Tai buvo labai laukiamas čempionatas, nes jis du kartus buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos. Iš viso Lietuvai atstovavo 19 šaudymo iš lanko entuziastų iš keturių skirtingų klubų.
Renginyje lietuviai galėjo išbandyti akies taiklumą su kolegomis iš viso pasaulio. Estijoje varžėsi estai, latviai, suomiai, vokiečiai, Britų salyno atstovai, ispanai, olandai, o taip pat lankininkai iš tokių tolimų šalių kaip Indija, Brazilija, Australija, JAV, PAR, Zambijos ir Namibijos.
Lietuvos sportininkai iškovojo po du aukso bei sidabro ir vieną bronzos medalius. Be trijų pasaulio rekordų, buvo užfiksuota net 12 naujų Lietuvos rekordų. Net trijų naujų pasaulio rekordų autore tapo Elzė Večkytė. Ji triumfavo medžioklinio lenktojo lanko grupėje, surinkusi 1379 taškus. Beje, antrąją vietą šioje rungtyje užėmė Aistė Stagniūnaitė (1091 tšk.).
E. Večkytė pasiekė pasaulio jaunimo rekordus „Field“ (253 tšk.), „Hunter“ (270 tšk.) ir „Animal“ (386 tšk.) rungtyse.
„Į Estiją vykau praleisti laiką gamtoje, pamatyti lankininkus iš įvairių kraštų. Medalio tikėjausi, o kokios svarbos – nebuvo taip svarbu. Prieš varžybas rekordais nesidomėjau, bet po trečios dienos rungties pasitikrinau rekordų lentelę ir nustebau pamačiusi, kad mano sesės Medos Večkytės jaunimo pasaulio rekordai nebuvo pagerinti nuo 2017 metų. Atsirado azartas ir supratau, kad rekordus turėsiu. Norėjau tą kartelę užkelti kuo aukščiau“, – pasakojo E. Večkytė.
Kaip minėta, lietuvė pasaulio rekordus pagerino trijose rungtyse. „Field“ yra artimesnė sportinei disciplinai, nors atstumai tarp taikinių varijuoja nuo keleto iki 80 jardų.
Tik čia taikinių atstumai didėja stabiliai, kas 5 m. „Hunter“ rungtyje atstumai būna labai įvairūs ir siekia iki 70 jardų. Be to, čia dažniau šaunama iš skirtingų vietų, dėl to reikia daugiau intuicijos. Tiek „Field“, tiek „Animal“ rungtyse yra šaunamos keturios strėlės, taikiniai yra apvalūs, tik „Animal“ rungtyje naudojami natūralaus dydžio gyvūnų piešiniai. Lietuvoje tai yra gana retai praktikuojama rungtis.
„Neturiu mėgstamos rungties. Jos įdomumas priklauso nuo konkrečios trasos. Kartais taikiniai stovi po tankiomis eglėmis, o šaudyti reikia nuo saulėtos pievelė, kartais – viskas atvirkščiai. Net ta pati trasa atrodo visai kitokia ryte, negu, kad dieną ar vakare, o vasarą, kai medžiai meta šešėlį – viskas atrodo visai kitaip nei pavasarį kol nėra lapų. „Animal“ rungtis žavi savo kitoniškumu“, – pasakojo E. Večkytė.
Sportininkė teigė, kad landšaftinis šaudymas yra puikus būdas praleisti laiką gamtoje.
„Tai yra mėgstama veikla gamtoje, kūno koordinacijos lavinimas, savo fizinių galimybių ieškojimas. Varžybų rengėjai stengiasi, kad trasa būtų kuo įvairesnė ir sunkiai nuspėjama – gamtoje visi landšafto nelygumai daro įtaką lankininko taiklumui. Priklausomai nuo trasos, paprastai per varžybų dieną, per 4–5 valandas nueinama apie 5–7 kilometrai raižyta vietove, šaunama virš šimto šūvių“, – pasakojo pasaulio rekordininkė.
E. Večkytė sako, kad šis sportas yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas, tinkantis net ir vyriausiems žmonėms.
„Pergalės suteikia džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi. Norisi, kad apie šią sporto šaką sužinotų kuo daugiau žmonių, kad ateitų pabandyti. Šis sportas tinka visiems – nuo pirmokėlių iki 80–90 mečių. Neįgalieji taip pat sėkmingai šaudo iš lanko– Lietuvoje turime puikių pavyzdžių. Lankai yra skirtingo stiprumo, tad tinka visiems“, – teigė ji.
Lietuvos lankininkai dabar pradės pasiruošimą 2023 metų pasaulio medžioklinio šaudymo iš lanko čempionatui, kuris vyks Suomijoje, Laplandijos sostinėje Rovaniemi. Planuojama, kad varžybos vyks vidurnaktį šviečiant saulei.
Aukso medalį Estijoje pelnė Arnoldas Jurgaitis (medžioklinis skriemulinis lankas su apribojimais), sidabro apdovanojimu pasidabino Egidijus Sekorskas (medžioklinis skriemulinis lankas), bronzos – Andrius Vaskinas (medžioklinis lenktasis lankas).
Po tris naujus Lietuvos rekordus užfiksavo Edita Astrauskienė ir E. Sekorskas, po vieną – A. Jurgaitis, Gediminas Astrauskas ir Aleksandras Aniščenko.
„Dalies gerų rezultatų tikėjomės, kita dalis atėjo ir susiklosčius palankioms aplinkybėms, kaip dažnai sporte būna. Tokio rango varžybose po COVID dvejų metų pauzės sunkoka buvo tiksliau numatyti būsimus laimėjimus. Stiprybės semiamės iš lankininkų bendruomenės gero nusiteikimo ir ryžto lemiamais momentais. Šaudymo sporte daugiau nei pusė galutinio rezultato priklauso nuo pozityvumo ir pasitikėjimo“, – sakė Lietuvos šaudymo iš lanko asociacijos vadovas Arnoldas Jurgaitis.
A. Jurgaitis sako, kad sąlygos Lietuvoje yra pakankamos, pokyčiai bus reikalingi padaugėjus jaunų sportininkų.
„Laimėjimai aukščiausio rango varžybose, įdėtas darbas ir valia nugalėti yra svarbūs šio sporto vystymui. Tokių rezultatų nauda didžiulė. Tikimės didesnio jaunų sportininkų įsitraukimo į mūsų sporto šaką“, – pabrėžė A. Jurgaitis.
