2022 m. Senojo žemyno pirmenybėse Miunchene disko metikas Mykolas Alekna pasipuošė auksu, po dvejų metų Romoje – bronza, o ketvirtadienį Birmingame vykstančiame čempionate garsiausias šių dienų Lietuvos disko metikas iškovojo sidabrą ir taip užpildė medalių kolekciją.
2026-ųjų Europos čempionato disko metimo finale ketvirtadienį Aleknų dinastijos pergalių kalvis įrankį geriausiu bandymu nusviedė 69,89 m ir iškovojo sidabrą.
Toliau – 72,51 m – diską metė tik slovėnas Kristjanas Čehas, kurio metimas tapo 14-iuoju geriausiu per visą šios rungties istoriją.
– Po finalo sakėte, kad nesate patenkintas rezultatu ir antrąja vieta. Praėjo šiek tiek laiko, gal viskas galimai susigulėjo? Gal atsirado džiaugsmo dėl antrosios vietos?, – Vilniaus oro uoste buvo paklaustas Europos vicečempionas Mykolas Alekna.
– Esu laimingas. Viskas gerai. Su treneriu viską apšnekėjome – įvyko tai, kas įvyko. Nėra, kad įvyko kažkas tragiško. Medalį laimėjau, gavau palaikančių širdučių ir esu laimingas.
– Andrius Gudžius gerai atkirto visiems kritikams ar ekspertams, kurie kalbėjo, jog galima buvo iš jūsų tikėtis daugiau – pasakė, kad jiems vertėtų eiti pas tylinčius vienuolius ir su jais pamedituoti. Kaip jūs pats jaučiatės – juk tas Europos čempionatas galėjo ir neįvykti dėl jūsų traumos. Ar galėjote iš savęs dar „kažką“ išpešti rezultatui?
– Tai aišku, kad buvo galima. Nepykčiau ant savęs po varžybų, jei žinočiau, kad padariau maksimumą.
Aišku, atsukus viską atgal ir žiūrint, kad ta trauma įvyko dar visai neseniai – rezultatas yra geras. Bet norisi geriau. Tačiau yra, kaip yra.
Susiję straipsniai
– Kolekcijoje jau turite visus tris įvairių spalvų Europos čempionatų medalius. Kuo šis čempionatas jums buvo išskirtinis?
– Tai gal tuo, kad buvo ypatingai aukšti rezultatai. Su kiekvienais metais jie vis kyla. Šiame sezone aš pats sau įrodžiau, nors jis dar ir nesibaigė, kad turiu sportinio charakterio, sportinio pykčio.
Galiu atsigauti po traumų, nepaisant to, kas vyksta. Manau, kad aš sugrįšiu vėl atgal ir sugrįšiu dar stipresnis.
– Kalbant apie šį sezoną, yra dar du „Deimantinės lygos“ etapai, Vilniaus taurės varžybos. Ar turite kokią veiklą, hobį, kad atsipalaiduotumėte prieš šiuos startus?
– Dabar jau savaitgalį važiuosi į varžybas, tad labiau norisi pabūti, kai yra laisvo laiko, su šeima. Gal nuvažiuosi pažvejoti, pabūti su šeima – tai geriausias poilsis.
O sezonas man tik įpusėjo, tai labai jau atsipalaiduoti nėra kada.
– Gal jau pakalbėjote su tėčiu apie tą finalą. Kokia buvo jo žinutė?
– Nespėjome daug pašnekėti. Persimetėme keliais žodžiais, bet tėtis palaiko, didžiuojasi ir manimi tiki.