Jis kartu su kitais treneriais pasinėrė į tikrą neįgaliųjų sporto sūkurį – didėjantis sportininkų susidomėjimas, darbas su jaunimu bei šypsenomis palydimi rezultatai – tokius vaisius skina praėjusiais metais prasidėjęs LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo projektas „Fizinio aktyvumo plėtra tarp neįgaliųjų per konkrečias sporto šakas“.
Praėjusių metų liepos pradžioje startavęs Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) įkvėptas projektas apjungė visą Lietuvą – nuo Vilniaus iki Alytaus.
Projekto metu buvo siekiama kiek įmanoma labiau populiarinti neįgaliųjų sporto šakas, praplėsti jų ratą bei suteikti neįgaliesiems kuo didesnes galimybes įsitraukti į sportinę veiklą.
Iš viso buvo vykdytos naujos ir tęsiamos (jau iki tol vykdytos) 10 neįgaliųjų sporto šakų veiklų – vežimėlių krepšinis, tinklinis sėdint, šaudymas, tenisas, šaudymas iš lanko, stalo tenisas, bočia, biliardas, lengvoji atletika ir plaukimas.
„Mano iniciatyva prasidėjo taip – apie metus laiko važinėjau neįgaliųjų vežimėlyje, negalėjau vaikščioti, daktarai mane buvo „nurašę“. Tik savo užsispyrimo ir sporto dėka pradėjau plaukti ir atsistojau ant kojų.
Taip ir atsirado ši mano iniciatyva – norėjosi padėti vaikams, kurie yra prikaustyti prie vežimėlių, kad jie kuo mažiau laiko praleistų prie telefonų ar planšečių, tad pradėjau organizuoti plaukimo treniruotes.
Buvo ir finansinių problemų. Pradžioje viską rėmiau tik už savo pinigus, Fabijoniškių baseine išsinuomavau plaukimo taką, vedžiau treniruotes, bet tos kainos ėmė kilti, pinigėlių trūko, tad kreipiausi į Neįgaliųjų sporto federaciją, kad man padėtų.
Jie parašė projektą ir metams pavyko gauti finansavimą, ir tai padėjo išspręsti visas problemas, kad aš neįgaliesiems vaikams galėčiau organizuoti treniruotes.
Vydome po tris treniruotes per savaitę, o sportininkų amžiaus vidurkis yra nuo 10 iki 20 metų, turime dvi grupeles, o labiau pažengę sportininkai net dalyvauja tarptautinėse varžybose“, – pasakojo su plaukikais dirbantis E.Blaževičius.
Jam antrino ir su trimis neįgaliųjų sporto grupelėmis dirbantis treneris Rolandas Baranauskas.
„Džiugu, kad šios treniruotės sulaukė labai didelio susidomėjimo. Šaudymą iš lanko, kuri turbūt yra profesionaliausia iš šių trijų sporto šakų, išbando vis daugiau žmonių, atskirą sportininkų grupę turi ir biliardas, o didžiausio susidomėjimo turbūt sulaukia bočia.
Prie bočios treniruočių prisijungia ir labai daug neįgaliųjų mokyklos vaikų. Vien tų vaikučių dalyvauja apie 20–30“, – kalbėjo specialistas.
Fizinio aktyvumo ir sportinės veiklos užsiėmimams vykdyti buvo nuomojamos sporto salės, stadionai, baseinai. Projekto metu įsigyta neįgaliųjų sporto šakoms reikalingo inventoriaus.
Šių veiklų tikslinė grupė – fizinę negalią turintys asmenys, turintys amputacijų, patyrę nugaros smegenų pažeidimą, cerebrinį paralyžių, judantys su pagalbinėmis priemonėmis ramentais, vežimėliais, vaikštynėmis. Pagal negalios sunkumo laipsnį daugiausiai projekte dalyvavo sunkios negalios judantys vežimėliu asmenys.
Nors už savo vykdomas veiklas treneriai taip pat gavo tam tikrą atlygį, bet jie priduria, kad didžiausias įvertinimas yra neįkainojamos sportininkų šypsenos.
„Net nežinojau, kad man šios treniruotės su vaikais atneš tokią palaimą. Kai vežimėlyje sukaustytą vaiką išverti į vandenį, o jis tada pradeda šypsotis, judėti ir plaukti, žinokit, tai yra neįkainojamas vaizdas. Vaikai tiesiog verkia iš džiaugsmo, jų tėveliai taip pat.
Būtų gerai gauti dar didesnį finansavimą, nes plaukimo treniruotėms su sunkios negalios vaikais ir jaunimu reikalinga labai daug trenerių – jie dirba ne tik vandenyje, bet ir sausumoje, kiekvienam takeliui reikia skirtingų trenerių.
Tie užsiėmimai padeda ne tik sportininkams. Turiu draugę, kuri yra plaukikė ir vienu metu susidūrė su rimtomis psichologinėmis problemomis, paniro į depresiją. Tai aš pakviečiau ją savanoriauti šių treniruočių metu ir ji atgijo iš naujo“, – džiaugsmingai samprotavo E.Blaževičius.
Tuo metu R.Baranauskas neabejoja, kad ateityje jo treniruojami jaunieji sportininkai pravers ir tarptautinių varžybų duris.
„Treneriu dirbu jau 20 metų, o auklėtiniai dalyvauja ne tik vietinėse, bet ir tarptautinėse varžybose.
Šiame projekte dalyvauja labai daug jaunųjų sportininkų, kurie yra perspektyvūs, labai daug treniruojasi, tikiuosi, kad tos treniruotės tęsis ir tų treniruočių dėka kuo daugiau sportininkų galės dalyvauti tarptautinėse varžybose“, – teigė treneris.
Projektas „Fizinio aktyvumo plėtra tarp neįgaliųjų per konkrečias sporto šakas“ vyko nuo 2022-ųjų liepos 1 dienos iki 2023-ųjų birželio 30 dienos.
„Gaila, kad viskas taip greitai baigėsi“, – atsiduso R.Baranauskas.
Rezultatais džiaugėsi ir LNSF prezidentas Kęstutis Skučas.
„Džiaugiamės projektu, jo galimybėmis, rezultatais ir poveikiu visos Lietuvos neįgaliųjų sporto judėjimui, įtraukiant į neįgaliųjų sporto šakų veiklas įvairių amžiaus grupių, tame tarpe ir jaunimą, neįgalius asmenis, suteikiant jiems galimybes būti fiziškai aktyviais, įgaunant neįgaliųjų sporto šakų įgūdžių, padedant kvalifikuotiems, didžiulę patirtį turintiems specialistams, treneriams, vykdant užsiėmimus sunkią fizinę negalią turintiems asmenims jiems prieinamose ir pritaikytose sporto bazėse. Už platesnes galimybes įtraukti vis daugiau neįgalių žmonių į fizinę ir sportinę veiklą dėkojame Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Nacionalinei sporto agentūrai“, – pridūrė jis.
