„Liūdna, kad nepavyko išnaudoti šanso, buvo galima su taikliu šaudymu parodyti neblogą rezultatą. Gal ne iki medalių, bet tikrai savijauta buvo nebloga.
Pradžia šaudymo irgi buvo nebloga, bet antroje šaudykloje net nežinau, kas nutiko.
Nepataikiau pirmų dviejų šūvių, nelabai ką keičiau, vėliau pataikiau visus tris. Neįsivaizduoju, kas nutiko. Kaupiausi, bet gal nuovargis neleido man laisvai jaustis.
Fiziškai pakankamai neblogai jaučiausi, aišku, ne taip, kaip norėtųsi, yra kaip yra“, – įspūdžiais dalijosi T.Kaukėnas.
Biatlonininkas pirmoje šaudykloje prašovė kartą, antroje išvengė klaidų, tačiau trečioje ir ketvirtoje klydo net po du kartus, kas lietuviui kainavo labai brangiai – 5 papildomas minutes.
Geriausiai iš lietuvių antradienį pasirodė Vytautas Strolia, kuris prašovė tik kartą ir užėmė 21-ąją vietą.
Tiesa, T.Kaukėnas visą trasą įveikė 0,4 sek. greičiau nei V.Strolia, tad taiklūs šūviai jį būtų priartinę prie 20-uko.
Čempionu tapo prancūzas Quentinas Fillonas Maillet – 48 min. 47,4 sek. (2 baudos min.).
Sidabras atiteko baltarusiui Antonui Smolskiui, kuris atsiliko 14,8 sek. (0). Trečias liko norvegas Thingnesas Johannesas Boe, atsilikęs 31,1 sek. (2).
Vasario 12-ąją T.Kaukėnas startuos 10 km sprinto rungtyje.
– Ar skyrėsi sąlygos lyginant su treniruotėmis, nes lenktynių dieną oro temperatūra buvo aukštesnė? Kaip kito sniego kokybė? – buvo paklausta T.Kaukėno.
– Šiek tiek geriau slydo, buvo šiltos dienos, sniegas daug švelnesnis, slydo geriau. Nuo antro rato šiek tiek kokybė suprastėjo, bet ir kitiems nebuvo geriau.
Savijauta dar nebuvo labai gera, yra vilčių, kad įgausiu geresnę formą sprintui.
– Kaip sekasi prisitaikyti prie aukštesnio slėgio, juk čia, Džangdziagou, yra 1700 m virš jūros lygio?
– Kaip ir esu minėjęs, dvejus metus ruošiausi aukštikalnėse, treniravausi ir 2700 m aukštyje, galvojau, kad kai čia atvažiuosiu, jausiuosi kaip žuvis vandenį. Bet nėra taip lengva. Man asmeniškai jaučiasi kažkokia aklimatizacija, gal prisideda ir laiko skirtumai.
Per treniruotę buvo ir aukštesnis pulsas. Mes turėjome stovyklą Europos kalnuose, tokiame pačiame aukštyje, atvykome iš ten, tai teoriškai neturėjo skirtis jausmas, bet visgi yra kitaip. Čia kitokie kalnai, ne tokie aštrūs, gal tai turi įtakos, gal slėgis kitaip veikia.
– Kaip atrodys jūsų tvarkaraštis iki sprinto, kuris vyks vasario 12-ąją?
– Po individualios rungties reikia bent trijų dienų, kad grįžtų visos jėgos. Kalnuose viskas dar ilgiau tęsiasi, tad treniruotės bus lengvos, tobulinsime šaudymą.
Reikia užtikrintumo ir greičio, nes ilgai ruošiuosi. Yra laiko, tikiuosi, kad pavyks atsigauti ir sprinte kažką pabandyti geresnio.
