35-erių N.Džokovičius finale 6:3, 7:6 (7:4), 7:6 (7:5) nugalėjo graiką Stefaną Tsitsipą, kuris vis dar siekia savo pirmojo triumfo prestižiniuose turnyruose.
Viso turnyro metu su kojos trauma rungtyniavęs serbas atrodė tarsi geležinis, tačiau po pergalės pratrūko emociškai ir pravirko.
Tribūnose apsikabinęs su artimaisiais ir pagalbininkais jis atsigulė ir ėmė verkti. Po to grįžo į aikštyną, atsisėdo ant kėdės, o iš iš akių vėl pabiro ašaros.
„Emociškai subyrėjau. Iki tol neleidau sau blaškytis dėl traumos ar kitų kovai aikštėje nereikalingų dalykų. Tai galėjo sutrukdyti mano žaidimui.
Prireikė daug psichinės energijos, kad susikauptum ir tiesiog susitvarkytum su kasdieniais dalykais“, – sekmadienį kalbėjo N.Džokovičius.
O sunkumų, su kuriais pastaruoju metu jam teko susidurti, buvo daug.
Prieš „Australian Open“ startą jis turėjo bėdų dėl šlaunies, todėl didžiąją turnyro dalį dėvėjo specialų įtvarą.
„Prieš dvi su puse savaitės mano šansai laimėti šiame turnyre nebuvo realūs dėl mano kojos. Reikėjo tiesiog išgyventi kiekviename mače.
Geras dalykas „Didžiojo kirčio“ varžybose yra tai, kad tarp mačų turi laisvą dieną, o tai man suteikė daugiau laiko pasveikti nei kituose turnyruose.
Nuo aštuntfinalio koją jau mažiau skaudėjo, todėl žaidžiau savo geriausią tenisą“, – pasakojo serbas.
Antroji problema, su kuria pastarosiomis dienomis teko susidurti, buvo susijusi su jo tėvo sukelta sumaištimi.
Melburne besilankantis Srdžanas Džokovičius nusifotografavo su gerbėjais po ketvirtfinalio, o tada į žiniasklaidą pateko įrašas ir nuotrauka, kurioje jis pozuoja su žmonėmis, laikančiais Melburno parke uždraustas Rusijos vėliavas.
Tenisininko tėvas buvo apkaltintas Rusijos rėmimu. Dėl šio incidento pusfinalio ir finalo metu vyro tribūnose nebuvo.
„Maniau, kad šis skandalas nurims, bet taip neatsitiko. Todėl abu manėme, kad būtų geriau, jei jo nebūtų tribūnoje.
Mums abiem dėl to buvo skaudu, nes tai ypatingos akimirkos. Kas žino, ar jos pasikartos. Taigi jam nebuvo lengva. Mačiau jį po finalo, jis buvo šiek tiek liūdnas. Taip jau yra.
Bet jis man pasakė, jog svarbiausia yra tai, kad aš gerai jaučiausi aikštėje, kad laimėčiau ir kad jis visada yra už mane.
Ir kad jeigu jam būtų geriau nebūti tribūnoje, tebūnie taip“, – sakė anksčiau tėvą gynęs tenisininkas.
Prieš 12 mėnesių jam taip pat buvo sunku Melburne. Tada atvykus jo viza buvo atšaukta ir jis buvo deportuotas dėl nesiskiepijimo nuo COVID-19.
„Atsižvelgiant į praėjusių metų įvykius, dabar atvykęs į Australiją šiek tiek jaudinuosi. Nežinojau, kaip mane priims žmonės. Tačiau apskritai tai buvo labai teigiama patirtis“, – tikino jis.
N.Džokovičius prakalbo ir apie savo tolimesnę karjerą.
Dabar jis pavijo pagal „Grand Slam“ titulus ispaną Rafaelį Nadalį ir bandys jį aplenkti.
„Žinoma, mane įkvepia galimybė laimėti kuo daugiau „Didžiojo kirčio“ titulų. Šiuo mano karjeros etapu trofėjai yra didžiausia motyvacija toliau žaisti.
Niekada nemėgau lyginti savęs su kitais, bet, žinoma, man garbė būti minimam diskusijoje kaip vienam geriausių žaidėjų istorijoje“, – kalbėjo N.Džokovičius.
Jis teigė, kad nepaisant negalavimų, kurie jį kamavo turnyro pradžioje, dabar jis žaidė geriausiai kaip yra pavykę Australijoje: „Panašiai kaip 2011, 2015 ar 2016 metais.“
Serbas tikino, jog ne vien titulai jam yra svarbūs.
„Dar nenoriu baigti karjeros. Puikiai jaučiuosi dėl savo žaidžiamo teniso. Bet niekas nėra garantuotas.
Taip pat žinau, kad daugelis žaidėjų nori laimėti tokius titulus arba tapti pirmuoju numeriu reitinge.
Mano karjeros trukmė priklauso nuo įvairių dalykų. Ne tik nuo kūno. Be galo svarbus yra ne tik artimųjų palaikymas ir gyvenimo pusiausvyra, bet ir siekis siekti kitų trofėjų.
Esu fiziškai pasiruošęs. Žinoma, 35 metai tai ne 25, bet vis tiek tikiu, kad dar turiu laiko. Pažiūrėsime, kiek toli nueisiu“, – apibendrino N.Džokovičius.
Nuo pirmadienio jis vėl tapo pirmąja pasaulio rakete.
