Scenos žvaigždė ir gatvėje bei kavinėje atrodo išskirtinai. Oksana atlėkė tiesiai iš darbo – energinga ir su šypsena. Kad ir koks cinikas būtum, ta angelo aplikacija ant ilgos suknelės ties krūtine ir apvalus pilvukas nuteikia mielai. Dailiai sušukuoti plaukai, lengvas makiažas, tobulas manikiūras... Tačiau Oksanos neišprovokuosi pabarti apsileidusias kitas besilaukiančias moteris.
Nežinia, kaip moteris jaučiasi, – gal sveikata tokia, kad apie garbanos sukimą ar lūpų dažymą net mintis neateina. Oksana spėja, kad būna dienų, kai tikrai nieko nesinori, nors jai taip dar nė akimirkos nebuvo.
Lyg tyčia susitinkame gardžių kepinių rojuje, o Oksana su šypsena kaltai prisipažįsta, kad svorio priaugo kiek per daug. Lyg tyčia ir saldžių atradimų aplink – apstu. Štai draugė pasiūlė saldžių grybukų – Oksana nė neketino jų, nemėgstamų nuo vaikystės, ragauti, kol bičiulės patikinta, kad jie – išskirtiniai, neatsikando. Paskui sustoti buvo sunku. Dar atrado konditerininkių, namie kepančių nuostabius tortus.
O ir nemažai Simo draugų lyg tyčia – puikūs virtuvės meistrai. Retas žino garsaus krepšininko gyvenimo faktą, kad jis mokėsi kulinarijos mokykloje ir yra be penkių minučių virtuvės meistras – krepšinis sutrukdė gauti diplomą. Iš to laiko liko gerų draugų, kurių gyvenimo aistra tapo profesionalus maisto ruošimas. Būtent jų pagalbos prireikė, kai Oksana sumanė vyrui įteikti dovaną. Kadangi Simas mėgsta kepti mėsą, nupirko jam įmantrią kepsninę – draugai padėjo išrinkti. Prietaisas ir kepa, ir troškina, ir rūko kepinius vienu metu.
„Paragavusi taip paruoštos mėsos nebenoriu valgyti apsvilintų ant žarijų“, – pati dovana džiaugiasi Oksana.
Jasaičių namuose padaugėjo ir kitos buitiškos veiklos. Štai kaip tik pokalbio išvakarėse kambarys buvo nusėtas varžtelių – šeimyna surinko kūdikiui lovelę. Didysis įvykis numatomas birželio pabaigoje ar gal liepos pradžioje. Oksana pasako ką nors, bet vis atsargiai priduria: „Bus matyti.“
Ko laukia Jasaičiai – berniuko ar mergaitės? Tai žino tik juodu. Nors Oksanos viešumoje, regis, tiek daug, yra dalykų, kurių ji niekam neatskleis, o pasiliks tik juodviem su Simu.
„Viduje esu labai rami. Kūdikio laukimas – dar vienas laiptelis brandos link. Girdžiu moteris kalbant, kad bijo nėštumo metu besikeičiančios išvaizdos, momento, kai jau teks lėkti ligoninėn, o man patinka pokyčiai ir laukiu paties gimdymo, motinystės. Man įdomu, kokia būsiu mama“, – sako Oksana.
Šiuo laikotarpiu tarsi dar labiau išryškėjo, kad aplink ją – daug artimų šeimų, jos draugės – stiprios moterys, sklandžiai tvarkosi ir su vaikais, ir su darbu. Pavyzdžiai aplink tik geri, gal todėl Oksanos padangėje nėra nė menkiausio pilko debesies.
– Greičiausiai dabar kur kas labiau atkreipiate dėmesį į vaikus, į tai, kaip juos auklėja tėvai. Ar krito kas nors į akis ir manote, kad pati taip nedarytumėte?
– Atkreipiau dėmesį, kad dabar madinga vaikus auklėti laisvai ir nesakyti jiems „ne“. Neva negalima jų barti, nes viską turi išbandyti patys, patirti savo kailiu. Hm... šiandien atrodo, kad mano šeimoje tikrai bus „ne“, o jei prireiks – būsiu ir griežta, – juokiasi Oksana.
– Regis, kad ir šiandien tvirtai laikote savo gyvenimo vadžias rankose – puikiai jaučiatės, jau beveik viską suruošėte kūdikio atėjimui, o nuo rugpjūčio pirmos dienos darbo knygelė pildosi užsakymais, kada kurią moterį padažyti, išpuošti į šventę. Tai stebina.
– Išties man bepigu kalbėti – daug kam linkėčiau tokio nėštumo, nes lengva dirbti ir gyventi – viską darau kaip iki šiol, sukuosi darbe, buityje. Kurį laiką svyravo nuotaika, grupės narės vis juokaudavo, kiek kartų per dieną supykusi kurią nors mesiu iš grupės. Bet aš ir iki nėštumo buvau gana valdinga. Mokykloje, pamenu, buvau visų renginių ir vakarėlių organizatorė, galva nuolat pilna idėjų, tik štai mamai tekdavo giliai įkvėpti, kai ataidėdavo garsas, kaip aš mėgstu vadovauti. Dabar suprantu, kad mergaitei išties tai gal ir netinka, – juokiasi Oksana. – Ar dirbsiu, vos kūdikiui sueis mėnuo, – nesu tikra.
Galbūt motinystė taip užvaldys, kad kojos nenorėsiu iš namų kelti. Bet aš nuo pat pirmosios kūdikio gimimo dienos turėsiu geriausią auklę pasaulyje – savo mamą. Ji daug metų dirba aukle, yra užauginusi ne vieną vaiką. Pagalvojome su Simu, kad tegul dirba pas mus – visiems bus tik geriau. Mama jau šiandien pasiruošusi lėkti mums į pagalbą. Tad gal iš tiesų visai neblogai bus pusę dienos padirbti, o paskui vėl būti su šeima.
– Neabejoju, kad daugeliui moterų smalsu, kaip prižiūrite plaukus, odą, kaip dažotės – pasidalykite patarimais.
– Negražių moterų nėra. Yra susitvarkiusios arba ne, galinčios sau skirti laiko, lėšų arba ne. Nors tvarkai, elementariai estetikai daug pinigų nereikia. Sveiki plaukai, oda, prižiūrimos rankos, pedikiūras – drįsčiau teigti, kad tai privalu kiekvienai moteriai. O visa kita – tik papildomi dalykai pagal skonį ir kišenę.
Taip susiklostė, kad mano geriausia draugė – plaukų meistrė Renata Blaževič. Ji iš tų, kuriai svarbiau ne šukuosenos ar spalvos grožis, o plaukų sveikata. Per daugelį metų mudvi atradome tinkamų priemonių – kosmetikos bendrovių gaminamų ir natūralių. Simas juokiasi iš mūsų su Renata – kiek daug mes galime kalbėti apie menkiausias smulkmenas, bet juk mes – moterys.
Mūsų su Renata geriausią plaukų kaukę lengva pasidaryti: reikia kiaušinio trynio, ricinų aliejaus ir pusės citrinos sulčių. Taip – būtent jų. Ši kaukė tinka tiek šviesiaplaukėms, tiek tamsiaplaukėms. Ją reikėtų palaikyti porą valandų. Kai pirmąsyk ploviau plaukus, vos šoko negavau: ir trynio kvapas erzino, ir ricina sunkiai išsiplauna, tačiau pastangos tikrai atsiperka – plaukai sustiprėja, žvilga.
Veidą puoselėju kompanijos „Casmara“ priemonėmis – esu jos veidas Lietuvoje, dažnai ką nors apie tai papasakoju savo socialinėje paskyroje. Kažkada, kai lankiausi pas kosmetologę, mane nustebino jos naudojama kaukė – taip ir atradau savo mėgstamą gamintoją. Kaip tik dabar automobilyje turiu įvairių tos kompanijos kaukių, kurias galima naudoti ir namie, – anksčiau ji leisdavo tik profesionalams skirtas priemones.
Juodąją arbatą mėgstu ne tik gerti – jos pakeliai būdavo pirmoji pagalba, kai mažai miegodavau, kai paakiai juodi, akys patinusios. Būdavo: po koncerto pamiegi porą valandų ir leki anksti rytą daryti nuotakoms makiažo. Kodėl turėčiau joms gadinti nuotaiką ar žadinti aplinkinių gailestį savo pavargusia išvaizda.
Išsamus interviu – naujausiame „Stiliaus“ numeryje.
