Nors Nemenčinėje prieš keletą metų įrengta apšviesta Vilniaus rajono sporto mokyklos biatlono šaudykla ir trasa, gali pasikartoti pastarųjų trejų metų scenarijus, kai sportininkams treniruotis ir varžytis artėjant pavasariui tekdavo vykti į Latviją.
Nors kol kas gelbėja naujas retrakas, kuris trasos ledą susmulkina ir paverčia sniegu, greitai negelbės ir jis.
Tiesa, dar padėtų sniego patrankos, bet jos sunaudoja tiek brangios elektros energijos, kad treniruotės ir varžybos taptų auksinės.
Rezultatus sunku nuspėti
Pirmadienį ir antradienį Nemenčinėje vyko Lietuvos biatlono federacijos taurės varžybos. Jose dalyvavo geriausi sportininkai, bet biatlono entuziastui, Vilniaus rajono sporto mokyklos vadovui 64 metų Marijanui Kačanovskiui teko ne tiktai organizatoriaus rūpesčiai.
Mat kaip tik antradienį Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse startavo jo auklėtinis Karolis Dombrovskis.
Jis nenuvylė, kartu su kitais trimis lietuviais sportininkais užėmęs 14-ąją vietą biatlono estafetės 4 po 7,5 kilometro varžybose.
Treneris M.Kačanovskis, per varžybas Nemenčinėje stebėdamas, kaip rungiasi Vilniaus rajono sporto mokyklos auklėtiniai, sakė, kad biatlonas tuo ir įdomus, kad jame labai svarbus nenuspėjamumo elementas.
„Gali būti, kad sportininkas prastai šliuožia, bet kai ateina laikas šaudyti, nurimsta vėjas.
Tai labai paranku – rezultatai iš karto pagerėja“, – šypsojosi vienas garsiausių Lietuvos ne tik biatlono trenerių, bet ir sportininkų M.Kačanovskis.
Šaudydavo pas medžiotoją
Vis dėlto M.Kačanovskiui tenka ne tik jaunimą treniruoti. Prieš varžybas savaitės pradžioje jis su pagalbininkais nešė sniegą, nes vienoje vietoje trasa išskydo, grėsė, kad biatlonininkams teks slidėmis šliuožti per balą.
Jis prisiminė laikus, kai trasa Nemenčinėje jau buvo įrengta, bet jokios kitos infrastruktūros dar nebuvo.
Todėl sportininkai persirengdavo M.Kačanovskio namuose, kur garaže tam buvo įrengta patalpa.
O kol Nemenčinėje nebuvo biatlono šaudyklos, sportininkai daugiau nei 20 kilometrų važiuodavo pašaudyti į Buivydžius, kur pažįstamas medžiotojas užleisdavo jam priklausantį nuošalų sklypą.
Dabar – kas kita. Šalia trasos prieš dvejus metus atidarytas sporto mokyklos administracinis pastatas, kuriame yra ne tik visi patogumai sportininkams, bet ir nedidelis viešbutis.
Šalia – ne tiktai jauki 20 vietų šaudykla, 2,5 kilometro slidinėjimo trasa, bet ir asfaltuota ir apšviesta 2,2 kilometro biatlono riedučių trasa.
Beje, ši slidinėjimo trasa gavo tarptautinį sertifikatą rengti slidinėjimo sprinto varžybas klasikiniu stiliumi.
Ateina iš kitų mokyklų
„Du į viršų, Laimi“, „Emilija, darai taip: du į dešinę, vieną į apačią“, „Iš karto tris nuo gabaritų iki centro“, – prieš varžybas per treniruotę skambėjo M.Kačanovskio komandos auklėtiniams.
Jau tapo įprasta, kad pastaraisiais metais Nemenčinės biatlonininkai iš įvairių varžybų parsiveža maždaug pusę medalių.
Kodėl jaunuolius vilioja biatlonas? M.Kačanovskis kraipė galvą: netgi tais laikais, kai Nemenčinėje nebuvo beveik jokios šios sporto šakos infrastruktūros, treniruotis ateidavo būriai.
Dabar kai kurie jaunuoliai, net gyvenantys toli nuo Nemenčinės, keičia mokyklą vien tam, kad galėtų lankyti biatlono treniruotes.
