Remdamasi ekspedicijos atstovų informacija, Latvijos naujienų agentūra LETA pranešė, kad pasiekę 6300 metrų aukštyje esančią stovyklavietę latviai į saugią vietą nugabeno aptiktus leisgyvius lietuvį ir turką.
Paaiškėjo, kad kalnų liga susirgęs turkų alpinistas dvi dienas praleido palapinėje vienas, paliktas komandos draugo. Jam buvo aptemusi sąmonė. Netoliese atsitiktinai buvę latvių alpinistai Valdis Purinis ir Edgaras Madzulis davė jam būtinų vaistų ir deguonies.
Pakilę į 6300 metrų aukštyje įrengtą stovyklą, latvių alpinistai sužinojo, kad lietuvis 15 val. (vietos laiku) išėjo vienas pats kopti viršūnės link ir 22.22 val. dar nebuvo grįžęs. Latviai tamsoje išėjo ieškoti dingusio alpinisto ir atrado jį bejėgiškos būklės 200 metrų virš stovyklos aukštyje. Jie pargabeno lietuvį į palapinę stovykloje.
Kitą dieną latviai nugabeno lietuvį ir turką į Korženevskajos ir Samani viršūnių bazinę stovyklą.
Be ekspedicijos vado V. Purinio ir E. Madzulio, latvių alpinistų komandą sudaro Edgaras Ozolas, Martinas Sudaras ir Matissas Gravitis.
Tadžikistame, Afganistane ir Kinijoje esantis Pamyras ne veltui vadinamas „pasaulio stogu“. Tai galingiausia kalnų sankryža pasaulyje, kur susilieja virš 7000 m virš jūros lygio esančios kalnų grandinės: Tian Šanio, Hindu Kušo, Karakoram, Himalajų. Tai taip pat tūkstančio ledynų kraštas ir tarp jų ilgiausias kalnų ledynas pasaulyje – Fedčenkos ledynas, siekiantis 70 kilometrų. Būtent iš jų susidarė turkio ir žali ežerai.
Pamyre klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18 laipsnių, liepos mėnesio 14 laipsnių šilumos. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7 laipsniai. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – Fedčenkos).
1964 m. Pamyro kalnuose, Šachdaros kalnagūbryje lietuvių ekspedicija (vadovas K. Monstvilas) įkopė ir lietuviškai pavadino 3 kalnus: Čiurlionio viršūnė (5794 m), Donelaičio viršūnė (5837 m), Lietuvos viršūnė (6080 m).