Kūrėjai metų metus tobulina sistemą, kuri teigiamai įvertina tinkamą momentą atakai ir baudžia tuos, kurie atlieka beprotiškus metimus iš pernelyg tolimos distancijos. O realybėje S.Curry pataiko būtent tokius kosminius tritaškius. Bet jam visa tai leidus kompiuteryje būtų atvertos galimybės nesąžiningam žaidimui.
Pavyzdžiui, 2003-iųjų laidos „NBA Live“ žaidime anuometis taikliarankis Ray Allenas galėjo per 20 minučių pataikyti 15 tritaškių. Tie tada leistini metimai iš nesąmoningų padėčių varė iš proto rimtus žaidimo naudotojus. Vėliau NBA 2K serija buvo daug labiau priartinta prie realaus krepšinio, nes kūrėjai rado būdų izoliuoti piktnaudžiautojus tritaškiais iš bet kurios aikštės vietos.
„Mums žaidime visada būna sunkiausia subalansuoti metimus iš baudos aikštelės ir tritaškius, kiek įmanoma mažinant nelogiškų pataikymų galimybę, – forbes.com sakė NBA 2K atstovas Mike'as Wangas.
Jo komanda galiausiai sukūrė formule, kontroliuojančią tritaškius – pavyzdžiui, jei savo žaidėją kompiuteryje versite mesti iš toli po trijų verpsčių, kamuolys nekris į krepšį, net jei tas krepšininkas iki tol turėjo puikų pataikymo reitingą.
„Tritaškiams metimams iš eigos po dvižingsnio mūsų žaidime tikrai daromos kliūtys“, – teigė M.Wangas.
Pastarieji NBA 2K žaidimai buvo giriami už maksimaliai įkūnytą krepšinio realybę. Bet atsirado vaikinas, vardu Stephenas Curry, kuris reguliariai pataiko nesuvokiamai sudėtingus metimus. Tokius, kokių neįmanoma atkartoti net kompiuteriniame žaidime.
Jei NBA 2K kūrėjai nevaržomai leistų skaitmeniniam S.Curry tokius triukus, kaip tritaškis po driblingo iš aštuonių metrų, vėl būtų atvertos durys visiems, žaidime piktnaudžiaujantiems nelogiškomis atakomis.
Kol tikrasis S.Curry drebina NBA, programuotojams turi atsirado išties daug vargo virtualiame krepšinyje.
„Mes pasirengę investuoti dar daugiau laiko, kad ateities žaidimo versijose leistume skaitmeniniam S.Curry būti panašiu į tikrąjį S.Curry“, – sakė M.Wangas.
