręs mažas ledukas, tai visą laiką reikėjo įsitempti. Dėl to labai greitai pavargo raumenys, kentėjau. Norėjosi daugiau jėgų įdėti, bet jos kažkaip išėjo veltui“, – teigė lietuvė.
Pirmąją vietą užėmė vokietė Denisė Hermann, antroji liko prancūzė Anaïs Chevalier-Bouchet, trečioji – norvegė Marte Olsbu Roiseland.
Vasario 11-ąją G.Leščinskaitės laukia 7,5 km sprinto rungtis.
– Gabriele, kas nutiko ketvirtoje šaudykloje?, – buvo paklausta G.Leščinskaitė.
– Matyt, kad buvo labai didelis noras pataikyti. Dėl to stengiausi ramiai šaudyti, galvojau, kad pasitaikysiu ir bus geriau, daugiau šansų pataikyti. Neturiu atsakymo, kodėl nepataikiau paskutinėje šaudykloje.
Šaudymo prasme turėjau daugiau geresnių pasirodymų, kojos nedrebėjo. Nepataikiau ir viskas.
– Kuo ypatinga ši trasa, atrodė, kad antra jos dalis jums buvo palankesnė?
– Trečiame rate pastebėjau, kad pirmoje rato dalyje nieko negalėjau padaryti, slidės neslydo, lipau kojomis. Antroje dalyje man buvo palankus reljefas, pasispirdavau daugiau nuo kalniuko, toliau nuvažiuodavau nuo nusileidimo, trumpi pakilimai, kuriuose pagaudavau gerą pagreitį, tai padėdavo gerai užbaigti ratą.
Tiesiog išėjimas iš šaudyklos labai lėtas, reikia labai spirtis, o kai esi silpnesnis, pereini ant kalninio žingsnio, tačiau tai kainuoja sekundes.
Po to supratau, kad antra trasos dalis man yra palankesnė, tad joje bandydavau kompensuoti tai, ką prarasdavau pirmoje.
– Ar konkurentėms irgi buvo sunku?
– Panašiai, matėsi, kad į kalną visos „miršta“. Iš reljefo atrodo, kad galime ten irtis, bet visoms labai sunkiai sekėsi. Labai įdomu, pastebėjau, kad į kalną slidės neslysta, o nuo kalno slysta. Fenomenas.
– Kokias pamokas išmokote prieš sprinto lenktynes?
– Ten reikės kitokios taktikos, palauk nėra, nuo pirmojo metro reikia šauti, spirtis.
Jėgų atsargai nėra, jokio pasisaugojimo. Reikia susiimti šaudykloje, nes baudos ratai labai skaudūs.
Labai noriu, kad tą dieną būtų gera fizinė forma, tada, kaip sakoma, jau nebus ką prarasti.
Kas mane žino, supranta, kad individuali rungtis yra mano rungtis, o kai ji nepasiseka, tada liūdžiu. Bet po to supranti, kad yra antras šansas, tada jį ir norėsiu išnaudoti.
