Byla bus nagrinėjama viešame teismo posėdyje lapkričio 26 dieną, antradienį pranešė teismas.
Tai reiškia, kad nei pareiškėja M. Drobiazko, nei kitos bylos šalys į posėdį nebus kviečiamos. Prieš tai teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka – pareiškėja M. Drobiazko dalyvavo nuotoliniu būdu, tuo metu Lietuvos institucijų atstovai buvo atvykę į posėdį.
ELTA primena, kad KT neseniai paskelbė, jog Pilietybės įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis iš M. Drobiazko buvo atimta išimties tvarka jai suteikta Lietuvos pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai.
KT pažymėjo, kad minėtą įstatymo nuostatą priėmęs Seimas siekė sudaryti prielaidas „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo priešiškų veiksmų“. Parlamentarai, KT vertinimu, šį teisinę reguliavimą patvirtino atsižvelgdami į Rusijos keliamą grėsmę.
Teismas konstatavo, kad teisės akte suteikiama galimybė iš asmens atimti Lietuvos pilietybę yra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti šalies saugumo interesus.
Pati M. Drobiazko teisme stebėjosi, kodėl buvo panaikinta jai anksčiau suteikta Lietuvos pilietybė. Nors iš šokėjos pilietybė atimta dėl reikšto palaikymo Kremliaus režimui, M. Drobiazko pažymėjo, kad jokių politinių pažiūrų viešai nedemonstruoja.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.
Seimas yra priėmęs Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.