Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius Edis Urbanavičius aiškino, kad apie alternatyvas pajamoms iš lažybų bendrovių turėtų galvoti tiek sporto bendruomenė, tiek politikai.
„Jeigu toks projektas atsirado, pradėta diskutuoti šia tema (...), reklamos draudimas anksčiau ar vėliau sulaukia politinio palaikymo. Jeigu tokia iniciatyva atsiranda, visų pirma mes turėtume pradėti galvoti alternatyvas, ir sporto bendruomenė, ir politikai“, – trečiadienį Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje kalbėjo E. Urbanavičius.
Jam pritarė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, tačiau pažymėjo, kad LTOK neturi „tiesioginio reikalo“ su lošimų bendrovėmis.
„Tarptautinis olimpinis komitetas nerekomenduoja nacionaliniams olimpiniams komitetams turėti remėjuose azartinių lošimų bendroves, todėl mes su jomis neturime tiesioginio reikalo. (...) Bet palaikau nuomonę, kad kažką atimant reiktų pagalvoti apie tai, kaip nišą užpildyti“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Krepšinis iš lošimų organizacijų gauna 3,5 mln. eurų, futbolas – 1,5 mln. eurų
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas sako, kad iš lošimų organizacijų krepšinis gauna 3,5 mln. eurų, LKF iš jų – 200 tūkst. eurų.
„Reikia ieškoti alternatyvų, kas užpildys mūsų rėmėjų nišą. Mes gauname apie 3,5 mln. eurų iš lošimo organizacijų, kaip krepšinio rėmimą, ypatingai daug gauna Lietuvos krepšinio lyga, LKF apie 200 tūkst. eurų gauna iš rėmėjų lošimų organizacijų. Tai pakankamai dideli skaičiai“, – kalbėjo V. Gedvilas.
Tuo metu Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius teigė, kad futbolas iš minėtų organizacijų gauna 1,5 mln. eurų, o reklamų draudimas nėra tinkamas sprendimas.
„Jeigu atsiras tik draudimas remti sportą lažybų bendrovėms, tai nebus tinkamas sprendimas, nes su kompensaciniu mechanizmu ir planu šiai dienai nesu susipažinęs ir nesu matęs galimų skaičių“, – kalbėjo E. Stankevičius.
„Futbole šiai dienai yra apie 1,5 mln. eurų per metus skiriama federacijoms, klubams ir lygoms, dirbant su lažybininkais“, – tikino jis.
Asociacijos „LTU Aquatics“ (anksčiau Lietuvos plaukimo federacija) vadovas Saulius Binevičius pažymėjo, kad plaukimas šiuo metu neturi sąsajų su lošimų organizacijomis, tačiau ši rinka „yra radare“.
Galiausiai Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ vadovė Vilma Venslovaitienė akcentavo, kad draudimai nesprendžia problemos nei vienoje srityje.
„Manau, kad nei vienas nesprendė problemos nei vienoje srityje. O poveikio aplinkai tyrimas turėtų būti platesnis, nes mano žiniomis, reklamos lėšos ne tik sporte, bet ir žiniasklaidoje yra apie 13 mln. eurų, tai labai didelė pinigų suma. Išimti tokia sumą pinigų būtų sudėtinga“, – teigė V. Venslovaitienė.
Antradienį Seime buvo numatyta pateikti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuoto projekto svarstymas atidėtas iki kito posėdžio.
Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.
Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.
Projekto iniciatoriai tvirtina, kad akivaizdu, jog šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti. Pavyzdžiui, šiuo metu matomos dėmesį prikaustančios reklamos prie ugdymo įstaigų, kuriančios iliuziją greitai ir lengvai praturtėti.
Uždraudus azartinių lošimų reklamą, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2028 m. sausio 1 d.
Šalies sporto federacijos siūlymą vertina neigiamai, akcentuodamos galimas prarastas pajamas. Taip pat Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA), dvi didžiausios šalies žiniasklaidos grupės ir daugiau nei 30 žiniasklaidos priemonių kreipėsi į Seimo seniūnų sueigą ir visus parlamentarus, prašydamos atidėti M. Lingės teikiamą projektą.
