Kokie nauji vėjai papūs IOC būstinės koridoriuose Lozanoje? Po praėjusią savaitę Graikijoje vykusių rinkimų apie tai spėlioja ne tik sporto pasaulis.
Vis dėlto nereikia turėti iliuzijų, kad konservatyvumu garsėjantis IOC keisis iš esmės, nes 41 metų buvusi sportininkė K.Coventry buvo aiški 71 metų dabartinio vadovo Thomo Bacho favoritė.
Nuo 2013 metų IOC vadovaujantis vokietis pasibaigus antrajai kadencijai birželio 23 dieną paliks postą, o po rinkimų šiltai sveikino buvusią Zimbabvės sportininkę, kuri tapo pirmąja moterimi prie IOC vairo.
Susiję straipsniai
Užteko vieno balsavimo
Kandidatų sąraše buvo 7 pavardės, todėl buvo prognozuojama, jog gali prireikti 3–4 balsavimo turų, kad kuris nors pretendentas surinktų daugiau nei pusę balsų.
Prognozės buvo netikslios ir dėl to, kad IOC prezidento rinkimų kampanija buvo uždara, savo programą kandidatai pristatė tik IOC nariams ir niekur negalėjo reklamuoti savo pozicijos. Tarp balsavusiųjų buvo ir IOC narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri, laikydamasi nurodymų, niekur negalėjo atskleisti, ką palaikė ir už ką balsavo.
Pirmajame rinkimų ture dalyvavo 97 IOC nariai (negalėjo balsuoti tie, kurių šalys turėjo savo kandidatus rinkimuose), tad reikalinga dauguma buvo 49 balsai. Lygiai tiek balsų ir surinko K.Coventry!
Antras pagal gautus balsus (28) liko įtakingas ispanas Juanas Antonio Samaranchas jaunesnysis, o trečias (8) – Pasaulio lengvosios atletikos („World Athletics“) vadovas britas Sebastianas Coe, kuris bent jau viešai buvo įvardijamas kaip favoritas dėl savo patirties ir statuso.
Kiti keturi kandidatai surinko tik po 2–4 balsus.
K.Coventry yra jauniausia IOC prezidentė nuo 1896 metų, kai būdamas 33 metų prancūzas Pierre’as de Coubertinas tapo antruoju organizacijos vadovu.
Jautė vokiečio globą
K.Coventry buvo jauniausia kandidatė ir vienintelė moteris, bet dar didesnės įtakos jos palaikymui turėjo Th.Bacho tėviškas palaikymas, nors jis ir nebuvo oficialus.
Baltaodė iš Afrikos šalies dar būdama sportininkė tapo IOC nare 2013 metais, vadovavo IOC Atletų komisijai. Vėliau ji gaudavo svarbias pareigas olimpinėje struktūroje – tai ir sukūrė prielaidą, kad Th.Bachas pasirinko ją kaip įpėdinę saugodamas IOC nuo galimų grupuočių kovos. K.Coventry dirbo 2020 m. Tokijo žaidynių koordinavimo komisijoje, buvo paskirta 2026 m. Dakaro jaunimo olimpinių žaidynių koordinavimo komisijos pirmininke ir 2032 m. Brisbano žaidynių koordinavimo komisijos pirmininke.
Buvusi plaukikė K.Coventry 2004 ir 2008 m. iškovojo septynis olimpinius medalius (2 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos), o savo šalyje ėjo Zimbabvės jaunimo, sporto, meno ir turizmo ministro pareigas.
Būdama 41 metų ji neturi jokių iššūkių dėl amžiaus ir kaip moteris įkūnija Th.Bacho tikslą visur siekti lyčių lygybės.
Didžiausias klausimas – kaip jai seksis laviruoti šiuolaikiniame pasaulyje, kuris labiau linksta prie karo nei taikos?
Laukia pokalbiai su D.Trumpu
Pasaulio žiniasklaidos teigimu, pirmoji IOC prezidentė moteris susidurs su dideliais iššūkiais, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo galios valdymą ir moterų sporto apsaugą.
Jau pirmosiomis dienomis ji sulaukė klausimų apie tai: „Ką darytų naujoji IOC vadovė, jei JAV prezidentas per 2028 metų Los Andželo vasaros olimpiadą bandytų pridaryti nemalonumų uždrausdamas atvykti sportininkams iš tam tikrų šalių?“
„Su kietais aukštas pareigas einančiais vyrais bendrauju nuo 20 metų, – atsakė K.Coventry. – Per tą laiką sužinojau, kad bendravimas bus esminis dalykas. Mes nenukrypsime nuo savo vertybių. Tai yra solidarumas ir užtikrinimas, kad kiekvienas sportininkas, per atranką patekęs į olimpines žaidynes, turėtų galimybę dalyvauti jose ir būti saugus per olimpines žaidynes.“
Tai buvo įspūdingas atsakymas, pasiuntęs aiškią žinią abejojantiems.
K.Coventry gali atrodyti nepatyrusi, tačiau ji yra pasirengusi susidoroti su bet kokiais iššūkiais – nesvarbu, ar tai būtų reikalai su prezidentais D.Trumpu, Vladimiru Putinu ir Xi Jingpingu, ar sporto kaip ginklo naudojimu, ar IOC valdymas per laukiantį neapibrėžtumo dešimtmetį.
Patirtį kaupė Zimbabvėje
Gal ir nereikėtų stebėtis dėl K.Coventry tvirtumo, nes miglotame Zimbabvės politikos pasaulyje buvusi plaukikė įrodė, kad sugeba išvengti spąstų ir pakilti į viršų.
Šis kopimas prasidėjo po 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių, kai Robertas Mugabe ją sveikino kaip Zimbabvės „auksinę mergaitę“, iškovojusią tris medalius baseine.
Diktatorius vartojo tą pačią frazę ir 2008 metais, kai Pekine ji iškovojo dar keturis medalius.
Tuomet K.Coventry sulaukė kritikos už tai, kad priėmė 100 tūkst. JAV dolerių (93 tūkst. eurų) premiją grynaisiais valstybinėje televizijoje tuo metu, kai zimbabviečiai kentė badą dėl hiperinfliacijos. Tačiau ji parodė, kad galima pasinaudoti savo padėtimi ir švelniai priekaištauti: „Prezidentas R.Mugabe žino, kad reikia ką nors keisti, nes tiek daug žmonių kenčia.“
Daug ginčų kilo ir 2018 metais, kai ji tapo sporto ministre prezidento Emmersono Mnangagwos kabinete. Šis Zimbabvės valdovas dėl savo negailestingumo vadinamas Krokodilu, o jo demokratiniai įgaliojimai yra, švelniai tariant, menki. Ne viena pasaulio šalis taiko Zimbabvei sankcijas dėl nedemokratinio valdymo.
K.Coventry ne kartą sulaukė kritikos dėl jos, kaip sporto ministrės, darbo neefektyvumo.
Afrikos futbolo konfederacija Zimbabvei nuo 2020 metų uždraudė rengti nacionalinės komandos rungtynes dėl nesaugių stadionų – K.Coventry nieko neištaisė. Pernai į Paryžiaus olimpines žaidynes Zimbabvė išsiuntė 74 lydinčių asmenų delegaciją, kuri rūpinosi vos 9 sportininkais. Tai sukėlė pagrįstų klausimų dėl pinigų švaistymo. Nepaisant priekaištų, ji gynė savo vaidmenį ir veiksmus vyriausybėje.
„Jei kalbame apie mano šalį, nusprendžiau pabandyti sukurti pokyčius iš vidaus, – sakė ji. – Tai sulaukia kritikos, ir tai suprantama, bet nemanau, kad galima stovėti nuošalyje ir šauktis pokyčių. Manau, kad tam turite sėdėti prie stalo.“
Viena yra aišku – politiniai įgūdžiai, kuriuos ji įgijo savo šalyje, buvo ypač naudingi IOC, kur per 12 metų K.Coventry išaugo iki Th.Bacho pasirinkto įpėdinio. („The Guardian“, LR)
Dešimt IOC prezidentų
1894–1896 m. Demetrius Vikelas (Graikija)
1896–1925 m. Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija)
1925–1942 m. Henri de Baillet-Latouras (Belgija)
1946–1952 m. Johannesas Sigfridas Edstromas (Švedija)
1952–1972 m. Avery Brundage’as (JAV)
1972–1980 m. Lordas Killaninas (Airija)
1980–2001 m. Juanas Antonio Samaranchas (Ispanija)
2001–2013 m. Jacques’as Rogge’as (Belgija)
2013–2025 m. Thomas Bachas (Vokietija)
Nuo 2025 m. Kirsty Coventry (Zimbabvė)
K.Coventry karjeros faktai
Visas vardas – Kirsty Leigh Cowentry Seward. Gimė 1983 m. rugsėjo 16 d. Hararėje. Ūgis – 176 cm, svoris – 64 kg. Kaip plaukikė startavo varžybose nugara ir kompleksiniu būdu.
Mokėsi mergaičių mokykloje Hararėje, vėliau studijavo Oberno universitete (Alabamos valstija, JAV).
Karjeros pasiekimai. Dalyvavo penkeriose vasaros olimpinėse žaidynėse (2000–2016 m.). Laimėjo 4 aukso (200 m nugara rungtyje 2004 ir 2008 m.), 4 sidabro ir 1 bronzos medalį. Pasaulio čempionatuose olimpiniame baseine laimėjo 3 aukso ir 5 sidabro medalius, trumpajame baseine – 4 aukso ir 1 bronzos medalį. Afrikos žaidynėse čempione tapo 14 kartų.
2008 m. tuometis Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabe už olimpinius medalius jai padovanojo 100 tūkst. JAV dolerių grynaisiais, juos sportininkė skyrė labdarai.
2023 m. įtraukta į Pasaulio plaukimo šlovės galeriją.
2012 m. K.Coventry buvo išrinkta IOC Atletų komisijos nare. 2023 m. ji tapo IOC Vykdomojo komiteto nare.
2018 m. K.Coventry buvo paskirta Zimbabvės jaunimo, sporto, meno ir turizmo ministre ir eina šias pareigas iki šiol.
2013 m. rugpjūčio 10 d. ji ištekėjo už Tyrone’o Sewardo – savo vadybininko nuo 2010 metų. Pora turi du vaikus.
Istorinis įvykis olimpiniam judėjimui
Daina Gudzinevičiūtė
IOC narė
„Tai buvo istorinė diena olimpiniam judėjimui – turime naują prezidentę. K.Coventry tampa pirmąja moterimi, kuri vadovaus svarbiausiai pasaulio sporto organizacijai. Neabejoju naujosios prezidentės kompetencija ir atsidavimu olimpinio judėjimo labui. Laukia įdomus etapas. Rinkimuose dauguma balsavo už jaunystę ir augimą pačiame olimpiniame judėjime. Prieš rinkimus nė vienas kandidatas nebuvo kategoriškas, kad Rusijos sportininkų visiškai neturėtų likti, ypač kalbant apie šalį, nes olimpinėje chartijoje šalys nėra subjektai. Jos nesivaržo – varžosi tik atletai ir nacionaliniai olimpiniai komitetai. Pranešimuose apie K.Coventry poziciją Rusijos atžvilgiu tarp eilučių buvo perskaityta ne visai teisinga žinia. Šiuo metu Rusijos olimpinis komitetas yra nušalintas ir nėra jokių sąlygų, kad jis būtų sugrąžintas. Priklausomai nuo tarptautinių federacijų sprendimų, kai kurie neutralūs sportininkai grįžta į varžybas, o kai kurie – ne. Tai tikrai nepriklauso nuo Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimo. Kalbėti, kad rusai bus sugrąžinti, o ypač su savo vėliava, tikrai dar per anksti. K.Coventry sakė, kad tai turėtų būti aprašyta iš anksto ir galiotų visų karinių konfliktų dalyviams, nes pasaulyje jų vyksta ne vienas. Turi būti aiški deklaracija, kad jokių karo veiksmų sportininkas negali palaikyti. Mus visus ištiko šokas, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Sporto pasaulyje niekas nežinojo, ką daryti ir kaip daryti. Kas yra agresorius, buvo aišku, bet jokiuose įstatuose neparašyta, kad karą sukėlusios valstybės federacija ar olimpinis komitetas turi būti nušalintas. Visa tai reikia apgalvoti ir surašyti.“