„Šiandien buvusio edukologijos universiteto alumnų, sportininkų, olimpinei bendruomenei, visai Lietuvai yra ypatingai liūdnas laikas. Būdamas vos 40-ies metų pačioje brandoje, pačiame jėgų žydėjime, užgeso mūsų Jevgenijus Šuklinas, – rašė akademikas A. Gaižutis. -
Visi mes klystame, kylame ir einame. Sunku kalbėti apie Jevgenijų būtuoju laiku. Prisimenu ta jauną, energingą sportininką, kuris atvyko iš Visagino po mokyklos baigimo studijuoti mūsų Vilniaus pedagoginiame – Lietuvos edukologijos universitete, kuris išugdė ne vieną olimpinį čempioną ir liūdna, kad jų gretos sparčiai retėja...
Belieka pasidžiaugti tuo, kad mūsų Lietuvoje gimsta tokios puikios talentingos asmenybės. Kaip pats velionis Jevgenijus yra sakęs, geru sportininku ir pedagogu galima tapti ir mūsų Lietuvoje, kurio yra puiki sportinė bazė ir buvo stiprus pedagogų rengimo centras.
Stebėjau Jevgenijaus Šuklino karjerą sporte, politikoje, Lietuva neteko puikaus diplomatiško, šilto, paprasto mylimo ir mylinčio šeimos žmogaus.
Tai asmenybė, kuri įsimena ilgam, kadangi daug per universiteto gyvavimo laiką įteikta diplomų ir bendrauta su daug studentų, tačiau Jevgenijus buvo kitoks, iš to daugelio studentų sportininkų.
Sunku šiandien ištarti tą mintį, kad turime susitaikyti su skaudžia staigia netektimi ir gyventi toliau su šviesiais prisiminimais apie mums brangų Jevgenijų Šukliną. Tebus jam lengvas žemiškas skrydis Anapus, kur visi anksčiau ar vėliau susitiksime.
Brangus Jevgenijau, Tu – Jūs išėjote, bet nuveikti darbai turės tęstinumą ir bus tęsiami toliau, gyvenimas išrinktiesiems ir talentingiesiems nesibaigia jis tik pasikeičia... Priimkite visi artimieji, kolegos, nuoširdžią asmeniškai mano ir viso buvusio Lietuvos edukologijos universiteto bendruomenės narių vardu užuojautą.“