Įsimintiniausias Žilvino gimtadienis buvo trisdešimtasis. Skambant Vilniaus kvarteto atliekamai muzikai pasveikinti tėčio atvyko dukra Anna Greta, kurios buvo ilgai nematęs. Jau praėjo nemažai laiko, tačiau šią akimirką verslininkas dar ilgai saugos širdyje.
Ir nors Žilvinas pagal pasą yra 45-erių, pats jaučiasi bent dešimtmečiu jaunesnis. Ryškus, energingas ir besišypsantis – šie epitetai puikiai apibūdina ne tik vyro išorę, bet ir vidų.
„Nuolat keitėsi žmonės, gyvenamoji aplinka, finansinė padėtis ir galų gale supratau, kad visų turtų nenusinešiu į kapus. Mano šiandienis tikslas – dalintis tuo, ką turiu, su žmonėmis, kuriems to labiau reikia. O man užteks tik sėkmės ir sveikatos“, – sakė Ž.Grigaitis.
Mums kalbant šalia sėdinti Elle pritardama šypsosi. Ji – tylesnė ir santūresnė, todėl savo gimtadienį sausio mėnesį pamini tik skania vakariene restorane. O šios savo vyro sukakties laukė nekantraudama. Gimtadienis buvo kitoks, mat sutuoktiniai per dešimt metų draugystės jį pirmą kartą šventė kartu. Pora skrido į Turkiją, o vėliau laukė malonios staigmenos, kurias suplanavo Žilvino verslo partneriai.
„Aš tiesiog džiaugiuosi, kad tokią svarbią dieną galėjau būti šalia Žilvino. Jam linkiu ilgo gyvenimo – tai svarbiausia“, – šypsojosi E.Martin-Grigaitis.
Elle ir Žilvino santykiai apipinti įvairiausiomis paskalomis: neva jų santuoka byra, jie gyvena atskirus gyvenimus. Pora į tokias kalbas tik numoja ranka – juk jie jaučiasi ir gyvena puikiai!
„Mes nesame standartinė pora. Nevaikštome susikabinę už rankų, o vėliau nepjaustome vienas kito sofų. Juk mums ne aštuoniolika! Turėti žmoną, kuri yra ir draugė, – labai daug. Mes meilę suprantame kiek kitaip“, – sakė verslininkas.
– Ligi šiol abu blaškydavotės tarp Lietuvos ir Australijos. Ir štai svečioje šalyje Žilvinas gavo ilgai lauktą nuolatinę rezidentūrą. Tai reiškia, kad galėsite be jokių suvaržymų gyventi Australijoje. Galbūt ten pasiliksite visam laikui?
Žilvinas: Niekas nepasikeis – viskas kaip buvo, taip ir liks. Tai nėra pasas. Taip, Australijoje dabar bus mažiau apribojimų, galėsiu daryti, ką tik noriu. Negalėsiu tik balsuoti.
Australijoje iki šio laiko buvau laikomas antrarūšiu ar trečiarūšiu. Buvau priklausomas nuo Elle. Per mano ego buvo lyg su dalgiu pereita.
Elle: Tikiuosi, kad vyras praleis daugiau laiko Australijoje. Pastaruoju metu Žilvinas dažnai grįždavo į Lietuvą, buvo problemų šeimoje, jo tėtis sunkiai sirgo, todėl skraidydavo pirmyn ir atgal. Man tikrai patinka, kad galėsime daugiau laiko praleisti kartu.
– Elle, jūs – Australijos lietuvė. Ar Lietuvą galite pavadinti savo namais? Kas jums čia sunkiausia?
Elle: Namais galiu vadinti abi šalis. Mano seneliai yra iš Lietuvos, tačiau vėliau išvyko gyventi į Australiją. Lietuvoje man patinka gyvenimo ritmas, stilius, požiūris, maistas, o vakarėliai – pasaulinio lygio. Palyginti su Australija, žmonės Lietuvoje mažiau dirba. Nepatinka tik lietuviški orai – žiemos. Anksčiau jomis mėgavausi, tačiau ilgainiui pradėjo atsibosti. Šiuo metu stengiuosi lietuviškas žiemas praleisti Australijoje, kur šilta.
Beje, būdama čia pasiilgstu savo automobilio ir sūnaus Boydo. Vaikščioti nuobodu, man labiau patinka važiuoti automobiliu. Žilvinas turi sportinį, tačiau jo vairuoti man neleidžia. Bet aš vis sakau, kad sugebėsiu!
Žilvinas: O aš netikiu! Ji pratusi važinėti automobiliu, kuris turi automatinę pavarų dėžę, o manasis – mechaninę. Lietuvoje ji matė važinėjant „Maserati“ automobilį ir juo susižavėjo. Ir kas žino, gal vieną dieną po Vilnių važinės toks pat, tik baltas Elle automobilis.
– Esate susituokę jau trejus metus. Kaip apibūdintumėte savo santykius? Ar lepinate vienas kitą pusryčiais į lovą, gėlėmis?
Žilvinas: Santykių pradžioje mums teko šlifuoti aštrius kampus: skyrėsi požiūris į gyvenimą. Reikėjo išvažiuoti į svetimą šalį ir ten susitaikyti su realybe, kuri kartais būna gana žiauri. Tiek Elle, tiek aš turėjome sunkių gyvenimo akimirkų. Todėl man svarbu turėti bendrą ryšį, supratimą, tikslus. Tai, o ne materialinės dovanos yra vienas kito lepinimas.
Elle: Esu tikrai pozityvus žmogus, su manimi lengva gyventi. Aplinkiniai žmonės gana negatyvūs, o aš visuomet žiūriu į šviesiąją pusę. Pavyzdžiui, jeigu matau, kad kokios nors kompanijos akcijų kaina yra kritusi, vadinasi, palankus metas pirkti. Pati visada tikiuosi geriausio. Bet toks požiūris – daugiau savęs lepinimas. Todėl Žilviną lepinu šypsena ir nedidelėmis išvykomis.
Žilvinas: Elle nustebinti sunku – ji kartais save labiau nustebina. Moterys moka tai daryti. Stengiuosi, kad kas nors būtų kitaip: nusivežti, kur ji nėra buvusi, kartais atsidurti situacijose, kuriose ji nebuvo, ir pažiūrėti, kaip elgsis. Visko būna.
Daugiau skaitykite šio antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“!
