Dar praėjusiais metais Kipro „Grand Prix“ bei FITASC pasaulio taurės ir Vengrijos didžiojo prizo varžybose triumfavęs ir vasarą savo 19-ąjį gimtadienį atšventęs kaunietis R. Užukauskas San Martino šaudykloje jaunimo grupėje varžėsi su geriausiais planetos šauliais.
Lietuviui teko per keturias dienas numušti 200 įvairiomis trajektorijomis skriejančių taikinių. R. Užukauskas pasirodymą baigė „nuskynęs“ 189 taikinius. Tokį patį rezultatą parodė ir ispanas Francisco Rosa Ponce, tad tarp šių dalyvių vyko persišaudymas.
Susiję straipsniai
„Žinote, rankos pradėjo drebėti ketvirtąją dieną. Ir jau pirmoje aikštelėje, – pasakojo apie varžybų įkarštį R. Užukauskas. – Tos pirmosios dienos ėjosi gerai. Kasdien reikėjo bandyti numušti po 50 skriejančių taikinių, tai pirmąją dieną pataikiau į 46, antrąją – į 48, trečiąją – į 49. Visą laiką buvau tarp 3–4 lyderių. O paskutinę dieną, gal dėl įtampos, pataikiau į 45 taikinius“.
Mūsiškis per persišaudymą naudojosi jau patikrinta patirtimi.
„Tiesiog reikėjo iki persišaudymo mintis ginti kažkur kitur, galvoti apie bet ką, tik ne apie tą momentą, kai teks vėl šaudyti.
Tėtis Robertas padėjo pokalbiais atsijungti nuo įtemptos situacijos. Bandžiau negalvoti. Tačiau, kai jau stovėjau su varžovu ties šaudymo linija, tai nukreipiau dėmesį į vieną tašką. Nesižvalgiau į šonus ir kai reikėjo, šaudžiau“, – pasakojo apie lemiamą seriją kylanti šaudymo žvaigždė.
R. Užukauskas ispaną įveikė 24:22 ir tarp daugiau kaip 70 jaunųjų planetos šaulių pasidabino bronzos medaliu.
Šis rezultatas buvo geriausias visoje Lietuvos delegacijoje čempionate, kurią sudarė 18 šaulių.
Pirmąsias dvi vietas jaunimo įskaitoje laimėjo italai Mattia Degliantoni – 191 numuštas taikinys ir Samuelis Ligi – 190 taikinių.
Bendroje šaulių ir visų amžiaus grupių įskaitoje R. Užukauskas užėmė 51-ąją vietą, o absoliučiu čempionu tapo estas Veikko Tihvanas, numušęs 197 taikinius.
Šaudymas į skriejančius taikinius, dar vadinamas šaudymu į molinius balandžius, susideda iš įvairių rungčių, kai į specialiais aparatais paleistus taikinius, pagamintus iš trapios ekologiškos medžiagos, yra šaudoma lygiavamzdžiu šautuvu, užtaisytu smulkiais šratais.
– Turite su kuo lyginti šį apdovanojimą? Gal buvo panašių situacijų šaudykloje?, – Lrytas paklausė R. Užukausko.
– Vargu. Nes tai pasaulio čempionatas, kur kovoja tik geriausi. Ir ta bronza yra man aukso vertės. Turėčiau pasakyti didelį ačiū už šį pasiekimą savo treneriui latviui Arniui Romansui. Jis labai prisidėjo prie šios pergalės.
Tai vadinu pergale, nes ši bronza yra ne tik įvertinimas, tačiau ir rimta motyvacija. Galima sakyti, kad su šiuo apdovanojimu aš pradėjau suvokti, kad gali padaryti tai, kas anksčiau man atrodė neįmanoma.
Tiesą pasakius, dar vis nelabai galiu suprasti, ką padariau, bet kad tai mane labai motyvuoja – tai akivaizdu. man tai didžiausias kol kas pasiekimas.
– Kokie startai dabar Jūsų laukia?
– Jei dar pavyks viską susidėlioti, tai spalio 10–11 dienomis pasirodysiu Didžiosios Britanijos „Grand Prix“ varžybose, kuriose sieksiu tik aukščiausių tikslų.
O kitąmet manęs lauks planetos čempionato akistatos. Tai bus svarbiausias startas.
– „Compak Sporting“ čempionato kovos panašios ir į olimpinę stendinio šaudymo rungtį. Negalvojote, kad vertėtų save išbandyti ir olimpiniame sporte?
– Tikrai jau pagalvojęs esu apie tai. Iš esmės, jau vyksta tam tikti pokalbiai, kad „Compak Sporting“ įtraukti į olimpiadą. Bus tai, ar nebus – kitas klausimas.
Norėčiau save išbandyti stendiniame šaudyme, tačiau yra tos taip vadinamos nežinios baimė – kaip, ar sugebėsiu, ar įvaldysiu.
Bet mintyse turiu tokį veiksmų planą – išbandyti save olimpinėje sporto šakoje. Kaip ne kaip, tačiau olimpiečio vardas vilioja.