Iš pradžių Rimkenzo atėjimas prasidėjo rodomu video, kuriame ant stulpo šoko stiptizo šokėjos. Po kiek laiko pasigirdo muzika ir vienas populiariausių šalies kovotojų į ringą žengė skambant dainai „Dėl meilės mirt galiu“, kurią gyvai atliko pats jos autorius Mino.
„Man tai gaunasi ekspromtu – kažkur kažką pamatau, kažką parenku, iš dalių susidėlioja. Kaip ir šį kartą – tikrai nesitikėjot, kad po striptizo reklamos ateis Mino apie meilę dainuot“, – su šypsena spaudos konferencijoje kalbėjo D.Rimkus.
Renginiu besidžiaugęs kovotojas džiaugėsi ir Dominyko Dirksčio pergale prieš Naglį Kanišauską.
„Naglis tikrai geras kovotojas. Čia Dominykui labai pasisekė“, – atvirai teigė ekscentriškasis kovotojas.
Pagyręs renginį ir oponentus, D.Rimkus išsiplėtė apie savo kelią sėkmės link ir kaip vyko jo kova su maistu. Dėl šios kovos su juo atsisakė gyventi jo paties brolis.
Visgi Rimkenzo vadinamas kovotojas jaučiasi atradęs savo kelią. Kaip vieną iš šio kelio atributų kikboksininkas išskyrė gaunamus retus, bet nuoširdžius komplimentus. Tokio jis sulaukė ir šeštadienio vakarą ir lietuvių boksininko, lapkritį kovosiančio Kaune, Egidijaus Kavaliausko.
„Eik tu, kaip širdį paglostė!“ – su plačia šypsena teigė D.Rimkus.
– Kokios Jūsų mintys po pergalės?
– Šiaip tikrai nerealu. Aš žiūrėjau [kitas kovas] iki savo kovos. Daug mano žmonių, kuriuos palaikau, kovojo irgi. Ir Matą Paltaražinską palaikiau, ir [Martyną] Danių palaikiau. Daug tokių pažįstamų veidų. Visi kovotojai davė labai geras kovas, buvo sunku prognozuoti, pavyzdžiui, stebėjau [Artūro] Brižinsko kovą – kažkas nerealaus! Krenta, keliasi, rodo širdį – tas man kažkas nerealaus, paliko tokį didelį įspūdį.
Jaudinaus dėl Dominyko [Dirksčio] kovos. Labai jis man artimas draugas pasidaręs, labai norėjau, kad jis laimėtų. Esu stovėjęs, sparingavęsis ir su juo, ir su Nagliu [Kanišausku]. Naglis tikrai geras kovotojas. Čia Dominykui labai pasisekė, bet ir Dominykas nežmoniškai tobulėja. Sprogstama jėga jau nežmoniška tampa. Labai džiaugiuosi Dominyko pergale. O savo pergale irgi labai džiaugiuosi, bet tai nedaro iš manęs kažko. Dar reikės daug kartų persižiūrėti video, kokias darau klaidas.
Norėjau daugiau su dešine mušt, bet tiek daug nemušiau, bet yra, kaip yra. Mane nustebino, jaučiu didžiulę pagarbą priešininkui, nes prasileidus tikrai stiprią dešinę į pilvą, atsistojo ir kovojo, kur aš galvojau, kad viskas, eisiu namo. Žiūriu – eina toliau. Ir treneris mane gąsdino, sako: „Čia jų planas antrą raundą pradėt, belekaip spaust.“ Rimtai?
Biškį prisibijojau, kad trečiam pradės sproginėt. Taip stengiausi ramiai. Nėra pointo čia traumuot ar kažką daryt. Norėčiau jį pagirti ir paskatinti daugiau calf kickų mušt ir ant greičio padirbti, ir bus tikrai geras kovotojas iš jo. Ir jis dar jaunas, tai viskas čia gerai. Ir labai noriu padėkoti „One Blood“ visai komandai, kad mane palaiko. Aš labai daug klausiu, labai daug dėmesio reikalauju kaip žmogus, kaip kovotojas. Man labai daug reikia tos šilumos, to visko. Man pagaliau „One Blood“ tai suteikė – Herkus, Nauris Lukošiūnai.
Aš matau, kaip jie sportuoja ir kokius jie [turi] krūvius, kaip jie smūgiuoja aštriai, nuo kojų visa tai daro, ta jų gynyba. Ir aš tokios noriu. Aš po truputį, po truputį mažais žingsneliais einu link to. Nėra, kad va dabar duokit man [kovoti] dėl diržo. Aš esu kantrus, aš einu Dievo planu. Buvau netgi pasiruošęs, jei mane nukirs – eisiu toliau. Mano planas vis tiek ilgoje perspektyvoje – kiek išeina, tiek kovoti „UTMA“. Vis tiek gale dienos po ar penkių, ar dešimties metų tapti čempionu yra prioritetas.
– Ar jautiesi, kad dabar pasieki savo pikinę formą?
– Fiziškai jaučiuosi žymiai sustiprėjęs. Galiu tokį pasakyti dalyką, kad nustojau fastint. Dažniausiai būdavo, kad ketvirtadienį, penktadienį belekaip nusėsdavau, nes savaitgaliais badaudavau. Čia buvo mano strategija. Tas svoris krisdavo iki varžybų, bet po varžybų nebesusikontroliuodavo. Savaitė būdavo nusėdimo. Dabar kiekvieną savaitę su treneriais susirašau, kad va, suvalgiau tą, sakau, ar galiu.
Man reikia tokio palaikymo iš šono. Su mergina neseniai pradėjom gyventi kartu ir žiūriu, kad mano merginai atsiranda tas emocinis valgymas, nors aš ant tiek save riboju, ant tiek bandau. Pavyzdžiui, taip gauna, kad aš su broliu turėčiau gyvent. Žinot, kas atsitinka? Brolis sako: „Ne, nenoriu aš su tavim gyvent. Eiti miegoti laiku reikia, reikia, kad šaldytuve nebūtų nesąmonių.“ Po truputį, po truputį ėjau šito link, nes tu negali būti aukštame lygyje ir valgyti bet kaip, ir save smerkti. Turi šitą susilaikyt ir susitvarkyt. Po truputį pradedu suprasti.
Kuo toliau duomiuosi, pradėjau dabar sveikatingumą ir pedagogiką [studijuoti]. Labai daug niuansų, persikrauna ta galva, bet svarbiausia, kad einu į priekį, analizuoju savo klaidas ir stengiuosi dėlioti taškus. Svarbiausia man, kad treneris laimingas būtų, o aš... Būna visko, stengiuosi priimti tas pamokas. Skamba taip, lyg po pralaimėjimo kalbėčiau, bet viskas gerai labai. Džiaugiuosi ir draugų pergalėm, ir šituo nuostabiu renginiu.
– Kiekvienas tavo išėjimas yra atskira istorija, šiandien publiką šokdino Mino. Ką esi ateityje suplanavęs?
– Jeigu taip nuoširdžiai, tai dar nieko nesu sugalvojęs į ateitį. Man tai gaunasi ekspromtu – kažkur kažką pamatau, kažką parenku, iš dalių susidėlioja. Kaip ir šį kartą – tikrai nesitikėjot, kad po striptizo reklamos ateis Mino apie meilę dainuot. Stengiuosi išlikti kontraversiškas ir kad būtų kažką žmonėms prie stalo su šeima padiskutuot. Vieni gali nekęst, kiti gali mylėt. Gale dienos vis tiek šneka žmonės ir tai padeda koviniam sportui.
Aišku, norėčiau, kad šnekėtų, koks Rimkenzo geras kovotojas. Dabar gaunu žinučių, kad patobulėjęs, kad boksas pagerėjęs. Net iš Egio Kavaliausko. S.Maslobojevas, sako, rėkavo Danilai, kad pultų, tu, sako, kontratakuoji greitai ir jam nėra prasmės taip pulti. Eik tu, kaip širdį paglostė! Aš visada toks savim abejoju ir galvoju, nes buvo ir pralaimėjimų, ir visko, pasikeitimų.
Per daug visko perėjęs. Dabar labai vertinu tuos visus nuoširdžius komplimentus. Labai fainai. Savo merginai dar nesu padėkojęs. Ačiū labai už palaikymą ir kad stengiasi dėl manęs. Aš tikrai esu sunki asmenybė ir visokių nesąmonių prisidarau, kaip man, atrodo, teisinga. Fainai, kad tėtis atvažiavo. Apsikabinau. Su mama nepavyko apsikabint, bet nulėksiu rytoj iki jos.