Stipriausi Lenkijos rankinio klubai sėkmingai žaidžia Čempionų lygoje. Tuo tarpu šios šalies rinktinė iš svarbiausių turnyrų jau daug metų grįžta nuleidusi galvą.

Lenkijos rankinio sirgalių lūkesčiai prieš Europos pirmenybes nebuvo dideli. Nors lenkai žaidė kone silpniausioje grupėje, apie kelialapį į antrąjį etapą buvo svajojama nedrąsiai. Vis dėlto to, kas įvyko Švedijos mieste Kristianstade, lenkai nesapnavo nė baisiausiame košmare – jų rankininkai namo grįžo neiškovoję nė taško, o paskutiniame ture pralaimėjo net Italijos rinktinei, kuri Europos pirmenybėse žaidė pirmą kartą nuo 1998 metų.

Komandai nuvylus aistruolius, sporto apžvalgininkai rankininkams buvo negailestingi. „Gėda. Lenkijos rinktinė išjuokta matant visai Europai“, – po paskutiniųjų rungtynių apibendrino Lenkijos sporto žiniasklaidos flagmanas „Przegląd Sportowy“.

„Sveiki atvykę į tamsius laikus“, – parašė TVP visuomeninės televizijos interneto svetainė. „Mūsų rinktinė didiesiems turnyrams tinka taip, kaip gėlės žiedas – kailiniams“, – palygino TVP sporto apžvalgininkas Maciejus Wojsas.

[[ge:lrytas:lrytas:41039689]][[ge:lrytas:lrytas:41029760]][[ge:lrytas:lrytas:41026700]]

Varžovų kraujo neišsiurbė

Lenkijos rankinio sąjunga (ZPRP) prieš Europos pirmenybes padebesiais neskrajojo. „Rinktinei keliama užduotis – užimti 13–16 vietą. Jei pavyktų patekti į kitą etapą, būtų didelis laimėjimas“, – turnyro išvakarėse sakė PZPR vadovas Slawomiras Szmalis. Kad užimtų galutinę 13–16 vietą, komanda turėjo pirmojo etapo grupėje aplenkti vieną varžovų ekipą.

Rinktinės žaidėjai buvo nusiteikę ryžtingiau. „Tikiu, kad galime išsiurbti daug varžovų kraujo ir tapti turnyro atradimu. Norime įrodyti, kad mūsų rankinis yra stipresnis, negu kai kas apie jį galvoja“, – prieš kelionę į Švediją žadėjo vienas iš rinktinės lyderių Michalas Olejniczakas.

Garsūs žodžiai darbais nevirto. Vos vos rusenusios viltys patekti į kitą etapą užgeso po dvejų pirmųjų rungtynių, kuriose lenkai beviltiškai pralaimėjo grupės favoritams vengrams (21:29) ir islandams (23:31). „Ambicijų net per daug, šalto kraujo per mažai“, – po šių pralaimėjimų rašė „Sport“ leidinys.

Liko svarbiausios trečiosios rungtynės – su italais. Per jas jau lenkai buvo favoritai, kaip rašė „Sport“, „pergalė buvo pareiga“. Tačiau Lenkijos rankininkai lūkesčių nepateisino ir pralaimėjo 28:29. Nors prieš paskutines rungtynes nei lenkai, nei italai nebeturėjo galimybės patekti į antrąjį etapą, jų dvikova vis vien buvo labai svarbi. Pergalę pasiekę italai gavo teisę iškart žaisti pasaulio pirmenybių atrankos trečiajame etape. Tuo tarpu lenkams reikės žaisti antrajame etape, o jei jame nugalės latvius, trečiajame etape Lenkijos rinktinė bus tarp neskirstytų komandų ir privalės kovoti su gerokai stipresniais varžovais.

Miglos apgaubta istorija

Europos pirmenybėse Lenkijos rinktinė žaidė be šiuo metu kone geriausio šalies rankininko Kamilio Syprzako. Šis 34 metų 207 centimetrų ūgio milžinas yra pagrindinis Paryžiaus PSG klubo linijos žaidėjas.

Pernai per pasaulio pirmenybes tarp K.Sypzako ir tuometinio rinktinės trenerio Michalo Lijewskio bei ZPRP vadovų perbėgo juoda katė. Rankininkas turnyro viduryje paliko komandą ir tvirtino, kad gavo trenerio leidimą. Tuo tarpu M.Lijewski sakė, kad žaidėjas pasišalino savavališkai. Rankinio sąjungos vadovybė palaikė trenerio poziciją ir diskvalifikavo K.Sypzaką.

Praėjusių metų balandžio mėnesį Lenkijos rinktinės treneris pasikeitė. Prie komandos vairo stojo ispanas Jota Rodriguezas, kuris prieš kelis sezonus PSG klube dirbo su K.Syprzaku. Lenkijos rankinio mėgėjai laukė K.Syprzako sugrįžimo į rinktinę, bet ZPRP vadovai rudenį net nesugebėjo aiškiai išdėstyti, ar rankininko diskvalifikacija jau baigėsi.

Šių metų pradžioje rankinio sąjungos vadovas S.Szmalis tvirtino, jog treneris J.Gonzalezas turėjo visišką laisvę rinktis rankininkus, bet pats nusprendė nekviesti K.Syprzako į rinktinę. Vis dėlto visos miglotos istorijos aplinkybės visuomenei taip ir liko neaiškios.

„21-oji vieta – mūsų lygis“

K.Sypzakas yra vienas iš nedaugelio karjerą tęsiančių Lenkijos rankininkų, kurie žino didelių pergalių skonį. Jis žaidė rinktinėje, kai lenkai 2015 metais iškovojo pasaulio pirmenybių bronzos medalius. Beje, bronzinės komandos vartus prieš vienuolika metų gynė dabartinis ZPRP vadovas S.Szmalis.

Po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose Lenkijos rinktinė užėmė ketvirtąją vietą, S.Szmalis ir kiti jo kartos rankininkai baigė karjerą. O senajai kartai pasitraukus, prasidėjo staigus nuopuolis. Lenkijos rankininkai net neiškovojo kelialapių į 2018 metų Europos ir 2019 metų pasaulio pirmenybes, o šį dešimtmetį didžiuosiuose turnyruose užima vietas antrajame arba trečiajame dešimtuke.

„25-oji vieta praėjusių metų pasaulio pirmenybėse ir 21-oji vieta šių metų Europos pirmenybėse yra mūsų lygis, – liūdną išvadą padarė TVP interneto svetainė. – Stebintys jaunimo turnyrus ar bent žinantys, kaip jie baigėsi, supranta, kodėl užimame tokias vietas ir kodėl jas užimsime dar daug metų. Artimiausiais metais vien patekti į Europos ar pasaulio pirmenybes mums bus laimėjimas, ir tai pasiekti bus labai sunku.“

Nepažino savo žaidėjų

Lenkijos rankinio vadovai išeities ieško vis keisdami rinktinės trenerį. Nuo 2016 metų sukurti pergalių receptą bandė net penki rankinio specialistai: kirgizų kilmės Ispanijos treneris Talantas Duišebajevas, Piotras Przybecki, Patrykas Rombelis, Marcinas Lijewski ir nuo 2025 metų pavasario dirbantis ispanas Jota Gonzalezas.

Tačiau keičiantis treneriams jokio postūmio vis tiek nėra.

J.Gonzalezo kandidatūra pernai sporto apžvalgininkams kėlė didelių abejonių nes šis specialistas taip pat treniruoja Lisabonos „Benfica“ komandą ir prastai pažįsta Lenkijos rankininkus (skirtingai nei T.Duišebajevas, kuris pirmiau pradėjo dirbti „Kielce“ klube ir tik paskui buvo paskirtas rinktinės treneriu).

Po šių metų Europos pirmenybių J.Gonzalezas patvirtino, jog būgštavimai buvo pagrįsti. „Varžybos parodė, kad nepakankamai pažinau savo žaidėjus. Pritaikiau sistemą žaisti septyniese prieš šešis nesuvokdamas, kad rankininkai nesijaus gerai. Dabar suprantu, kad rankininkai nebuvo pasiruošę žaisti šia sistema“, – Lenkijos rinktinei iškritus iš turnyro, savo klaidas pripažino J.Gonzalezas.

Klubai – tarp Europos lyderių

Lenkijos rinktinės rezultatai yra atvirkščiai proporcingi stipriausių šalies klubų rezultatams. „Kielce“ ir Plocko „Wisła“ daug metų nuolat rungtyniauja Čempionų lygoje ir joje siekia didelių tikslų. „Kielce“ praėjusiais sezonais kelis kartus pateko į Čempionų lygos finalo ketvertą, šio tikslo dar nepasiekusi „Wisła“ taip pat nepraranda vilties pakartoti nuolatinių varžovų žygį ir turi realių galimybių tarp keturių stipriausiųjų atsidurti net šį sezoną.

Atotrūkis tarp dviejų Lenkijos lygos lyderių ir kitų šalies komandų – gana didelis, tačiau pirmenybių lygis – aukštas, todėl lenkų žaidėjai gali užsigrūdinti neblogo lygio varžybose.

Tiesa, abu stipriausi Lenkijos klubai labiau remiasi užsieniečiais. Ir šį sezoną tiek „Wisła“, tiek „Kielce“ aprangą vilki nemažai rankininkų, kurie yra stipriausių Europos rinktinių pagrindinio septyneto žaidėjai. Europos pirmenybių antrajame etape rungtyniauja septyni „Wisła“ (ispanas, prancūzas, norvegas, kroatas ir trys vengrai) ir keturi „Kielce“ (po du prancūzus ir ispanus) rankininkai.

Lenkijos rankininkai šiek tiek nustumti į šalį, bet keli geriausi žaidėjai – Arkadiuszas Moryto, Piotras Jarosiewiczius, šią žiemą dėl traumos į rinktinę neatvykęs Szymonas Šičko iš „Kielce“, Michalas Daszekas, Dawidas Dawydzikas iš „Wisła“ – klubuose nėra statistai.

Lenkijos rinktinės sudėtis nėra silpna, bet iš neblogų žaidėjų sudaryta komanda tvirtu organizmu netampa.

Lenkijos rankinio rinktinė vėl tėškėsi veidu į purvą