Sekmadienį pavakarę visi makedonų keliai ves į Janės Sandanskio areną. XX amžiaus pradžios Bulgarijos ir Makedonijos išsivadavimo kovų didvyrio vardu pavadintoje arenoje susirems Šiaurės Makedonijos ir Lietuvos vyrų rankinio rinktinės, siekiančios nustumti vieną kitą nuo siauro takelio į 2026 metų Europos pirmenybes.
Makedonų užnugaryje bus apie šešis tūkstančius sirgalių. Šeštadienį jau buvo paskelbta, kad tie rankinio aistruoliai, kurie nespėjo įsigyti 200 ir 300 denarų (3,25 ir 4,9 euro) kainavusių bilietų, rungtynes turės stebėti per televizorių – visi bilietai buvo parduoti.
Rankininkams papildoma paskata turėtų būti Šiaurės Makedonijos rankinio federacijos ir Šiaurės Makedonijos sporto ministerijos pažadėta 3 mln. denarų premija. Tiesa „trys milijonai“ daug gražiau skamba skaičiuojant denarais. Premija ne tokia ir didelė – pavertus eurais gaunasi tik 50 tūkst. eurų.
Į didžiuosius turnyrus – kasmet
Šiaurės Makedonijos sporto bendruomenei rankinio rinktinės nesėkmė žaidžiant su lietuviais būtų milžiniškas smūgis. Šiaurės Makedonijos rinktinė nuo 2012 metų nepraleido nė vienerių Europos ir pasaulio pirmenybių, tad makedonų sporto mėgėjai jau įprato, kad vos sutikę Naujuosius metus pasineria į rankinio aistrų sūkurį.
Tiesa, makedonų nacionalinė komanda didelėmis pergalėmis savo aistruolių nedžiugina. Kaip tik 2012 metais Serbijoje vykusiose Europos pirmenybėse Makedonijos (prie valstybės pavadinimo tuomet dar nebuvo pridėtas žodis „Šiaurės“) rinktinė gana netikėtai užėmė penktąją vietą ir sužadino dar didesnių laimėjimų apetitą.
Tačiau sėkmė nebuvo išvystyta ir makedonų rankininkai šio rezultato nepagerino. Priešingai, Makedonijos ir vėliau Šiaurės Makedonijos rinktinė per Europos bei pasaulio pirmenybes dažniausiai tenkindavosi vietomis antrajame dešimtuke. Taip atsitiko ir praėjusių metų Europos pirmenybėse, kuriose makedonai užėmė 17-ąją vietą, ir šių metų pradžioje vykusiose pasaulio pirmenybėse, kuriose „raudoni-geltoni“ liko 15-ojoje vietoje.
Vis dėlto viena yra dalyvauti, kovoti ir tikėtis, o visai kita – net neiškovoti kelialapio. Antrasis variantas, po keturiolikos iš eilės didžiųjų turnyrų (septynerių Europos ir septynerių pasaulio pirmenybių), makedonams būtų didelis žingsnis atgal.
Jaučiasi esantys stipresni
Prieš lemiamas rungtynes daugiau taškų turi Lietuvos rinktinė. Ir lietuviai, ir makedonai pralaimėjo abejas rungtynes grupės favoritei Slovėnijos rinktinei, bet po du kartus nugalėjo grupės autsaiderę Estijos komandą.
Lietuvos rankininkai atsidūrė aukščiau, nes lapkričio mėnesį pirmosiose tarpusavio rungtynėse Vilniuje nugalėjo Šiaurės Makedonijos komandą 29:27. Jei lietuviai sekmadienį pralaimės tokiu pačiu ar didesniu skirtumu, jiems dar liks nedidelė galimybė iškovoti kelialapį kaip vienai iš geriausių trečiąją vietą užėmusių komandų. Makedonai šio atsarginio varianto neturi.
Nors pirmąsias tarpusavio rungtynes laimėjo Lietuvos rinktinė, Šiaurės Makedonijos rankininkai prieš lemiamą dvikovą jaučiasi esantys pranašesni.
„Mes būsime favoritai abejose rungtynėse, – savaitės pradžioje, prieš kelionę į Estiją, kur žaidė ketvirtadienį, sakė Šiaurės Makedonijos rinktinės vartininkas Nikola Mitrevskis. – Mums svarbiausia laimėti, nesižvalgant į aritmetiką. Net jei nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės bus nepalankios, pasiekę dvi pergales pateksime į Europos pirmenybes kaip viena iš geriausių trečiąją vietą užėmusių komandų. Mes neišvengėme traumų, bet mūsų rankininkai pajėgesni negu estai ir lietuviai. Tikiu, kad iškovosime kelialapį į Europos pirmenybes.“
Kad N.Mitrevskis kalbėjo ne tuščiai, iš dalies jau patvirtino rungtynės Taline, kur Šiaurės Makedonijos rinktinė sutriuškino Estijos komandą 19 įvarčių skirtumu. Beje, tai – didžiausia visų laikų makedonų pergalė žaidžiant oficialias rungtynes išvykose.
Tačiau Lietuvos rinktinė stipresnė negu Estijos komanda. „Lietuvos rinktinė visapusiškai pasiruošusi komanda. Joje žaidžia ir patyrę, ir jauni rankininkai. Nebus lengva, nes lietuviai irgi kovoja dėl kelialapio. Bet susirinkome, kad atiduotumėm visas jėgas. Jei žaisime taip, kaip mokame ir galime, turėtume keliauti į Europos pirmenybes“, – sakė kitas Šiaurės Makedonijos rinktinės vartininkas Ivanas Galevskis.
Kad nesitiki lengvos pergalės, pabrėžė ir Šiaurės Makedonijos rinktinės treneris Kirilas Lazarovas: „Paminėjus Lietuvos rinktinę, visi Makedonijos sirgaliai pagalvoja apie krepšinį. Bet Lietuvos rankinio rinktinė taip pat yra stipri komanda, jos treneris yra labai patyręs, treniravo Čempionų lygoje žaidusią komandą. Lietuvos rinktinėje yra patyrusių rankininkų, kurie žaidė ir žaidžia stipriuose klubuose. Manau, kad rungtynės bus aukšto lygio ir abi komandos parodys kokybišką rankinį. Tikrai nebus lengva, bet mes išnagrinėsime varžovus ir būsime pasiruošę.“
Geriausias žaidėjas – užribyje
Palyginti su praėjusiu dešimtmečiu, kai Makedonijos rinktinė įsitvirtino Europos antrajame dešimtuke, pasikeitė ne tik rankininkai, bet ir komandos struktūra.
Prieš keliolika metų Makedonijos rinktinė turėjo aiškų lyderį Kirilą Lazarovą, kuris buvo pasaulinio lygio žvaigždė. Lyderiui talkindavo du-trys neblogo lygio rankininkai, bet kiti žaidėjai neatitiko standartų, keliamų bandant įsitvirtinti Europos pirmajame dešimtuke ir siekiant kovoti dėl medalių.
Dabartinė Šiaurės Makedonijos rinktinė yra anos komandos priešingybė. Makedonai turi nemažai gero lygio rankininkų, bet jiems labai trūksta ryškaus aukštesnio lygio lyderio.
Praėjusio dešimtmečio viduryje makedonų rankinio bendruomenė vylėsi, kad K.Lazarovo įpėdiniu taps Filipas Taleskis. Šis kairysis pusiau kraštinis atsiskleidė labai anksti ir būdamas 21-erių perėjo į vieną iš stipriausių Vokietijos klubų Manhaimo „Rhein-Neckar Löwen“. Tačiau paskui jo karjera įstrigo ir dabar
29-erių F.Taleskis žaidžia Lisabonos „Benfica“ komandoje. Komanda – solidi, prieš trejus metus tapusi Europos lygos nugalėtoja ir nuolat kovojanti dėl Portugalijos čempionės vardo, bet šiaip ar taip makedonai vylėsi, kad talentingas rankininkas pakils į dar aukštesnį lygį.
F.Taleskis galėtų būti vienas iš Šiaurės Makedonijos rinktinės lyderių. Tačiau tarp jo ir rinktinės trenerio prabėgo kažkokia juoda katė – vienas iš geriausių šalies rankininkų daugiau nei metus į rinktinę nekviečiamas. F.Taleskis pastarąjį kartą savo šaliai atstovavo per 2024 metų Europos pirmenybes, bet po to nebuvo pakviestas į rinktinę nei per atrankos varžybas, nei per 2025 metų pasaulio pirmenybes.
K.Lazarovas aiškina, kad per praėjusių metų Europos pirmenybes F.Taleskis nepateisino lūkesčių ir nelabai tinka trenerio pasirinktai žaidimo sistemai.
Žaidžia savo šalyje
Beveik visi Šiaurės Makedonijos rinktinės žaidėjai rungtyniauja savo šalies klubuose. K.Lazarovas prieš šios savaitės rungtynes į rinktinę pakvietė 21 rankininką. Ilgame sąraše vienintelis užsienyje žaidžiantis rankininkas yra vartininkas Martinas Tomovskis. Jis gina beviltiškos Vokietijos lygos autsaiderės „Potsdam“ ekipos vartus.
Net dešimt K.Lazarovo pasirinktų rankininkų žaidžia Skopjės „Alkaloid“ komandoje, kurią taip pat treniruoja K.Lazarovas. Šeši žaidėjai atvyko iš Šiaurės Makedonijos čempionės Bitolos „Pelister“ ekipos, trys – iš vicečempionės Skopjės „Vardar“ komandos.
„Pelister“ šį sezoną rungtyniavo Čempionų lygoje, bet svarbiausiame žemyno turnyre nesublizgėjo. „Pelister“ grupės varžybose užėmė priešpaskutinę vietą ir nepateko į atkrintamąsias varžybas.
Tuo tarpu „Alkaloid“ vis dar turi galimybę iškovoti trečiąjį pagal rangą Europos klubų prizą – Europos taurę. „Alkaloid“ pateko į finalą, kuriame gegužės pabaigoje susitiks su Atėnų AEK komanda.
Šiaurės Makedonijos lygoje dėl aukso medalių kovoja „Vardar“ ir „Pelister“ rankininkai. „Vardar“ ir „Pelister“ komandos finalo grupėje šiuo metu turi vienodai taškų ir dalijasi pirmąją vietą. K.Lazarovo treniruojamas „Alkaloid“ per kelias praėjusias savaites atsiliko nuo kitų dviejų favoritų ir užima trečiąją vietą. Likus keturiems turams iki turnyro pabaigos, „Vardar“ ir „Pelister“ lenkia „Alkaloid“ ekipą keturiais taškais.
Beje, „Alkaloid“ labiausiai remiasi Šiaurės Makedonijos rankininkais. Tuo tarpu „Pelister“ ir „Vardar“ ekipose žaidžia daug užsieniečių, ypač iš kitų Pietų slavų šalių.
Į šlovę – su rusiškais pinigais
„Alkaloid“ rankininkai ruošiasi kovoti Europos taurės finale, bet tai toli gražu ne didžiausias makedonų klubų pasiekimas. Praėjusio dešimtmečio viduryje kita Skopjės komanda „Vardar“ buvo viena iš Čempionų lygos lyderių ir 2017 bei 2019 metais dukart iškovojo svarbiausią Europos klubų prizą.
Praėjusį dešimtmetį Čempionų lygoje nuolat žaisdavo net du Makedonijos klubai. Skopjės „Metalurg“ taip pat nebuvo statistas ir dukart pateko į ketvirtfinalį. Vis dėlto labiausiai makedonų sirgalius džiugino „Vardar“, kurio sėkmė buvo grįsta rusiškos kilmės pinigais.
2013 metais „Vardar“ futbolo ir rankinio klubų savininku tapo iš Rusijos kilęs verslininkas, turtingiausiu Makedonijos žmogumi laikytas Sergejus Samsonenko. Šio verslininko pinigai pastatė ant kojų ir „Vardar“ futbolo klubą, kuris 2017 metais tapo pirmuoju į Europos lygos grupių varžybas patekusiu
Makedonijos futbolo klubu. Tačiau daug didesnes pergales pasiekė S.Samsonenko valdytos „Vardar“ vyrų ir moterų rankinio komandos (moterų ekipa praėjusį dešimtmetį penkis kartus paeiliui žaidė Čempionių lygos finalo ketverte, bet nugalėtoja netapo).
„Vardar“ vyrų komandoje tuo metu žaidė nemažai ryškių užsienio žvaigždžių: kroatai Ivanas Čupičius, Luka Cindričius ir Igoras Karačičius, ispanai Aleksas Duišebajevas ir Jorge Maqueda, rusas Timuras Dibirovas, aukščiausias Europos rankininkas latvis Dainis Krištopanas, serbas vartininkas Arpadas Šterbikas.
„Vardar“ klestėjo iki tol, kol virš S.Samsonenko galvos pradėjo telktis tamsūs debesys dėl įtarimų korupcija. Rusas spruko atgal į gimtąjį Rostovą prie Dono, o kelis sezonus Europos arenose siautęs „Vardar“ tapo beglobis ir klubą perėmė Skopjės miesto savivaldybė. Miestas tuomet kartu susigrąžino J.Sandanskio areną, kurios operatoriaus teisės priklausė vienai iš S.Samsonenko bendrovių.
2021 metais Europos rankinio federacija (EHF) dėl finansinių pažeidimų net pašalino „Vardar“ iš Čempionų lygos, bet šis sprendimas po kelių dienų buvo atšauktas. Vis dėlto „Vardar“ prarado ne tik pozicijas Europoje, bet ir Šiaurės Makedonijos čempiono vardą, o dabar bando prisikelti naujam gyvenimui su naujais investuotojais.
Beje, S.Samsonenko nuo rankinio nenusigręžė. Pernai miglotos reputacijos verslininkas tapo „Rostov“ moterų rankinio klubo savininku (šis klubas praėjusį dešimtmetį taip pat buvo vienas iš Europos lyderių ir dukart žaidė Čempionių lygos finalo ketverte).
Į rinktinę plūstelėjo jaunimas
Praėjusio dešimtmečio „Vardar“ pergalės, ko gero, ne vien tapo gražiais įrašais Šiaurės Makedonijos rankinio metraštyje, bet ir sustiprino rankinio populiarumą.
Daugelis dabartinių Šiaurės Makedonijos rinktinės rankininkų tuo metu, kai „Vardar“ įsitvirtino Europos elite, buvo paaugliai. Dabar jiems – apie 25 metus. Vyresnių žaidėjų, kuriems jau daugiau negu 30 metų, rinktinėje liko labai nedaug.
Šiame atrankos turnyre rezultatyviausiai rungtyniaujančiam įžaidėjui Filipui Kuzmanovskiui (37 įvarčiai) – 28-eri, dešiniajam pusiau kraštiniam Martinui Serafimovui (24 įvarčiai) – 25-eri, kitam įžaidėjui Marko Mitevui (12 įvarčių) – 22-eji.
Vienas iš nedaugelio vyresnės kartos atstovų, kuris ilgai žaidė kartu su dabartiniu rinktinės treneriu K.Lazarovu, yra 34 metų linijos žaidėjas Žarko Peševskis (16 įvarčių).
Šių metų pradžioje vykusiose pasaulio pirmenybėse Šiaurės Makedonijai atstovavo vos trys vyresni negu 30 metų rankininkai: Ž.Peševskis, jo bendraamžis Nikola Markoskis ir 39-erių vartininkas Nikola Mitrevskis.