Rusijos boksininkas 39-erių Sedrakas Agagulianas profesionalų ringe turėjo 35 kovas, iš kurių pralaimėjo 33 (23 – nokautu). Vienintelę savo pergalę jis pasiekė dar 2003-iaisiais, o viena kova prieš ketverius metus baigėsi lygiosiomis.
S.Agaguliano pravardė yra „The Executioner“ – Budelis. Ir nors šis budelis ringe dažniausiai būna auka, bokso mesti neketina.
„Treniruojuosi jau 31 metus, – portalui matchtv.ru pasakojo iš Jerevano kils armėnas S.Agagulianas. – Buvau daugkartinis Armėnijos čempionas, bet ten neturėjau perspektyvų, todėl 1996 metais išvažiavau į Sankt Peterburgą, tapau Rusijos piliečiu. 2002 metais supratau, kad mėgėjų boksą reikia baigti, nes ten uždirbdavau kapeikas“.
Už pirmąją savo kovą Rusijos profesionalų ringe S.Agagulianas gavo tūkstantį JAV dolerių.
– Pirmasis jūsų varžovas buvo Grigorijus Drozdas, trečiasis – Sultanas Ibragimovas. Abu jie vėliau tapo pasaulio čempionais. Kaip nutiko, kad iškart gavote tokius stiprius priešininkus?
– Man tiesiog siūlydavo ir aš sutikdavau. Prieš kovą su G.Drozdu nieko apie jį nebuvau girdėjęs, o pasirodė, kad jis labai stiprus boksininkas.
Apie ta, kai kovosiu su S.Ibragimovu, sužinojau išvakarėse. Iš pradžių man tepasakė: „kova Ukrainoje už 1000 dolerių“. Sutikau ir nuvažiavau.
Kova su G.Drozdu baigėsi ketvirtajame raunde, su S.Ibragimovu – pirmajame: aš norėjau tęsti, bet teisėjas neleido.
Per savo gyvenimą nesu atsisakęs nė vienos kovos. Man vienodai, su kuo boksuotis. Pasako sumą – ir aš važiuoju.
– Bet užsidirbdavote ne vien iš bokso?
– Taip. Dirbau apsaugoje, statybos, kroviku. Dabar treniruoju vaikus, atlyginimas – mažas, tad gelbsti individualios treniruotės. Dar automobilius variau iš Vokietijos, nes ten nuvažiuodavau boksuotis kaip treniruočių partneris.
– Kiek moka treniruočių partneriams: 500 eurų už savaitę?
– Panašiai, be to, yra priedai. Per mėnesį būdavo galima ramiai užsidirbti 3000 eurų.
– Jūs esate susidūręs ringe su Romanu Simakovu, kuris vėliau mirė po galvos traumą per kitą kovą.
– Man pasakojo, kad prieš tai treniruočių stovykloje jis buvo gavęs traumą, bet vis tiek ėjo į kovą. Žinoma, tai blogai. Reikia nuolat rūpintis sveikata, daryti smegenų tomografiją.
– Jūs darote?
– Būtinai. Kasmet.
– Ar nutikdavo, kad siūlo kautis ir iš anksto aptaria būsimą rezultatą?
– Žinoma. Taip visada buvo ir bus. Tai – šou, verslas, pinigai. Jaunas boksininkas turi augti. Aš darau viską dėl mūsų sportininkų.
– Vadinasi, tarp 35 jūsų kovų pasitaikė su užprogramuota baigtimi?
– Žinoma.
– Tiesiog nesistengėte laimėti?
– Taip. Už kovą gauni pinigus. Kam persitempti? Pats supranti, kad nereikia.
– Jūsų neglumina asmeninė statistika: 33 pralaimėjimai, 1 pergalė, 1 lygiosios?
– Nusispjaut man į tai. Aš einu ir boksuojuosi. O pralaimėjimų daug todėl, kad aš niekada nesu atsisakęs lipti į ringą.
– Kodėl? Jums patinka muštis ar tai būdas užsidirbti?
– Aišku, man patinka muštis. Negaliu be bokso. Rytais nubėgu 5 kilometrus, vakarais boksuojuosi. Treniruojuosi, ir dingsta visas negatyvas.
Visada stengiuosi būti geros formos, nes kovą gali pasiūlyti bet kurią akimirką. Būdavo atvejų, kai paskambindavo ryte ir sakydavo: „Sedrakai, pas mus boksininkas iškrito, reikia pakeisti – vakare kova. Galėsi atskristi?“
Ir aš lėkdavau į oro uostą, skrisdavau tiesiai į kovą.
– Kaip šeima žiūri į tai, kad du kartus per metus jūs galite žiauriai gauti į galvą?
– Žmona žiūri normaliai. Niekas neatkalbinėja. O aš stengiuosi žiaurių smūgių nepraleisti.
– Vienintelį kartą laimėjote 2003 metais. Tikitės kada nors dar laimėti?
– Žinoma. Visada tikiuosi. Bet kad laimėtum, reikia įdėti pinigų. O man ne tas rūpi.
– Boksuojatės 15 metų. Koks buvo jūsų rekordinis honoraras?
– 3000 dolerių. Reikėjo skubiai pakeisti žmogų ir man tiek sumokėjo. O paprastai moka apie 1000 dolerių
Bet pasitaikydavo apgavysčių: pažada 1000 eurų, o duoda 800 dolerių.
– Jūsų pravardė – Budelis. Iš kur tai?
– Kadaise dirbau su ispanais. Man surengė kovą ir nutarė kažkaip pristatyti. Sugalvojo tokią pravardę. Nusprendžiau jos nekeisti.
– Neužgauna, kad jus vertina kaip boksininką, kurio dėka kiti gerinasi statistiką?
– Užsigaučiau tada, jei mane laikytų blogu žmogumi. Pirmiausia reikia žiūrėti į žmogiškas savybes, o jau paskui vertinti, koks tu sportininkas. Yra juk olimpinių čempionų, kurie gyvenime – visiški niekšai.
O kas galvoja, kad aš ne taip boksuojuosi, tegul eina su manimi į ringą.