Triumfas ir fiasko
Ispanijos vandensvydininkai antradienį pirmą kartą tapo Europos čempionais, tuo tarpu Ispanijos rankininkai tą pačią dieną jau pirmajame etape sensacingai iškrito iš Europos pirmenybių.
Zagrebe vykusių Europos vandensvydžio pirmenybių finale Ispanijos rinktinė nugalėjo čempionės vardą gynusią ir namie žaidusią Kroatijos komandą 11:10. Ispanai po trijų kėlinių atsiliko 8:10, bet paskutiniajame ketvirtyje įmetė tris įvarčius be atsako ir pirmą kartą iškovojo aukso medalius.
Trečiadienį svarbiausių Ispanijos sporto leidinių viršeliuose puikavosi triumfuojančių vandensvydininkų atvaizdai. „Skystas auksas“, – šalia čempionų nuotraukos parašė „Marca“ sporto dienraštis. „Aukso vonia“, – pirmajame puslapyje parašė kitas sporto dienraštis „As“.
Europos pirmenybių bronzos medaliai buvo įteikti Italijos vandensvydininkams, kurie mažajame finale įtikinamai 12:7 nugalėjo atjaunėjusią Vengrijos rinktinę.
Ispanijos vyrų rankinio rinktinė Vokietijoje vykstančių Europos pirmenybių pirmojo etapo lemiamose rungtynėse sužaidė lygiosiomis su Austrijos komanda 33:33. Šis rezultatas lėmė, kad į kitą etapą pateko Kroatijos ir Austrijos rankininkai, o ispanai jau išvyko namo.
Galutinėje lentelėje Ispanijos rinktinė užėmė 13-ąją vietą – žemiausią per visą Europos pirmenybių istoriją.
Aukso medalius iškovojusi Ispanijos vandensvydžio rinktinė sirgalių nenustebino. Užpernai ispanai tapo pasaulio čempionais, pernai – iškovojo pasaulio taurę, tad jai turtingoje kolekcijoje trūko tik šio vienintelio titulo.
Nuplaukti iki aukščiausio garbės pakylos laiptelio per Europos pirmenybes Ispanijos komandai vis nepavykdavo. Nors kelis kartus tikslas buvo labai arti – ispanai 2018 ir 2020 metais dukart paeiliui iškovojo sidabrą, 2022 metais – bronzą.
„2024 metais beveik viskas buvo paruošta, kad komanda iškovotų šį titulą – vienintelį, kurio trūko, – po auksinės pergalės rašė „Marca“. – Ispanijos rinktinė turėjo viską, kad pradėtų auksinę bangą. Treneris Davidas Martinas susigrąžino Felipę Perronę, kelerius metus atstovavusį gimtajai Brazilijai, pamažu įliejo į komandą naujus žaidėjus. Kai kurie iš jų – Alvaro Granadosas ir vartininkas Unai Aguirre – jau tapo žvaigždėmis“.
Kaip pažymėjo „Marca“, ispanai privalumu pavertė tai, kas buvo didelis trūkumas. Vandensvydžiu Ispanijoje užsiima daug mažiau žmonių negu Kroatijoje, Vengrijoje ar Graikijoje, yra mažiau stiprių klubų. Užtat dauguma geriausių vandesvydininkų suburti vienoje komandoje – Barselonos „Atletic Barceloneta“. Tas pats žaidimo braižas padėjo nuglodinti veiksmus ir paversti komandą sunkiai įveikiama.
Tiesa, Ispanijos rinktinė netapo neįveikiama. Ispanai atidarymo rungtynėse pralaimėjo šeimininkei Kroatijos komandai, tačiau paskui įveikė varžovus iš Juodkalnijos, Prancūzijos, Rumunijos (ketvirtfinalyje), Italijos (pusfinalyje) ir galiausiai finale atsiskaitė su kroatais.
„2022 metais iškovotas pasaulio čempionės vardas buvo atpildas už nuveiktą darbą. Bet Ispanijai reikėjo išvystyti sėkmę Europoje, kur dėl aukščiausios garbės kovoja šešios ar septynios komandos. Praėjusiose Europos ir pasaulio pirmenybėse ispanus pusfinalyje atkirto vengrai. Šį kartą jų niekas negalėjo sustabdyti. Nors konkurencija buvo labai didelė, tai tapo papildomu stimulu žaidėjams ir jie pasiekė vieną iš didžiausių pergalių Ispanijos vandensvydžio istorijoje.
Ir visa tai – likus septyniems mėnesiams iki Paryžiaus žaidynių, kur Ispanijos rinktinė sieks atsiskaityti už Tokijo nesėkmę“, – rašė „Marca“.
Dabar Ispanijos vandensvydžio akiratyje – Paryžiaus olimpinės žaidynės. Ispanijos vandensvydininkai olimpinius aukso medalius iškovojo tik 1996 metais, o paskui nelaimėjo jokių apdovanojimų. Per Tokijo olimpines žaidynes Ispanijos komanda užėmė ketvirtąją vietą ir bet dabar apetitas daug didesnis.
Ispanijos rankinio rinktinė pastaraisiais metais taip pat nuolat sukiodavosi tarp favoričių. Ispanai net penkis kartus paeiliui laimėjo Europos pirmenybių medalius (2014 m. – bronzos, 2016 m. – sidabro, 2018 ir 2020 m. – aukso, 2022 m. – vėl sidabro), Tokijo olimpinėse žaidynėse bei 2021 ir 2023 metų pasaulio pirmenybėse iškovojo bronzos medalius.
Ispanai pagal sudėtį pastaraisiais metais lyg ir neturėdavo būti favoritai, bet susibūrę į vieną komandą atskleisdavo geriausias savybes ir nesileido išstumiami iš prizininkų trejeto. „Varžovai niekada nelaikydavo mūsų favoritais, bet mes visada būdavome tarp jų“, – prieš kelionę į šių metų pirmenybes priminė Ispanijos rinktinės treneris Jordi Ribera.
„Mes visada pasižymime kovotojų dvasia, esame įsitikinę, kad mums nėra neįgyvendinamų užduočių. Tikėjimas savimi mums padeda įveikti sunkumus, – turnyro išvakarėse kalbėjo J.Ribera. – Nejaučiame spaudimo dėl to, kad ketveriose iš eilės pirmenybėse patekome į finalą. Ši aplinkybė mums nei trukdo, nei padeda, galvojame tik apie artimiausias rungtynes“.
Žemė po Ispanijos rankininkų kojomis susvyravo jau per pirmąsias rungtynes. Tiesa, pralaimėjimas pajėgiai Kroatijos komandai nebuvo staigmena, bet visus nustebino tai, kad ispanai pralaimėjo labai dideliu skirtumu 29:39. Antrajame ture pasiekta triuškinama pergalė prieš rumunus 36:24 sugrąžino tikėjimą komanda, bet antradienį lemiamose rungtynėse Ispanijos rinktinė vėl nežaidė taip, kaip iš jos laukiama.
„Turnyras prasidėjo blogai, baigėsi dar blogiau. Norisi šias Europos pirmenybes kuo greičiau pamiršti“, – po nesėkmės rašė „Marca“.
„Daugelis iš mūsų pirmąjį pralaimėjimą kroatams nurašėme kaip tipinį „nesusipratimą“, kurių pasitaiko per pirmąsias didžiųjų turnyrų rungtynes. Bet, pralaimėjusi dešimties įvarčių skirtumu ir praleidusi 39 įvarčius, Ispanijos komanda po šio pavojaus skambučio pabusti nesugebėjo, – rašė „Marca“. – Po paskutinės sirenos Ispanijos rankininkų veidai atspindėjo begalinį nusivylimą. Šiame turnyre nebuvo nei žaidimo, nei rezultato, nei sėkmės. Visiškai nieko. Reikia persikrauti ir dirbti, kad patektumėm į Paryžiaus olimpines žaidynes“.
Dėl kelialapio į olimpines žaidynes Ispanijos rinktinė turės kovoti pavasarį vyksiančiame atrankos turnyre. „Neigiama patirtis mums turėtų tapti papildomu impulsu per olimpinės atrankos turnyrą, – sakė treneris J.Ribera. – Taip jau atsitiko prieš aštuonerius metus, kai nesėkmė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atrankos turnyre sukrėtė komandą ir padėjo jai vėliau iškovoti daug pergalių“.
