Tai, kas įvyko Judžine (JAV) tapo istorine akimirka – Lietuva disko metimo sektoriuje svarbiausių varžybų medalių nematė jau penkerius metus. A.Gudžius po triumfo 2018 metų Europos čempionate buvo priverstas tvarkytis su traumomis, o Aleknos pavardė jau buvo įrašyta į istorijos metraščius, priversdama dalį sirgalių tik prisiminti laikus, kai šalies vėliavą nešė Virgilijus Alekna.
Ir dabar – po ilgų ir sunkių laukimo metų – lietuviai stebėjo, kaip A.Gudžius apsikabina šiemet žaibiškai į viršų kylantį M.Alekną.
19-metis pirmą kartą dalyvavo pasaulio čempionate ir pirmasis kartas tapo sidabriniu.
„Kol kas emocijų nėra, bet gal vėliau bus. Esu patenkintas. Tikrai nuostabu, kad kartu su Andriumi patekome tarp TOP3 vietų“, – visiškai ramus, kokį daugelis buvo įpratę matyti ir jo tėtį V.Alekną, LRT televizijos žurnalistei Dovilei Šeduikytei kalbėjo M.Alekna.
Jis diską geriausiu bandymu nusviedė 69,27 m. A.Gudžius – 67,55 m. Auksą iškovojęs šį sezoną absoliučią titano jėgą demonstruojantis slovėnas Kristjanas Čechas diską nusviedė 71,13 m.
M.Alekna atviravo – jautė jaudulį ir mano, kad galėjo diską mesti dar toliau, tačiau nė kiek nesigraužia.
Atrodė, kad sportininkas džiaugiasi, bet sulaiko savo emocijas. Tokį vaizdą, kai medalį laimi Alekna, Lietuvos sporto gerbėjai jau buvo įpratę matyti. Plačiausiai M.Alekna nusišypsojo, kai su džiaugsmu dalino padėkas.
„Labai noriu padėkoti mamai, tėčiui, aišku, treneriui – visi jie labai daug prisidėjo prie mano pasirodymo. Taip pat – močiutei, kuri visada džiaugėsi, motyvavo ir palaikė net ir sunkiausiais momentais“, – LRT sakė M.Alekna.
Kai paaiškėjo, kokius medalius iškovojo lietuviai, M.Alekna greitai sulaukė A.Gudžiaus paraginimo: „Eime pasiimti vėliavų!“.
31-erių 2017 metų pasaulio čempionas puikiai žino, ką reiškia iškovoti elitinį medalį.
„Smagu, kad po trejų metų sausros, po traumų ir atsigavimų – medalis. Nors ir bronzos, bet labai džiaugiuosi. Ir džiaugiuosi, kad Lietuvai – du medaliai, nes ne taip skauda dėl sidabro, – sakė A.Gudžius ir prisiminė pastaruosius sudėtingus metus. – Buvo visko – traumų, COVID-19, nusikėlimų. Buvau labai neblogai pasiruošęs 2020 metams, bet nukėlė olimpiadą, tada – trauma. O dabar esu beveik sveikas ir ten, kur turiu būt. Turėjau poros metų rezervą, bet nepavyko jo realizuoti.“
A.Gudžiui ir M.Aleknai už nugaros liko itin rimti varžovai – olimpinis čempionas švedas Danielis Stahlis ir jo tautietis olimpinis vicečempionas Simonas Petterssonas.
