K. Ramoška sulaukė aiškios LŽSF narių daugumos palaikymo. Iš 56 balsavusių federacijos narių už jo kandidatūrą balsavo 43.
Pakartotiniuose rinkimuose dėl LŽSF vadovo posto varžėsi trys kandidatai, o K. Ramoška surinko daugiau nei tris ketvirtadalius balsavusių narių balsų.
Iš techninio sporto – į žirginio sporto administravimą
Susiję straipsniai
Nors žirginio sporto bendruomenei K. Ramoška yra palyginti naujas veidas, sporto organizacijų valdymo patirties jis turi iš techninio sporto.
2021 m. balandžio 22 d. buvo įkurta Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, suvienijusi automobilių, motociklų, motorlaivių, orlaivių ir vandens motociklų sporto federacijas. K. Ramoška jos prezidentu tapo nuo asociacijos įkūrimo.
2024 m. balandžio 27 d. jis buvo išrinktas ir Lietuvos motorlaivių federacijos prezidentu. Iki tol federacijoje ėjo generalinio sekretoriaus pareigas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje organizuoti aukšto lygio tarptautiniai motorlaivių sporto renginiai – F2 ir F4 pasaulio čempionatų etapai. Viena iš motorlaivių federacijos veiklos krypčių tapo ir jaunųjų sportininkų rengimas. Tam buvo įkurta Lietuvos motorlaivių akademija, kuri šiais metais pripažinta geriausia motorlaivių akademija pasaulyje.
Dėmesys techninio sporto interesams
Vadovaudamas techninio sporto organizacijoms K. Ramoška taip pat siekė didesnio šių sporto šakų matomumo ir dialogo su valstybės institucijomis.
Prieš 2026 m. Dakaro ralį Lietuvos techninio sporto atstovai susitiko su valstybės institucijų atstovais, o 2026 m. kovą Vyriausybėje buvo surengta Dakaro ralio dalyvių pagerbimo ceremonija. Savo kategorijose triumfavusiems Rokui Baciuškai, Karoliui Raišiui ir Vaidotui Žalai buvo skirtos ir piniginės premijos – po 5920 eurų. Tokios premijos Dakaro ralio dalyviams Lietuvoje skirtos pirmą kartą.
Naujas etapas Lietuvos žirginiame sporte
Tapęs LŽSF prezidentu K. Ramoška pereina į kitokią sporto aplinką, tačiau nemaža dalis laukiančių uždavinių jam pažįstami iš ankstesnės veiklos – sporto bendruomenės telkimas, finansavimo paieškos, jaunimo sistemos stiprinimas, tarptautinių renginių organizavimas ir bendradarbiavimas su valstybės institucijomis.
43 balsai iš 56 rodo aiškų federacijos narių mandatą naujajam prezidentui. Kartu šis rezultatas reiškia ir nemažus lūkesčius. Po užsitęsusio laikotarpio be nuolatinio vadovo LŽSF pradeda naują etapą, kuriame vienas svarbiausių uždavinių bus ne tik sutelkti žirginio sporto bendruomenę, bet ir nustatyti aiškią tolesnės federacijos veiklos kryptį.