Estija turnyrą buvo laimėjusi pernai rudenį Budapešte vykusiame Europos fechtavimo konfederacijos (EFC) kongrese, kur Talinas nugalėjo Jerevaną surinkęs 24 iš 42 balsų. Sprendimas rengti čempionatą Estijoje atrodė logiškas: šalies moterų špagos rinktinė 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą, o Katrina Lehis pelnė bronzos medalį.
Vis dėlto prieš renginį Estijai buvo iškelta sąlyga, kurios ji negalėjo įvykdyti. Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) reikalavo raštiško patvirtinimo, kad visi sportininkai galės dalyvauti nepriklausomai nuo pilietybės ar karinio statuso. EFC delegacija perdavė šią žinutę Estijos kultūros ministerijai. Pasitarusi su Užsienio reikalų ministerija, Estija pateikė atsakymą.
„Vyriausybės pozicija buvo aiški: agresorių valstybių sportininkams vizos nebus išduodamos. Taikoma nulinė tolerancija ir jokių išimčių nebus“, – sakė Estijos sporto viceministras Raido Mitt. Estijos fechtavimo federacijos generalinis sekretorius Aivaras Paalbergas patvirtino, kad EFC aiškiai nurodė pasekmes: be tokios garantijos šalis netenka teisės rengti čempionatą. Sprendimas oficialiai įsigaliojo 2026 m. sausį.
R. Vyšniauskas: dabar krepšinis Europoje nėra populiaresnis negu 1995 m.
FIE sprendimai dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo sukėlė didelį pasipiktinimą. 2025 m. gegužę federacija leido atletams dalyvauti komandiniuose turnyruose po neutralia FIE vėliava, nors Tarptautinis olimpinis komitetas rekomendavo leisti rusams ir baltarusiams tik individualiose rungtyse.
Be to, FIE atsisakė griežtų saugumo patikrinimų ir vietoje jų įvedė formalią neutralumo deklaraciją, kuri nereikalauja patikrinti sportininkų ryšių su kariniu sektoriu. Dėl šių sprendimų daugiau nei 440 fechtuotojų iš 40 šalių pasirašė atvirą laišką, reikalaujant grąžinti realias patikros procedūras.
Ukrainos fechtavimo federacija pagrasino teisinėmis priemonėmis, atkreipdama dėmesį, kad kai kurie Rusijos sportininkai, priimti į turnyrą, turi karinius laipsnius.
Susiję straipsniai
