„Šis seminaras – ne tik galimybė tarpusavyje pasidalinti patirtimi, bet ir iš pirmų lūpų išgirsti, ką lems sporto sistemoje įgyvendinti pokyčiai. Linkiu šį laiką praleisti produktyviai“, – sveikindama dalyvius sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Į renginį atvyko per šešias dešimtis olimpinių sporto šakų federacijų vadovų bei su rinktinėmis dirbančių sporto trenerių.
Kėlė probleminius klausimus
Seminarą pradėjo Nacionalinės sporto agentūros (NSA) direktorius Mindaugas Špokas, pristatęs šiemet įkurtos institucijos tikslus, struktūrą ir strategiją. „Mūsų trumpalaikis tikslas – 2 medaliai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Ilgalaikis – 4 medaliai 2028 metais Los Andžele“, – sakė M.Špokas.
Sporto politiką Lietuvoje įgyvendinančios NSA vadovas ne tik pristatė agentūros viziją, bet ir sulaukė klausimų. Viena pagrindinių diskusijų tema tapo praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašas. Federacijoms nerimą kėlė susiaurėję, į rezultatus orientuoti finansavimo kriterijai, išaugusi ir iki galo neaiški biurokratinė naštą, vėluojantis finansavimas.
Liepos 1 dieną visą aukšto meistriškumo sporto finansavimą perėmus valstybei, pasikeitė ir sportininkams mokamų stipendijų tvarka. Iš viso šiuo metu stipendijas gauna 179 sportininkai, tarp jų – 62 sportininkai su negalia, 43 jaunieji sportininkai.
Seminare pastebėta, kad pasikeitus finansavimo tvarkai, stipendija skiriama pagal pasiektą rezultatą, tačiau visiškai neatsižvelgiama į sportininko potencialą ir galimybes atsirinkti į olimpines žaidynes.
Dėl pasikeitusios stipendijų mokėjimo tvarkos apgailestavo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. Nors į Tokijo olimpines žaidynes vyko 11 lengvaatlečių, valstybines stipendijas šiuo metu gauna tik 4.
„Šiuo metu Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ruošiame bent dvi dešimtis sportininkų ir tikimės turėti ne mažiau atstovų nei buvo Tokijuje. Tačiau stipendijų klausimu esame autsaideriai. Turėtume siekti kartu padėti sportininkams, o ne apsunkinti kelią siekiant aukštumų. Dabar jaunas sportininkas, sudalyvavęs olimpinėse žaidynėse, įgijęs patirties, bet neužėmęs aukštos vietos nebegauna stipendijos, nebeturi palaikymo. Manau, tai didelė neteisybė sportininkų atžvilgiu“, – kalbėjo ji, atkreipdama dėmesį, į tai, kad tarp kriterijų valstybinei stipendijai gauti dalyvavimas paskutinėse olimpinėse žaidynėse nėra įtrauktas.
LTOK Olimpinio sporto direktorius Einius Petkus atkreipė dėmesį į tai, kad nuo olimpinės rinktinės dydžio priklauso ir šaliai suteikiama aptarnaujančio personalo kvota. Tai reiškia, kad didesnė rinktinė į olimpines žaidynes gali vežti didesnį būrį medikų, trenerių.
Kreipėsi sportininkų vardu
Sportininkų komisijos pirmininkas irkluotojas, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Mindaugas Griškonis pasidalino prieš kelias savaites olimpiečių surinktais pasiūlymais, kuriuos komisija išsiuntė atsakingoms institucijoms.
„Pagrindinis mūsų keltas klausimas – stipendijų skyrimo kriterijai. Į mane kreipėsi kelios sportininkės, olimpietės, kurios neteko stipendijos ir gyvena iš federacijos mokamų maistpinigių. Nesuprantu, jei valstybė kelia tikslą 2028 metų olimpinėse žaidynėse turėti 100 sportininkų, kaip lengvoji atletika gali gauti tik 4 stipendijas? Esu irklavimo atstovas ir negaliu skųstis, mūsų sportininkai gauna daugiau stipendijų, tačiau kiekviena sporto šaka yra skirtinga. Gal verta į tai atsižvelgti? Gal verta sukurti ekspertų komisiją, kurios nariai kiekvieną atvejį nagrinėtų individualiai?
Dar viena opi problema – vėluojantis valstybės finansavimas. Federacijos negali atlikti išankstinių mokėjimų. Pavyzdžiui, sausį planuojame treniruočių stovyklą sporto bazėje, į kurią pretenduoja ir daugiau rinktinių, tačiau negalime sumokėti už rezervaciją“, – pasakojo M.Griškonis.
Baime dėl ateities dalinosi žaidimų sporto šakų federacijos, pagal nustatytus kriterijus sunkiai galinčios pretenduoti į valstybės finansavimą. „Tai – žaidimų sporto šakų genocidas“, – į vatą nevyniojo Lietuvos rankinio federacijos vadovas Donatas Pasvenskas. Jam antrino Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka, pridėjęs, kad šiuo metu gaunamo finansavimo federacijai užtenka tik vieno darbuotojo, kuris užtikrintų logistinį aptarnavimą, išlaikymui. Tuo tarpu rinktinės varžyboms ruošiasi už savo lėšas.
Dažniausiai lydere gaunamo finansavimo prasme buvusios Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas atkreipė dėmesį į tai, kad nors rezultatai augo, federacija iš valstybės gavo mažiau lėšų.
„Buvo žadėta, kad finansavimas augs 38 proc., tačiau mums jis tiek sumažėjo! Agentūros laukia didžiulis iššūkis ir jei niekas nepagerės, o eis dar blogyn, reikės nešti atsakomybę“, – kalbėjo V.Gedvilas.
Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovas Raimundas Daubaras nuogąstavo dėl inventoriaus pirkimui skirtų lėšų, mat naujasis aprašas tam numato iki 100 tūkst. eurų. Naujosios olimpinės burlenčių klasės IQFoil įranga yra brangi ir labai trapi, todėl buriuotojai baiminasi, kad įrangai lūžus bus sunku užtikrinti operatyvų jos atnaujinimą, mat inventorių įsigyti teks viešųjų pirkimų būdu.
Kritikos strėlės skriejo ir dėl Aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos tobulinimo darbo grupės, į kurios pastabas, pasak federacijų, buvo menkai atsižvelgta. Dauguma federacijų iškėlė atsiradusią maistpinigių treneriams ir teisėjams mokėjimo problemą, nes Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašas tai draudžia.
Skirs dotacijas federacijoms
Seminaro metu LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovai E. Petkus ir Agnė Vanagienė pristatė sportininkų, rengiamų olimpinėms žaidynėms, rengimo organizavimo ir finansavimo pokyčius. Nuo šių metų liepos 1 dienos, visą olimpinio sporto finansavimą perėmus valstybei, LTOK nebeformuoja olimpinių kandidatų bei olimpinės pamainos sportininkų sąrašų.
Taip pat gerokai sumažėjus organizacijos biudžetui, LTOK nebeskiria finansavimo sportininkų rengimui, žaidimų komandų olimpinio pasirengimo programoms, nebemoka olimpinių stipendijų, nebeskiria lėšų trenerių darbo užmokesčiui, sportininkų inventoriui, specialiajam transportui, medicininiam ir moksliniam aptarnavimui.
Taip pat LTOK nebegalės finansiškai padėti federacijoms organizuojant treniruočių stovyklas prieš olimpinius renginius. Pavyzdžiui, prieš Tokijo olimpines žaidynes poreikį išreiškę sportininkai turėjo galimybę dalyvauti aklimatizacijos stovykloje Hiracukoje, o šiemet prieš Europos jaunimo vasaros olimpinį festivalį Banska Bistricoje LTOK baigiamosioms treniruočių stovykloms skyrė 80 tūkst. eurų.
Dėl šiemet pasikeitusios olimpinio sporto finansavimo sistemos, kitais metais planuojama gauti 3,8 mln. eurų pajamų – beveik dukart mažiau nei 2022-aisiais. 1,88 mln. eurų bus skiriama olimpinio sporto finansavimui – pasiruošimui ir dalyvavimui kitais metais vyksiantiems olimpiniams renginiams, bei artėjančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.
Ketvirtadienį Vykdomajam komitetui pristatytame 2023 metų LTOK biudžeto projekte olimpinių sporto šakų, LTOK pripažintų partnerių ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų vienkartinėms dotacijoms numatyta skirti 790 tūkst. eurų.
„Nors iki šiol nesame nei gavę, nei girdėję apie valstybės žadėtą finansavimą olimpiniam komitetui, suprantame, kad šiemet įvykdyti finansavimo pokyčiai nebuvo lengvi nei mums, nei sporto federacijoms. Tikimės, kad dotacijos padės finansuoti valstybės reikalaujamus 5 proc. savų lėšų nuo gaunamo valstybės finansavimo. Pagal šiuo metu esančią situaciją matome, kad mūsų pajamos mažės, tačiau kol galime, tol stengsimės padėti federacijoms“, – Vykdomojo komiteto posėdyje sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Ruošiasi olimpiniams renginiams
LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovai taip pat pristatė pasiruošimą kitais metais vyksiantiems olimpiniams renginiams. Jų – net keturi. Tai Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniai festivaliai, Pasaulio paplūdimo žaidynės bei Europos žaidynės, kurių metu taip pat vyks nemažos dalies sporto šakų olimpinės atrankos turnyrai.
Su federacijų vadovais aptartas pasiruošimas 2024 metų Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir didžiausi iššūkiai – augančios kainos, dideli atstumai tarp sporto bazių ir transporto planavimas, aptarnaujančio personalo trūkumas.
LTOK Užsienio ryšių direktorė Vaida Mačianskienė federacijoms pristatė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinio solidarumo suteikiamas galimybes. LTOK tarpininkaujant sporto treneriai, federacijų vadovai turi galimybę tobulinti įgūdžius kvalifikacijos kėlimo kursuose. Olimpinio solidarumo lėšomis gali būti finansuojamas sportininkų karjeros įgijimas.
Seminaro metu federacijų vadovams prisistatė naujoji Lietuvos olimpinio fondo direktorė Lina Minderienė. Ji pristatė fondo veiklą, darbą su rėmėjais ir perspektyvas. Sporto medicinos problematiką ir iššūkius pokyčių kontekste aptarė Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Paulius Petraitis. Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas pristatė Lietuvos savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos tyrimą.
