Dėl stipraus lietaus buvo gerokai nukelta varžybų pradžia. Nors M.Alekna ir buvo spėjęs atlikti pirmąjį bandymą, jis buvo anuliuotas ir sportininkai po poros valandų laukimo pradėjo rungtis iš naujo.
Antruoju bandymo diską numetęs 67,84 metro, M.Alekna ilgą laiką laikėsi lentelės viršuje, kol 31-erių švedas Danielis Stahlis paskutiniuoju, šeštuoju, bandymu diską švystelėjo 70,47 metro, taip pasiekdamas geriausią savo sezono rezultatą ir laimėdamas dar vieną – jau savo trečiąjį – pasaulio čempionato auksą.
Lietuvis šeštojo bandymo atsisakė, mat penktojo bandymo metu M.Alekna patyrė traumą. To priežastis – dar apšilimo metu pradžioje patirti skausmai.
„Kai grįžome į sektorių ir pradėjau apšiliminį bandymą mesti, iškart sutraukė abi blauzdas. Nežinau, nuo nuovargio tikriausiai. Nuo to laiko tas metimas vis tiek jau ne toks pat buvo. Kiek išėjo, tiek išspaudžiau“, – maždaug 02:30 val. nakties į Vilniaus oro uostą grįžęs atviravo sportininkas, vėliau sakęs, kad nesitikėjo, jog jį tokiu paros metu išvis kas nors pasitiks.
Lietus sukėlė daugybę problemų tiek organizatoriams, tiek patiems sportininkams. Buvo svarstomi keli variantai, kaip būtų galima pasielgti, nes disko sektoriaus danga nebuvo tinkamai paruošta lietui.
Toks atvejis – pirmasis jo karjeroje, teigia lietuvis.
„Čia pirmas variantas istorijoje. Yra įvykę disko varžybų per lietų ne vienos ir ne dvejos. Dėl to nėra labai didelių problemų, bet kadangi būtent tas sektorius labai slidus Japonijoje pasitaikė, tai dėl to norėjo pavėlinti“, – aiškino lietuvis.
Dabar M.Aleknos planuose – keletas dienų poilsio, o rugsėjo 28-ąją – ir 23-iasis gimtadienis.
– Kokiomis emocijoms grįžtate?
– Pavargęs, labai pavargęs. Žiauriai ilga kelionė, bet viskas gerai. Yra kaip yra. Nėra, kad liūdėčiau. Padariau viską, ką galėjau, ir esu laimingas.
– Kaip išvis atrodė Jūsų pirmadienis nuo pat atsikėlimo Tokijuje iki grįžimo į Lietuvą?
– Labai sudėtinga kelionė. Mažai miego. Nekantrauju grįžti namo ir eiti miegoti.
– Kelionė gal išvargino net labiau nei finalas?
– Finalas labai sudėtingas irgi. Ilgas finalas, pertraukos, dar nėra taip buvę. Tikrai irgi labai išvargino.
– Laukia kelios dienos Lietuvoje, ne už kalnų ir gimtadienis. Gal turite kokių ypatingų planų?
– Ne, nieko, neturiu planų. (juokiasi) Pailsėti tiesiog.
– Pailsėsite nuo sporto kažkiek ar reikės iškart grįžti į sportinį režimą?
– Pailsėsiu. Duosiu mėnesį laiko truputį atsigauti, pailsėsiu.
– Finalas – išskirtinis. Ar toks force majeure'as gali keisti tai, kaip ateityje ruošitės svarbiausioms kovoms?
– Nežinau, tiesiog gal čia viskas yra tai, kaip į tai žiūri. Svarbiausia – nepasiduoti, suprasti, kad sąlygos visiems vienodos ir nepergyventi. Pasiruošti tokiam finalui tikrai buvo neįmanoma. Tiesiog [reikia] suprasti, kad visiems tos pačios sąlygos, ir bandyti kuo mažiau jaudintis.
– Gal sulaukėte reakcijų iš kitų sporto šakų sportininkų? Toks finalas turėjo priblokšti ne tik disko metikus.
– Ne, tik su disko metikais pašnekėjome. Kai kas per daug nesureikšmino, kai kam labai sudėtinga buvo. Įvairių įspūdžių buvo.
– Jau praėjo šiek tiek laiko, buvo laiko susidėlioti mintims. Ar galvojate, kad kažką galėjote daryti kitaip?
– Ne, negalvojau. Padariau ir kaip yra, taip yra.
– Ar galėtų būti sprendimas tokią techninę rungtį nepalikti paskutinę turint omenyje, kad tokie dalykai gali nutikti?
– Problemų dėl sektoriaus dažniausiai nebūna. Čia pirmas variantas istorijoje. Yra įvykę disko varžybų per lietų ne vienos ir ne dvejos. Dėl to nėra labai didelių problemų, bet kadangi būtent tas sektorius labai slidus Japonijoje pasitaikė, tai dėl to norėjo pavėlinti.
– Sakėte, kad esate labai pavargęs, o kokia jūsų fizinė savijauta? Ten buvo tik mėšlungis?
– Ne, abi blauzdas sutraukė. Kai grįžome į sektorių ir pradėjau apšiliminį bandymą mesti, iškart sutraukė abi blauzdas. Nežinau, nuo nuovargio tikriausiai. Nuo to laiko tas metimas vis tiek jau ne toks pat buvo. Kiek išėjo, tiek išspaudžiau.
– Ar jautėsi, kad nuo to laukimo krito ir lauko temperatūra, ir reikėjo papildomai apšilinėti?
– Taip, iš naujo apšilinėti, šlapias visas. Emociškai irgi išsekęs. Bet visiems tas pats, tai dėl to čia nei pasiteisinimas, nei ką. Buvo kaip buvo.
– Kiek gaila antrą kartą iš eilės tokiu pačiu scenarijumi pralaimėti auksą?
– Na gaila, gaila. (juokiasi) Bet nieko nepakeisi.
– Gal pučiant žvakutes ant torto bus koks ypatingas noras?
– Nežinau. Nežinau, ar pūsiu žvakutes. (juokiasi). Gali būti, kad skrydyje būsiu į Ameriką.