Dailusis čiuožimas – viena iš sporto šakų, kurioje įprastai turime pajėgių Lietuvos atstovų. O kad juos galėtumėte lengviau sekti, buvusi čiuožėja Guostė Damulevičiūtė-Gražulienė kalbėdama su Lrytas papasakojo, ką reiškia išskirtiniai terminai, ką žiūrovams reikėtų stebėti, muzikos prasmę ir kaip galime tikėtis sąžiningo bei objektyvaus teisėjavimo.
Įsijungus dailiojo čiuožimo transliaciją galima išgirsti daugybę žodžių, kurie paprastam žiūrovui nieko nereikštų. Iš kur atsirado tie terminai ir ką jie reiškia?
„Dažniausiai tai būtų šuolių pavadinimai. Susiklostė taip, kad dažniausiai jiems skiriami pavadinimai pagal tai, kas pirmasis juos atliko. Galėsite išgirsti ir pamatyti Salchovo, Tulupo, Lutco, Ritbergerio, Flipo šuolius. Jie dažniausiai būna pavienininkų varžybose – tiek pas moteris, tiek pas vyrus. Jeigu kalbėsime apie šokius ant ledo, tai tiek tvizlai, pakėlimai bus terminai, kurie kartosis ir kartosis“, – pasakojo šiuo metu dailiojo čiuožimo trenerės darbą dirbanti G. Damulevičiūtė-Gražulienė.
Milano gyventojai protestuoja: miestas tapo nebeįperkamas vietiniams
Šuoliai skirstomi į du tipus – nuo dantukų ir nuo briaunų. Išskirtinis yra itin dažnas Akselio šuolis nuo briaunos, tačiau kurį lengva atskirti bet kuriam žiūrovui.
„Tai būtent Akselis yra vienintelis šuolis, kuris yra atliekamas čiuožiant iš priekio, – teigė ekspertė. – Čia turbūt tas šuolis, kurį lengviausia yra visai publikai atpažinti iš visų šuolių, kuriuos mes turime, nes yra šuoliai nuo briaunos, šuoliai nuo dantuko ir vienintelis šuolis Akselis yra tas, kuris yra atliekamas čiuožiant pirmyn – puikiai išsiskiria iš visų šuolių.“
Kiti šuoliai nuo briaunos vadinami Salchovo ir Ritbergerio pavadinimais, o šuoliai nuo dantukų – Tulupo, Flipo ir Lutco.
Kaip neįprasta sporte, dailiajame čiuožime didelę svarbą turi ir muzika. Būtent pagal ją sportininkai ir atlieka savo pasirodymus, o į ją didelį dėmesį kreipia ir teisėjai.
Susiję straipsniai
Pasirenkami muzikos takeliai dažniausiai būna gerai žinomi visiems, tačiau kaip jie atsirenkami?
„Tai labai priklauso nuo poros arba sportininko. Vieni patys siūlo savo idėjas, kaip jie mato savo programas, ir pasako, kokia muzika jiems patinka. Kiti kreipiasi į choreografus, kurie paskui ir stato tas programas. Kartais ir patys treneriai, kurie dirba su savo sportininkais, turi kažkokių rekomendacijų arba įžvalgų, kaip jie mano, kad tas sportininkas geriausiai atsiskleistų teisėjų akyse. Tas procesas būna įvairus, bet dažniausiai tai yra bendradarbiavimas tarp sportininko, trenerio ir choreografo“, – Lrytas portalui kalbėjo G. Damulevičiūtė-Gražulienė.
O kokios muzikos stilius girdėsime? Ar tai bus vien klasikinė muzika? O gal šių laikų popsas?
Dailiojo čiuožimo ekspertė džiugina žiūrovus teigdama, jog galėsime stebėti pasirodymus parengtus pagal įvairiausius muzikos stilius. Visgi Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius bus statomi į šiokius tokius rėmus.
Prieš būsimą startą – ledo šokėjų repeticijos ant Milano ledo
„Labai įvairūs pasirinkimai. Pavienininkų varžybose – labai platus spektras, tačiau laisvosiose programose, kadangi yra ilgesnės ir jas yra sunkiau iščiuožti, dažniau būna tokių lyrinių pasirinkimų. Tačiau būna sportininkų, kurie bando plaukti prieš srovę ir pasirenka kaip tik labai kontrastingas muzikas, kad labiau įsimintų teisėjams.
Bet muzikų galime tikėtis nuo klasikinių iki labai šiuolaikiškų, modernių. Šokiuose ant ledo netgi duodamas tam tikras stilius. Pavyzdžiui šiemet tai yra 90-ųjų stilius, dėl to visos tematikos persipynusios su to laikmečio tematika, stilistika ir nuotaika“, – pasakojo dailiojo čiuožimo trenerė.
Pažvelgus į programą gali susidaryti klausimas: kodėl dailusis čiuožimas poromis ir šokis ant ledo išskirstas į dvi skirtingas kategorijas? Kuo gi skiriasi šie pasirodymai, kur pasirodo vyro ir moters duetai?
„Abstrakčiai – porininkai visada atlieka ir šuolius, ir suktukus, o jų pakėlimai visuomet yra virš galvos. Šokyje ant ledo mes neturime šuolių, suktukai yra šiek tiek kitokie. Dažniausiai tai yra bendri suktukai, kas reiškia, jog abudu partneriai sukasi susikabinę vienas su kitu, o sportinės poros turi suktukus, kuomet sukasi vienas šalia kito.
Skiriasi ir energija. Šokiuose ant ledo matome tą šokį ir choreografiją, o sportinių porų varžybose matome įspūdingus elementus: šuolius, pakėlimus, išmėtymus“, – skirtumus tarp šių dviejų disciplinų papasakojo G. Damulevičiūtė-Gražulienė.
Varžybos visiems taip pat trunka dvi dienas, tačiau ne visi dalyviai gali jose pasirodyti. Pirmąją dieną vyksta trumposios programos (šokyje ant ledo – ritminė programa), o vėliau geriausieji gali pasirodyti laisvojoje programoje.
A. Reed ir S. Ambrulevičius varžosi šokiuose ant ledo, kur iš viso yra 23 poros, o į finalinį etapą pateks 20 porų. Tuo tarpu M. Variakojytė moterų varžybose dalyvaus tarp 29 sportininkių, o į finalą pateks 24 geriausios dalyvės.
„Anksčiau buvo skaitoma, jog trumpoji programa yra tokia techninė, tačiau dabar yra gerokai pasikeitęs požiūris. Pagrindinis skirtumas – elementų reikalavimai. Trumpojoje programoje jų yra mažiau ir yra privalomi šuoliai, kur sportininkai neturėdami pasirinkimo privalo juos atlikti. Laisvojoje programoje yra daugiau laisvės susidėlioti patogesnius elementus ir taip mėginti gauti kiek įmanoma daugiau balų pagal tai, kokie elementai pas tave yra patys stipriausi.
Ritminio šokio metu yra privalomoji tema, nepaisant to, jiems patinka ta stilistika ar ne, o laisvosios programos metu jie jau gali pasirinkti kokią nori muziką. Tačiau vis tiek yra rėmai, kokie turi būti elementai, kiek jų turi būti.
Iš žiūrovo pusės pagrindinis skirtumas, kad trumpoji programa tikrai yra trumpesnė ir ją bežiūrint laikas greitai praskrieja, o laisvojoje programoje jaučiasi elementų masė ir kartais mažiau yra skiriama laiko pačiam šokiui“, – apie skirtumus tarp šių dviejų pasirodymų papasakojo sporto šakos ekspertė.
Dailiojo čiuožimo sportas yra viena iš nedaugelio sporto šakų, kur rezultatus nulemia teisėjų rezultatai. Pagal ką arbitrai skirsto taškus?
„Visos taisyklės yra griežtai apibrėžtos ISU, – patikino lietuvė. – Taškai skaičiuojami dviejų sekcijų: viena pusė – techniniai balai, kita – komponentai. Komponentus dar sudaro trys subgrupės: čiuožimo įgūdžiai, prezentacija ir ekspresija, o techniniai balai yra bendra elementų kaina ir jų atlikimo kokybė. Techninis balas labai varijuoja nuo atlikimo kokybės. Ši sistema taikoma visoms disciplinoms.“
Tiesa, šioje šakoje egzistuoja elementai, kurie atrodo įspūdingai, tačiau dėl savo pavojingumo yra uždrausti. Apie juos galite paskaityti čia.
Bet metams bėgant ir šie aspektai baigiasi. Štai Kaune vykusiame Europos čempionate prancūzas Adamas Siao Him Fa išdrįso atlikti atbulinį salto ir teisėjams pasitarus sportininkas nebuvo nubaustas už tokį įspūdingą manevrą, o netrukus buvo nuspręsta, kad atletai vėl gali ant ledo atlikti salto.
„Tai buvo pirmas kartas po ilgo laiko, kuomet buvo atliktas nelegalus elementas, tuomet tiesiog užtruko tas procesas. Tiek techninė brigada, tiek teisėjai nežinojo, kaip reikėjo elgtis šioje situacijoje. Tik vėliau buvo sutvarkytas tas techninis procesas. 1998-ųjų Nagano olimpinių žaidynėse Surya Bonaly atliko salto ant vienos kojos ir tai sukėlė daug klausimų. Bet tai buvo kaip protestas, parodant žmonių galimybių ribas ir kad neturėtų taip griežtai viskas vertinama ir būtų palikta daugiau laisvės kūrybai.
Taip pat Adamas Siao Him Fa norėjo padovanoti tai žmonėms. Jis nuostabiai pračiuožė savo programą ir tai buvo jo dovana publikai“, – įspūdingą prancūzo pasirodymą prisiminė G. Damulevičiūtė-Gražulienė.
Sporto šakos, kur teisėjai skiria vertinimus, visada žiūrimos šiek tiek skeptiškai.
Praeityje yra kilęs ne vienas skandalas, kuomet teisėjai neadekvačiai gerai arba blogai įvertino kažkurią porą, o žiūrint į kitus sportus galima atsiminti ne kartą, kaip bokse pergales skindavo kur kas kukliau pasirodę sportininkai.
Žinoma, jog bėgant laikui sistemos tobulėja. O kaip dailusis čiuožimas apsidraudžia nuo skandalingų vertinimų ir kaip galime mes žinoti, kad žiūrime reginį, kur iš tiesų geriausieji ir bus apdovanoti?
„Šioje vietoje yra daug stereotipų ir gandais paremtų nuomonių, kad šokis ant leido, dailusis čiuožimas yra labai politizuojamas, kad tai sunku vertinti. Tačiau visas teisėjavimo procesas yra labai aiškiai apibrėžtas – yra labai daug taisyklių, net ir etinių, kurių privalo laikytis teisėjai. Visų varžybų metu yra minusuojamas pats žemiausias ir aukščiausias balas, kad būtų matomas vidurkis.
Jeigu kelias varžybas iš eilės galima matyti tam tikro teisėjo nuoseklumą vertinimuose, matomas pretekstas skirti daugiau ar mažiau balų tai pačiai porai, tuomet rašomi oficialūs ISU dokumentai ir tuomet teisėjai turi pagrįsti savo balus ir prašoma pateikti balus, ant kurių yra užsirašoma čiuožimo metu. Teisėjai turi argumentuoti, kodėl buvo duodami būtent tokie balai.
Kiekvienas teisėjas gali žiūrėti į pasirodymą iš savo perspektyvos, bet turi tai argumentuoti.
Dailusis čiuožimas yra daug patobulėjęs nuo tų didžiųjų skandalų 90-aisiais ar 2000-aisiais metais. Yra tekę pačiai mėginti praeiti visą šį procesą ir įgyti nacionalinės teisėjos kvalifikaciją. Tai tikrai yra labai sunkus darbas, kuris reikalauja labai daug ne tik mokslo, bet ir treniravimosi bei žiūrėjimo tų programų“, – paaiškino čiuožimo ekspertė.
Tikriausiai bus ne vienas žmogus, kuris ir pirmą kartą gyvenime stebės dailųjį čiuožimą. Į ką jam reikėtų atkreipti dėmesį, norint pasimėgauti reginiu?
„Rekomenduočiau tiesiog stebėti varžybas, ieškoti, kurios programos labiausiai įtraukia, ir mėgautis pačiu procesu. Nemanau, kad yra daug reikiamybės pačioje pradžioje gilintis į kažkokius techninius niuansus. Geriau tiesiog pasimėgauti čiuožimu. Tai yra individuali sporto šaka, kur kiekvienas sportininkas ir pora nori atskleisti savitumą.
Techninius dalykus galima palikti ištikimiems stebėtojams, kurie turi tą patirtį ir akį, kuomet metai iš metų jau yra susipažinę ir gali tiek atpažinti šuolius, suktukus, jų sudėtingumo lygius“, – pasiūlė G. Damulevičiūtė-Gražulienė.