Dar prieš pusantrų metų vienintelio lietuvio, laimėjusio EHF Čempionų lygą, karjera buvo pakibusi ant plauko. Sunkią kojos traumą patyrusiam J.Truchanovičiui Kaune buvo atlikta unikali operacija, kurios metu buvo pakeista kojos ašis, atstatyta kelio kryžminis raištis bei kelio kremzlės. Po operacijos prireikė net pusantrų metų reabilitacijos, kol kairiojo pusiau krašto pozicijoje rungtyniaujantis rankininkas grįžo į aikštelę.
„Svarbiausias mano asmeninis tikslas – sužaisti visą sezoną be traumų. Noriu mėgautis rankiniu, negalvodamas apie traumas“, – sakė su „TVB Stuttgart“ klubu kontraktą iki 2024 m. birželio 30 d. pasirašęs 30-etis J.Truchanovičius.
Jau pirmame čempionato ture „TVB Stuttgart“ rankininkų penktadienį laukia nemenkas iššūkis – dvikova namuose su praėjusio sezono Vokietijos čempionato prizininku Berlyno „Fuchse“ klubu.
– Prieš šį sezoną praėjote pilnavertį pasiruošimą sezonui su „TVB Stuttgart“ komanda. Kaip į tokius krūvius reagavo operuota koja ir visas organizmas?
– Pasiruošimas sezonui buvo gan ilgas, treniravomės šešias savaites. Viskas vyko gan sklandžiai, pavyko išvengti traumų. Deja, nepavyko išvengti ligos. Pasigavau koronavirusą ir praleidau vieną turnyrą. Todėl dar nesu sportinės formos pike, bet jau arti to. Tenka pripažinti, kad traumuota ir tokią operaciją atlaikiusi koja jau nebebus tokia, kokia buvo. Bet aš tam pasiruošęs ir dedu daug pastangų ją kuo labiau sustiprinti. Būna dienų, kai ją paskauda. Bet džiugina tai, kad tokių dienų vis mažiau. Dažniausiai jau nejaučiu traumos padarinių.
– Kiek laiko tenka skirti reabilitacijai, kokias sąlygas tam sudarė klubas?
– „Stuttgart“ klube sveikatos priežiūros sąlygos yra pačios geriausios. Turiu prieigą prie „Stuttgart“ futbolo klubo reabilitacijos centro ir juo vos ne kasdien naudojuosi. Suteikiama labai profesionali priežiūra. Turiu ir pats įdėti daug darbo, kad būčiau pilnavertiškai pasiruošęs žaisti. Darbo aš nebijau ir padarysiu viską, kad pasiekčiau geriausią sportinę formą, kokią tik galiu.
– Po kontrakto pasirašymo vasario mėnesį „Stuttgart“ klubas skelbė, kad pirmas pusmetis bus skirtas jūsų reabilitacijai ir būsit ruošiamas kitam sezonui. Tačiau jau praėjusiame sezone sužaidėte 8 rungtynes, per kurias pelnėte 18 įvarčių. Kodėl buvo tokia skuba?
– Klubas priėmė labai šiltai, nors mano situacija buvo komplikuota. Buvo komunikuota, kad aš ruošiuosi tik kitam sezonui. Bet mano užsispyrimas kuo greičiau grįžti į aikštelę lėmė ankstesnį sugrįžimą. Klubas nedarė jokio spaudimo, visi supratingai ir kantriai laukė, kada galėsiu pradėti žaisti. Aš pats sau dariau didesnį spaudimą, negu aplinkiniai. Kasdien klausinėjau, kada galėsiu žaisti. Padarėme papildomus testus ir visi rodmenys buvo teigiami. Su gydytojais priėmėm sprendimą, kad jau galiu prisijungti prie komandos ir pirmas rungtynes sužaidžiau balandžio pabaigoje. Man labai trūko varžybinio ritmo ir norėjosi kuo greičiau prisidėti prie komandos. Bet viskas buvo daroma tik su gydytojų leidimu.
– Kaip vertinate savo debiutą „Bundesliga“ čempionate ir visą praėjusio sezono atkarpą, kai pradėjote žaisti?
– Kiekvienos rungtynės man yra didžiulis malonumas. Džiaugiuosi, kad vėl galiu pajusti tokio lygio rankinio rungtynių ritmą ir įrodinėti, kad galiu kovoti su geriausiais žaidėjais. Tikėjau, kad galiu kovoti „Bundesliga“ pirmenybėse. Žinojau, kad reiks mokytis ir suprasti daugiau naujovių, reiks daugiau analizuoti naujus žaidėjus. Manau, kad viskas klostėsi tikrai neblogai ir tinkamai įsiliejau į tokio lygio čempionatą. Turėjau tikrai gerų atkarpų, nes traumas gavo visi komandos kairiarankiai ir teko man daugiau žaisti.
– Praėjusį sezoną Vokietijos čempionate „Stuttgart“ užėmė 15 vietą, tarp 18-os komandų. Kokie tikslai keliami šį sezoną?
– Mūsų tikslas patekti į dešimtuką geriausiųjų. Lyginant su praėjusiu sezonu, komanda sustiprėjo, todėl tikslai yra realūs ir įgyvendinami. „Bundesliga“ be galo konkurencinga, bet manau, kad turime nemažai galimybių būti pirmajame dešimtuke. Pakilti aukščiau ir pakovoti dėl vietų Europos turnyruose turime nedaug šansų. Klubas auga po žingsnelį ir komanda dar nėra tam pasiruošusi. Vokietijoje yra daug gilias tradicijas turinčių komandų ir išjudinti tą hierarchiją reikia laiko. Laukia ilgas ir nenuspėjamas sezonas. Labai laukiu oficialaus sezono pradžios ir tikiuosi visą sezoną žaisti be sveikatos trikdžių.
– Vokietijos ir Prancūzijos rankinio čempionatai yra nuolat lyginami ir nuolat kyla ginčai, kuris čempionatas yra stipresnis. Pats penkis sezonus žaidėte Prancūzijos „Montpellier“ klube, su kuriuo 2018 m. laimėjote Čempionų lygą, dabar antrą sezoną pradėsite Vokietijos čempionate. Tai kuris čempionatas yra stipresnis?
– Labai sunku atsakyti į šį klausimą. Todėl ir kyla nuolatiniai ginčai. Vokietijos čempionate daugiau lygiaverčių komandų, turinčių subalansuotas sudėtis. Čia netgi autsaideriai gali pridaryti problemų bet kuriai pirmaujančiai komandai ir tai nieko nenustebins. Prancūzijoje yra 3–4 komandos, kurios kovoja dėl apdovanojimų. Kitos yra žemesnio lygio. Skiriasi ir pats rankinis. Vokietijoje jis yra kietesnis, grubesnis. Tuo tarpu Prancūzijos lygoje rankinis yra toks vokiško ir ispaniško rankinio miksas.
– Jeigu sveikata leis, ar Lietuvos rinktinės sirgaliai turi vilčių po ilgos pertraukos jus vėl išvysti nacionalinėje komandoje?
– Artimiausios rungtynės Lietuvos rinktinės laukia tik kitų metų pavasarį, kai prasidės pasaulio čempionato atrankos varžybos. Jeigu tik sveikata leis, aišku, žaisiu Lietuvos rinktinėje. Sunku pamiršti tas emocijas, kai iškovojome kelialapį į 2022 m. Europos čempionatą. Deja, dėl traumos negalėjau padėti rinktinei Europos čempionate, tai reiks bandyti iškovoti kelialapį dar kartą. Aišku, viskas priklausys nuo sveikatos. Dabar mano prioritetas yra asmeninė karjera. Kai ateis laikas, spręsim, ar viskas gerai, ar galiu padėti rinktinei.
