IOC skelbė, kad Solidarumo fondas skyrė 7 mln. eurų tam, jog Ukrainos sportininkai galėtų toliau treniruotis ir varžytis svarbiausiuose renginiuose.
Buvo kalbam apie „precedento neturintį olimpinio judėjimo solidarumą“ ir norą, kad kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir 2026 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Milane ir Kortinoje dalyvautų „stipri Ukrainos komanda“.
Tačiau IOC žingsnis ieškoti būdų, kaip Rusijos ir Baltarusijos sportininkai sugrįžti į tarptautines varžybas, sukėlė pyktį Ukrainoje.
Buvęs fechtuotojas V.Gutcaitas, pernai lapkritį Ukrainos olimpinio komiteto prezidento poste pakeitęs IOC narį Sergejų Bubką, suabejojo paramos mastu.
„Nuo pirmųjų karo dienų buvo kuriamas Solidarumo fondas, remiamos nacionalinės rinktinės, federacijos ir sportininkai, – sakė jis. – Bet dėl žodžių, kad buvo finansuota daugiau nei 3000 sportininkų, man kyla klausimas, kur tie 3000 yra.
Gal tai kažkokia asmeninė pagalba.
Pagal lėšas, kurios buvo skirtos iš Solidarumo fondo, iki 2 mln. eurų buvo suteikta federacijoms ir besiruošiantiems sportininkams. Žinau apytiksliai, nes tuo metu nebuvau Ukrainos NOC vadovas.
Sunku pasakyti, kad tai 3000 sportininkų parama, nes to nepakanka“, – teigė V.Gutcaitas.
Nuo tada, kai buvo paskelbti planai siekti Rusijos ir Baltarusijos atletų sugrįžimo, tarp IOC ir Ukrainos kilo viešas ginčas.
Ukrainiečiai ketina boikotuoti 2024 m. Paryžių, jei Rusija ir Baltarusija dalyvaus su kokia nors vėliava, o IOC perspėjo, kad tai būtų Olimpinės chartijos pažeidimas.
