Dėl stipraus lietaus disko metimo finalas buvo nukeltas dviem valandomis, o visos varžybos truko beveik tris – 20:11 val. vietos laiku prasidėjusi 12 metikų kova baigėsi 23:06 val.
Pats A.Gudžius krito vieno iš bandymų metu, susižeisdamas koją, kuri vėliau buvo subintuota.
„Kaip matai – su mėlynėm, guzai iškilę. Bet einu, mėtyt nelabai norėčiau dabar, bet einu“, – Lrytas žurnalisto paklaustas apie dabartinę kojos būklę su šypsena atsakė 34-erių atletas.
A.Gudžius jau turėjo porą dienų laiko apgalvoti viską, kas vyko sekmadienio vakarą Tokijuje. Iš pat pradžių jis sutiko su Mykolo ir Martyno Aleknų trenerio Manto Jusio mintimis, kad ne švedas Danielis Stahlis, paskutiniu bandymu iš Mykolo Aleknos nugvelbęs auksą, buvo didžiausias šios rungties laimėtojas, o „Nike“ sportiniai bateliai, kuriuos avėję sportininkai su bėdomis nesusidūrė.
„Absurdo teatras, – čempionatą apibūdino buvęs pasaulio ir Europos disko metimo čempionas. – Kaip sakau, labai gera reklama „Nike“ metimo bateliams. Tikrai geresnės reklamos ir nesugalvosi.“
Vėliau A.Gudžius pašiepė ir disko metimo sektoriaus nenorėjusius stipriau reglamentuoti žmones, mat dabar apibrėžti yra tik sektoriaus skersmuo ir gylis, tačiau medžiaga, iš kurios pagamintas pats sektoriaus pagrindas, nėra nustatyta.
Apie visa tai – Lrytas interviu su A.Gudžiumi šiam grįžus į Lietuvą.
– Koks jausmas grįžus, kaip atrodė visa kelionė namo?
– Taip pat kaip ir į priekį. (šypsosi) Viskas normaliai, džiaugiuosi, kad grįžau namo. Sezonas baigtas, pasiilsėti reikia ir ruoštis paskui kažkada naujam.
– Kaip koja?
– Kaip matai – su mėlynėm, guzai iškilę. Bet einu, mėtyt nelabai norėčiau dabar, bet einu.
– Praėjo kiek laiko, mintys kažkiek susigulėjo. Ar pasikeitė požiūris į visa tai, kas ten vyko sekmadienį?
– Nu buvo kas? Absurdo teatras. Kaip sakau, labai gera reklama „Nike“ metimo bateliams. Tikrai geresnės reklamos ir nesugalvosi. O šiaip tai tikrai turėjau laiko apgalvoti. Jeigu būtų sausas sektorius, manau, vietos labai pasikeitusios nebūtų, rezultatą tik būčiau geresnį parodęs.
Vietos klausimu nei išlošiau, nei pralošiau. Tik rezultatas, žinai, tas sportinis ego užgautas, kad negalėjau parodyti to, ką buvau pasiruošęs. Bet yra kaip yra, Azija vis dar nedraugauja su manimi ar aš su ja, nežinau. (šypsosi)
– Neseniai parskrido ir bėgikė Gabija Galvydytė. Ar teko bendrauti su kitų sporto šakų atstovais?
– Paskutinėmis dienomis susitikau kitų rungčių [sportininkus]. Su Gabija bendravome ne kartą, ji šaunuolė tikrai. Tokiomis sąlygomis dvi rungtis taip gerai pasirodė. [Septynkovininkė] Beatričė [Juškevičiūtė] šaunuolė – 14 vieta. Ietininkai mūsų: Edžiui [Matusevičiui] pritrūko sėkmės šį kartą truputį, Liveta [Jasiūnaitė] pati pasakė, kaip vertina pasirodymą – galėjo geriau, negalėjo, ne man teisti.
Edžiui sėkmės pritrūko, tie du centimetrai... (E.Matusevičių nuo patekimo į finalą skyrė du centimetrai – aut. past.) Sportininkai, žinot, vieni galvas panarinę, kiti džiaugiasi. Tų emocijų ten puodas verda. Visas šitas čempionatas toks kažkoks keistas. Daug lyderių liko už kvalifikacijų ribų kai kuriose rungtyse, finaluose irgi tokių nežinomų pavardžių iškilo kai kuriose rungtyse. Toks įdomus, įdomus čempionatas buvo tikrai.
– Aleknų treneris M.Jusis minėjo ir „Nike“ batus, dabar daug dėmesio skiriama sektoriui, kuris turėtų būti reguliuojamas, bet nėra.
– Tai aš kiek jau – 15 metų – šitą sakau, visą laiką: „Ėėėė, ką čia tas Gudžius.“ Nėra, nėra nustatyto kažkokio reguliavimo, kokia turi būti ta danga. Jo tiesiog nėra. Turime diametrą, turime sektoriaus gylį ir viskas. Bet sąlygos, kaip sakau, visiems vienodos. Nė į galvą [neateina].
Pažiūrėkit, per tiek metų, kiek sportuoju, pirmą kartą pagyriau. Antrą kartą – Londone dar esu sakęs, kad labai geras sektorius, nes ten iš tikrųjų man jis labai [patinka]. Ir čia – sausas šitas sektorius, jis tobulas. Ant jo pats pats meta, mesti nereikia. Aišku, juokauju. Bet kad šlapias toks bus, negalvojau.
– Kokie dabar planai? Kas nors pasiims ir išveš?
– Na taip, žmona dabar susirenka, veža namo. Reikia biškį išsimiegot, nes nemiegojau čia tą savaitę normaliai, po tris valandas max. Kažkaip taip veikia organizmas. Galvą padedi ir už trijų valandų pakyli – viskas, per parą trys valandos. Pailsėt, atsigaut, pasigydyt, kas dar nepagydyta iki galo. Ir kitais metais Europos čempionatas. Kažkokių ambicijų nekeliu, užsienyje nežinau, ar dalyvausiu. Manau, paliksiu taip kaip šiemet – dalyvauti Lietuvoje, pasidaryti normatyvą ir važiuoti atstovauti savo mylimai tėvynei.