Burleskos šokėja primygtinai reikalavo nevilkti jos į vatos kokoną ir neatitverti nuo priešiško pasaulio, rašo žurnalas „Stilius plius“.
Ir štai vienas tipas iš Milvokio, iki kaulelio išnarstęs Ditos gyvenimą, karjerą ir išvaizdą, tėškė: porcelianinė lėlė, vaškinė figūra...
Negana to, dar pridūrė, kad Dita nutraukė visus ryšius su šeima, nes pernelyg gėdijosi savo artimųjų – paprastų žmonių.
Jos tėvas Kenas Sweetas buvo mašinistas, mama Bonnie – manikiūrininkė. Jiems 1972 metų rugsėjo 28-ąją Ročesterio mieste (Mičigano valstija) gimė antra duktė. Žinoma, ne Dita, jos vardas buvo Heather.
Vyresnioji sesuo Sarah buvo ryški, aktyvi, sportiška – tikras amerikiečių aštuntojo dešimtmečio vaiko idealas. Ja K.Sweetas labai didžiavosi.
O štai Heather tėvo nedžiugino: rami, drovi, jokio patrauklumo, mamytės dukrelė. Net ir gimus jauniausiajai Jen, motinos santykiai su Heather išliko itin artimi.
Bonnie Sweet buvo švelni ir moteriška, svajojo apie gražius daiktus ir kosmetiką. Heather ne kartą pastebėjo, kaip apsiblausdavo motinos veidas pajutus pigių kvepalų dvelksmą vaistinėje už kampo ir ji tarsi suakmenėdavo priešais vitriną su prabangiomis vakarinėmis suknelėmis.
Heather motina daug ko negalėjo sau leisti: trys vaikai, namai. Tikra švente ir kartu pažeminimu jai virsdavo į jų namus užsukdavę kosmetikos platintojai.
Bonnie puldavo jų vaišinti kava, o sulaikiusi kvapą Heather stebėjo, kaip motina palinksta prie daugybės mažyčių kremo mėginių ir lūpų dažų. Pasitepusi žvilgtelėdavo į veidrodį. Tik nieko negalėjo nusipirkti – ji tik akimirką prisiliesdavo prie miražo.
Jokio kino, teatro ar kitokių pramogų: vaikai žinojo – nėra pinigų. Heather žinojo, kad paprašyti 10 centų žaisliukui ar saldumynui – šeimą priartinti prie finansinio kracho.
Bonnie dievino senąjį Holivudą – Marlene Dietrich, Rita Hayworth, Ava Gardner, Vivien Leigh, Hedy Lamarr... O jos duktė Heather, žvelgdama į jų nuostabius vaizdus, apžiūrinėjo drabužius ir brangenybes, įsimindavo šukuosenas.
Tai buvo tarsi jos slapta religija, kur nepasiekiamos praeities žvaigždės įkūnijo vieną vienintelę priesaiką: būk moterimi, mėgaukis savo moteriškumu ir spindėk.
Prasidėjo devintasis dešimtmetis: iš kino afišų su drąsiais iššūkiais akyse žvelgė emancipuotos Jessica Lang, Meryl Streep ir Farah Fawcett. Mergaitės paauglės nenusimaudavo džinsų, o mažoji Heather Sweet vis dar svajojo apie į praeitį nugrimzdusius laikus.
Bet visiškai naivi svajotoja ji tikrai nebuvo. Tėvas mezgė meilės intrigėlę po intrigėlės, motina iš pavydo taip pat paniro į meilės romaną. Abiem atrodė, kad jie puikiai viską slepia. Tad nieko keista, kad Bonnie nustebino Heather abejingumas pranešus apie skyrybas su jos tėvu.
Tuo laiku šeima persikėlė gyventi į nedidelį Orindžo miestelį Kalifornijos valstijoje. Heather svajojo tapti balerina, bet net vietos baleto mokykloje, neišsiskyrusioje dideliais reikalavimais, greitai tapo aišku, jog iš šio sumanymo nieko neišeis.
Pralaimėjimą Heather atlaikė tvirtai. Juo labiau kad ją vis labiau domino, kaip keičiasi jos kūnas. Tai buvo sunkus laikotarpis: seserys pavirto gražiomis gulbėmis, o ji tebebuvo liesa, nedailaus sudėjimo, atsikišusiais keliais, šviesių plaukų, bespalvių antakių, strazdanota paauglė.
Į veidrodį žiūrėti nesinorėjo. Užtat ji negalėjo atitraukti akių nuo žurnalų su gražuolių paveikslėliais. Šios merginos, kuriomis žavėjosi klerkai, tolimųjų reisų vairuotojai ir jūrininkai, visiškai nebuvo panašios į elegantiškas, spindinčias Heather vaikystės dievaites.
Bet jos taip pat spinduliavo nepasiekiamą svajonę! Nuostabios kūno formos, ryškios spalvos, šventinis nerūpestingumas, išskirtinis pikantiškumas, moteriškumas ir tobulai prižiūrima išvaizda – pradedant plaukų galiukais ir baigiant nagais.
Ar galima tokiai tapti? O jei nusidažytų plaukus? Juodai juodai – kartą ir visiems laikams? Tokios mintys tuomet sukosi Heather galvoje.
Net mokydamasi vyresnėse klasėse ir tapusi brunete, lūpas dažiusi ryškiai raudonai, ji siaubingai sau nepatiko. Bet jei, kaip atrodė, išvaizdos nepakeisi, bent jau manieras tobulinti ji galėjo.
Ir vėl į pagalbą atėjo senieji pamėgti Holivudo filmai! Kaip kalbėti, žiūrėti, pakreipti galvą, šypsotis – šios kino juostos buvo tikra enciklopedija!
Bendraamžės galėjo kiek širdis geidžia kvatotis plačiai atverdamos burną, be paliovos čiaumoti kramtomąją gumą ir blevyzgoti. O Heather, įsitikinusi, kad namuose nieko nėra, tobulino savo eiseną, grakščiai leidosi laiptais vos liesdamasi turėklų, gracingai atsisėsdavo prie stalo ir žvelgdama iš po juodų blakstienų tyliai ištardavo „dėkoju“.
Kartą užklupusi seserį, įsitraukusią į šias pamokas, Jena ne tik pradėjo šaipytis, bet ir prapliupo juoktis: už tylą Heather teko paaukoti ką tik nusipirktą šampūną.
Kad ir kaip būtų, šios sąmoningai susikurtos senamadės, bet elegantiškos manieros Heather padarė gerą paslaugą: ji buvo priimta dirbti pardavėja į moteriškų apatinių drabužių krautuvę.
Jai pavyko suderinti mokslus koledže ir darbą. Pinigų dar prisidurdavo savaitgaliais dirbdama prekybos centro kosmetikos skyriuje. Čia bet kurią laisvą minutę tobulino savo makiažą! Gracingai prie prekystalio sėdėjusi Heather pasisukdavo į pirkėjus ir šie aiktelėdavo iš nuostabos.
Pirmąjį korsetą Heather įsigijo būdama 17-os. Apatinių drabužių skyriuje dirbusi kolegė pašnabždėjo, kad ieškomą korsetą galėtų rasti fetišistų parduotuvėje gretimame mieste.
Sukaupusi drąsą Heather nuvyko ten ir nepasigailėjo: tarp odinių botagėlių ir pirštinių pamatė korsetą. Nusipirko, nors tai buvo „ne tas“ – nedailus, blyškus, nieko panašaus į tuos, į kuriuos buvo įsispraudusios merginos iš žurnalų.
Praeis daug metų ir jos garderobe susikaups daugiau nei 400 korsetų. Bet tą pirmąjį Heather visuomet prisimins su jauduliu.
O kol kas reikėjo pinigų: ir Heather pradėjo dar dirbti „go-go“ šokėja diskotekoje. Kas naktį ji šoko vilkėdama odinius apatinius drabužius ir apsivyniojusi polietilenu, apkarstytu žibintuvėliais.
Čia sutiko ir naują draugą – niūrų stilingą didžėjų, nuolat vilkintį ilgą paltą ir mūvintį pirštines. Jis ir patarė Heather, kad kur kas daugiau šlamančiųjų susižers ne iš „go-go“, o šokdama striptizą.
Klubas „Captain Gream“: scena, metalinis strypas, didelis grimo kambarys, kabykla su kostiumais, ilga veidrodžių eilė, po jais – lentyna, kosmetika, šukos, plaukų žnyplės.
Troškus pigių kvepalų kvapas, cigarečių dūmai, juokas. Šokėjos – kone iki juodumo įdegusios platininės blondinės, įsispraudusios į pigius neono spalvų drabužius ir avinčios kaubojiškais ilgaauliais.
Jokio individualumo: vienodi pasirodymai, apatiškas sukimasis aplink metalinį strypą, vulgarus mirksėjimas akimis ir nuolatinis kramtomosios gumos čiaumojimas.
Reikėjo kitaip – tik ne taip.
Heather, žinodama, kad neatitinka amerikietės merginos standarto ar klasikinio amerikietiško grožio etalono, atsigręžė į savo vaikystės laikų herojes – Holivudo dievaites ir žurnalų gražuoles.
Pirmiausia vardas ir pavardė. Heather Sweet reiškia „saldus šilinis viržis“. Ir taip išeiti į striptizo klubo sceną?
Štai tuomet jai ir toptelėjo mintis susikurti sceninį slapyvardį. Dita – ji pasirinko savo vaikystės herojės, populiarios ketvirtojo dešimtmečio vokiečių aktorės Ditos Parlo garbei.
Po to – drabužiai. Visi mano, kad svarbu, kaip nusivilksi. O iš tikrųjų svarbu, ką nusivilksi. Štai taip – paprasta ir genialu. Ir Dita padarė mažą revoliuciją nuobodžioje pramogų industrijos srityje.
Korsetai, kojinės su kojaraiščiais, nėriniuotos gracijos, ilgos pirštinės, skrybėlaitės su vualiu – tai Ditos garderobas.
Jai dar reikėjo susikurti savo pasirodymo stilių. Gal jai trūko technikos, bet gelbėjo gracingumas ir plastiškumas – kadaise išmokti per baleto pamokas.
Lėtas pirštinės ar kojinės nusimovimas pakerėdavo net nereikliausią striptizo klubo lankytoją – jau tada Dita intuityviai suprato, jog lėtas nusirengimas labiau provokuoja nei įkyriai pateikiamas nuogumas be jokių sąmoningai nudailintų rafinuotų judesių.
„Captain Gream“ merginos buvo geraširdės ir linksmos. Jos puikiai jautė, kad šalia jų – kitokia mergina, ją nuoširdžiai gyrė ir užkulisiuose stebėjo jos numerį.
Ditos pasirodymas truko vos dvi minutes, bet ir tai – pinigai. Už juos reikėjo įsigyti naujų kostiumų, korsetų.
Dita greitai sukūrė nuosavą tinklalapį, kur spausdino savo nuotraukas – elegantiškas, su senamadiškumo dvelksmu, patraukusias daugybę susižavėjusių gerbėjų. Ir tai buvo pirmasis tokio pobūdžio tinklalapis. 1992-aisiais Ditą užliejo didžiulė šlovės banga – jai buvo 19 metų.
„Mano darbas nėra banalus nusirengimas. Aš niekada nešokau ir nešoku striptizo. Aš šoku burleską ir drąsiai tvirtinu, kad šį pamirštą žanrą sugrąžinau į gyvenimą. Burleska – tai ne nusirengimas pagal muziką, o – teatras: vodevilio, kabareto, varjetė ir miuziklo derinys“, – atkerta Dita tiems, kurie jos pasirodymų nevertina rimtai.
Dita suposi ant mėnulio kaip sūpynių, šuoliavo ant karuselinio arklio ir pasirodydavo didžiulėje pudrinėje, išvažiuodavo į sceną ant milžiniškos lūpų dažų tūtos, pliuškenosi vandens krioklyje su gulbėmis ir išnirdavo tarp kinų opiumo landynės dekoracijų.
Dailus, spindintis kūnas, ploniausi drabužiai, kuriuos tenka įdėmiai apžiūrinėti, kad įsitikintum, ar tikrai jie yra. Būtinai svajingas žvilgsnis ir sustingusi nenusakoma šypsena veide – kaukėje. Bet ką domino veidas?
Pasirodymas „Martini“ taurėje, pademonstruotas per modelio, aktorės Carmen Electros gimtadienį. Tarp pakviestųjų buvo legendinis „Playboy“ leidėjas Hugh Hefneris.
Kai jis pasiūlė nusifotografuoti jo žurnalo viršeliui, Dita ramiai sutiko. Ji puikiai žinojo, kad „Playboy“ viršelis – kelialapis į gyvenimą, bet savo jaudulį sugebėjo nuslopinti.
Fotosesijai Dita rengėsi savarankiškai, atsisakiusi žurnalo stilisto paslaugų. Darbą prižiūrėjo pats H.Hefneris, vos ne pro mikroskopą tyrinėjęs kiekvieną nuotrauką. Vėliau Dita dar du kartus pabuvo ant „Playboy“ viršelio ir dalyvavo 17 fotosesijų.
„Playboy“ turi griežtas taisykles, nuotraukoms spausdinti reikėjo vardo ir pavardės. Heather Sweet jau seniai nebuvo Ditos gyvenime. O tapti Dita Sweet – Saldžiąja Dita – to dar betrūko!
Dar tą pačią dieną ji su drauge patraukė į barą, pasiėmusios telefonų knygą. Gerdamos kokteilius vartė pavardžių sąrašus retsykiais prapliupdamos juokais.
Ir kai draugė aptiko pavardę su „von“, Dita sukluso. Tai buvo įdomu – tegul spėlioja, iš kokių aristokratų ji kilusi. Po to akis užkliuvo už pavardės „Treese“. Ką gi, nuostabus derinys – Dita Von Treese.
Bet žurnalo redaktoriai suklydo ir parašė „Teese“. Pamačiusi parašą, Dita tik patraukė pečiais – vadinasi, toks likimas.
Šokėją supo vyrai, kurie elgėsi kaip su karaliene, jiems nerūpėjo kitos moterys. Bet skandalingasis Marilyn Mansonas tapo pirmuoju, ją sužavėjusiu. Deja, gyvendama su juo patyrė chamiškumą ir nepagarbą moteriai.
„Blogi vaikinai – kaip greitai patiekiamas karštas maistas: skanu, bet ne kasdien vartoti. Dabar teikiu pirmenybę žaviems, elegantiškiems ir gerų manierų žmonėms“, – viename interviu sakė Dita Von Teese.
Su keistai atrodančiu Marilyn Mansonu ji susipažino 1999-aisiais. Tuomet rokeris prisipažino, kad jau seniai domisi Ditos karjera ir net priklauso jos tinklalapio gerbėjų klubui.
Pabendravę atrado daug ką bendra: abu turėjo gerą meninį išsilavinimą ir ne tokį jau žemą intelektą, nors juo nebūtų patikėjusi visuomenė – pirmiausia dėl apgaulingos jų išvaizdos.
Abu domėjosi istorija, siekė tobulybės kurdami individualų stilių, nekreipė dėmesio į aplinkinių nuomonę ir prietarus, jiems netrūko pokalbių temų. Jie bendravo dvejus metus, kol Marilyn Mansonas paliko savo draugę ir pasiūlė Ditai būti kartu.
2005 metų lapkritį įvyko vienos garsiausių dešimtmečio vestuvių. Pasiruošimas truko metus.
Pilis Airijoje, sakalų medžioklė ir šaudymas iš lanko svečiams, purpurinė britų dizainerės Vivienne Westwood sukurta nuotakos suknelė (dabar eksponuojama Londone, Viktorijos ir Alberto muziejuje), jaunikio vilkimas aksominis Johno Galliano pasiūtas švarkas.
Skandalingas jaunikio atsisakymas tuoktis bažnyčioje, išskirtinis fotoreportažas „Vogue“ žurnale „Gražuolės ir pabaisos“ stiliumi.
Lygiai po metų, tą patį mėnesį, Dita Von Teese padavė skyrybų prašymą nurodydama standartinę priežastį – „nesuderinami charakteriai“.
Burleskos karalienė išėjo iš namų prieš Kalėdas, neįspėjusi vyro, nieko nepareikalavusi – nei piniginės kompensacijos, nei turto padalijimo.
Marilyn Mansono ir Ditos Von Teese gyvenimą būtų buvę sunku pavadinti nuobodžiu. Niūrus baltas ir juodas namo Čatsverte, į kurį persikėlė pavargę nuo aistruolių apgulties prie jų apartamentų Holivudo kalvose interjeras, kraupūs M.Mansono tapyti paveikslai, du šunys skalikai ir keturios laukinės katės.
Ir kokių tik kalbų nesklido apie Marilyn ir Ditą! Sutuoktiniai miega ant grandinių pakabintuose karstuose, visą laiką skiria tik sadomazochistiniams žaidimams. Skaitydama apie tai Dita pašiurpdavo: tokios reputacijos ji tikrai nenorėjo.
Realus gyvenimas irgi nedžiugino: keisti vakarėliai, daugybė nepažįstamų žmonių vargino.
Dita nebuvo šventoji: 20-ies pabandžiusi narkotikų labai išsigando, kad grimzta vis giliau. Jai teko sukaupti visą valią, kad galėtų grįžti į normalų gyvenimą.
Bet žala jau buvo padaryta: Ditos atmintis susilpnėjo, jai teko daryti plastinę operaciją, nes nuo kokaino taip suliesėjo, kad krūtinės beveik neliko.
Visa tai Marilyn Mansonas žinojo, bet ją vėl gundė grįžti prie narkotikų. Be to, skandalingajam rokeriui teko nuoširdžiai nusivilti.
Paskutinis lašas, perpildęs Ditos Von Teese kantrybės taurę, buvo naujoji Marilyn Mansono draugė. 19-metei aktorei Evan Rachel Wood buvo malonus įžymaus 40-mečio muzikanto dėmesys. Žinoma, gražuolė neilgai užsibuvo jo gyvenime.
Dvejus metus po skyrybų skandalingasis rokeris susitikinėjo su moterimis, kurios atrodė tik kaip prastos Ditos kopijos. Galiausiai nusižeminęs atėjo pas ją ir jaudindamasis pasiūlė pamėginti vėl gyventi kartu.
Dita svajingai ištiesė ranką, gėrėdamasi kadaise jo padovanotu masyviu žiedu, ir tingiu manieringu balseliu ištarė: „Ne, mielasis, man neįdomu. Trijų meilužių man visiškai pakanka, o svajoti apie daugiau sunku.“
Kerštas pavyko: Marilyn Mansonas išėjo sugėdintas.
Dita mėgavosi vienatve, stengėsi bet kokia proga pabėgti iš vakarėlio, kad galėtų iki valios išsimiegoti, žiūrėjo mėgstamus filmus, gilinosi į knygas apie kostiumo istoriją, lepinosi vonioje klausydamasi Billie Holiday ar ketvirtojo dešimtmečio fokstrotų...
Į kritiką atšaudavo, kad ji – harmoningas kruopščiai parinktų detalių derinys ir tarp daugybės įdegusių blondinių vienintelė šviesios odos brunetė.
Natūralus grožis nežavi
Dita savo grožį kūrė tarsi meno kūrinį, o kostiumas buvo priemonė persikūnyti. Natūralus grožis jos niekad nežavėjo.
Išties, Dita Von Teese panaši į statulėlę: ūgis – 165 cm, svoris – 48 kg, liemens apimtis – 56, suveržus korsetu – 42 cm.
Burleskos karalienė į madą sugrąžino nuaugusių nagų manikiūrą, jos garderobe – nė vienų džinsų, ji niekada nesinaudoja stilistų paslaugomis – net pasirodymams ant raudonojo kilimo, kerpasi už 20 dolerių netoli namų esančioje kirpykloje.
Dita naudojasi tiek prabangiomis, tiek paprastuose prekybos centruose įsigytomis kosmetikos priemonėmis.
Viešumoje visada pasirodo iki tobulumo nugludinta išvaizda: mėgstami juodi drabužiai, nepriekaištingai sušukuoti plaukai, ryškiai raudona spalva dažytomis lūpomis. Nuo 1992-ųjų nesikeitė nei jos makiažas, nei šukuosena, ji itin saugo nuo saulės savo baltą kaip sniegas odą.
Turi kinų porceliano kolekciją, renka kokteilių plakiklius ir baleto batelius – puantus, turi keletą senovinių automobilių – „Packard“ (1938 m.), „Ford“ (1946 m.), „Jaguar“ (1965 m.) ir „Chrysler“ (1939 m.).
Ji – mineralinio vandens „Perrier“ ir likerio „Cointreau“ prekės ženklas, jos honoraras už 10 minučių pasirodymą – 25 tūkst. eurų. Ji filmuojasi reklamose, vaizdo klipuose ir kine griežtai atsirinkdama juostas – jose atrodo tikrai estetiškai – ir norėtų tapti dainininke.
Dita užsiima labdaringa veikla – dalyvauja tikslinėse programose, o atskaitymai nuo kiekvieno viešo jos pasirodymo plaukia į kovos su AIDS fondą ir į didžiausią už gyvūnų teises kovojančią organizaciją PETA.
Be to, ji turi savo apatinių drabužių ir kvepalų linijas.
Dita Von Teese – dviejų knygų autorė: viena skirta burleskos ir jos esmės istorijai, kita – jos grožio paslaptims.
