Geriausiai ir vėl pasirodė Norvegijos sportininkai. Norvegai iškovojo net 16 aukso medalių, o prie jų pridėjo 8 sidabro ir 13 bronzos apdovanojimų.
Antroje vietoje liko Vokietijos delegacija iškovojusi 4 aukso medaliais mažiau. Vokiečiai taip pat laimėjo 10 sidabro ir 5 bronzos medalius.
Žaidynių šeimininkė Kinija dideliu kiekiu medalių nepasižymėjo, tačiau net 9 aukso medalius iškovoję kinai galutinėje rikiuotėje liko trečioje vietoje. Žaidynių šeimininkai iškovojo papildomus 4 sidabro ir 2 bronzos medalius.
Ketvirti liko amerikiečiai. JAV delegacija džiaugėsi 8 aukso medaliais, o net 10 kartų amerikiečiai turėjo tenkintis sidabro medaliais. JAV delegacija taip pat iškovojo 7 bronzos apdovanojimus.
Pirmąjį penketuką užbaigė Švedijos delegaciją iškovojusi 8 aukso medalius, o prie jų pridėjusi po 5 sidabro ir bronzos medalius. Vieta žemiau likę nyderlandai už švedus laimėjo tik vienu bronzos medaliu mažiau.
Septintoje vietoje likę austrai džiaugėsi 7 auksiniais medaliais, tiek pat iškovojo ir sidabrinių apdovanojimų. Austrijos delegacija taip pat laimėjo 4 bronzos medalius. Aštunti su 7 aukso medaliais liko šveicarai. Šveicarijos komanda taip pat laimėjo 2 sidabro ir 5 bronzos medalius.
Antri pagal medalių gausą, tačiau tik devinti pagal oficialią rikiuotę. Rusijos olimpinis komitetas (ROC) laimėjo 6 aukso apdovanojimus, tačiau susižėrė net 12 sidabrinių ir 14 bronzinių medalių.
Dešimtoje vietoje liko Prancūzija. Prancūzai iškovojo 5 aukso medalius, 7 sidabro ir 2 bronzos.
Paskutines tris vietas (27-29) užėmė po vieną bronzos medalį iškovojusios Lietuvai artimos šalys – Latvija, Estija ir Lenkija. Tiesa, nei latvių, nei lenkų toks pasiekimas džiuginti neturėtų.
Latviai nors ir iškovojo tą patį bronzos medalį kaip ir praėjusiose žaidynėse neslėpė noro laimėti daugiau, o lenkai Pietų Korėjoje vykusiose žaidynėse džiaugėsi ne tik bronziniu, bet ir auksiniu medaliu.
