Šiuose namuose dar trūksta šviestuvų, bet, regis, jų net nereikia nuo uždegančios šeimininko energijos.
Šiuose namuose niekada nevysta gėlės – Patricijai patinka, kad Ali patinka jai jas dovanoti. Gėlių nepritrūksta, net jei Ali aria paromis, o komodos pirkimas vis atidėliojamas, nes finansų srautas nukreipiamas kitai, labiau degančiai, būtinybei. O šią iš- provokavo jau vaikštantis netrukus metukus švęsiantis jųdviejų sūnus Ajus.
Mažylis jau nagrinėja laidus, pirštukais matuoja elektros lizdų skylutes – tai išvydęs Ali pagaliau pritarė Patricijos siūlymui įsigyti komodą, kuria bus užstatyta pavojinga namų vieta.
Ši pora įsikūrė ne visiems iš pirmo žvilgsnio priimtinoje Vilniaus vietoje. Vos už keliasdešimties metrų dūzgia stotis – nuolatinio šurmulio ir įvairiausio plauko personų visą parą kupina vieta. Tačiau būtent dėl tokių žmonių kaip Ali ir Patricija ta vieta ir keičiasi.
Įžengi pro vartus į dailų daugiabutį pas juos į svečius – ir iš karto apgaubia ramybė. Štai to juodu ir ieškojo.
Daug dirbančius ir gyvenimu besidžiaugiančius gyventojus tuoj pamalonins nors nedideliame plotelyje kieme sodriu žalumu nusidažysianti žolė.
Čia įrengta puiki vaikų žaidimų aikštelė. Patricija su Ali neatsistebi, kokia ji šurmulinga nuo vaikų klegesio – tai nedažnai išgirsi kituose sostinės rajonuose, senų daugiabučių kiemuose.
Ali jau dabar, pasakodamas apie savo namus, prieina prie lango ir demonstruoja, kaip bus patogu pašaukti kieme užsižaidusį Ajų pietų. Čia gyvena daug jaunų šeimų, visi rūpestingi, niekas niekam neleis net šiukšlelės numesti.
„Jautiesi europietis“, – juokiasi Ali, besidžiaugiantis jaukia kaimynyste.
Dar neatrastas stoties rajonas žinomos poros išbandytas – juk netoli Halės turgaus jau senokai veikia Ali šokoladinė. Klientų netrūksta. O jei netinka nuoroda „prie Halės turgaus“, gali sakyti „prie Aušros vartų“, nes senas pastatas Bazilijonų gatvėje vos ne visą ją ir užima.
Patricija į naują vietą ir mamą atsiviliojo – nugabenti Ajų močiutės priežiūrai už-trunka vos kelias minutes.
Tik pamilusi Ali Patricija pasinėrė į saldumynų pasaulį, iki tol ji sukosi visai kitame – yra įgijusi interjero dizainerės diplomą. Tačiau savuose namuose per daug nesiautėjo – nuogą butą įrenginėjo taip, kad šeimynai būtų gera ir jauku. Bet keli sprendimai – nematyti. Durų staktos saldumynų kūrėjų namuose – iki lubų. Taip nuspręsta sukurti erdvės ir aukščio efektą.
Vonios kambarį Patricija norėjo paversti stilingu urvu ir šiandien dar šiek tiek jaudinasi, kad vykdomas eksperimentas baigėsi kiek kitaip, nei tikėjosi. O tikėjosi vonios kambaryje betono lubų ir tokių pat sienų. Apdailininkai stebėjosi, bet sutiko pabandyti tai įgyvendinti. Pilkumos išgauti nepavyko: betono sienas nuo drėgmės izoliuojanti medžiaga virto alyvuogių žalumo blizgesiu. Bet taip dar įdomiau.
Buto sienos jau nukabinėtos įrėmintomis nuotraukomis. Tiesa, per porą pašėlusio darbo metų Ali su Patricija tik kartą 10 dienų su Ajumi išlėkė iki Italijos, dar sykį ilgąjį savaitgalį praleido Barselonoje. Ir to užtenka, kad saugotų lyg akies vyzdį kiekvieną akimirką. Dabar, susitelkus į šeimą, Ali ir Patricijai nebeužtenka nuotraukų telefone ar kompiuteryje, kur dėl techninių nesklandumų jos ima ir dingsta, norisi fotografijas išsispausdinti ant popieriaus ir pakabinti.
Namai nuo pat gimimo buvo stiprus reiškinys šių dviejų jaunų žmonių gyvenime. Patricija net vadina save namisėda, nes matė mamą, nuolat puoselėjančią šeimos būstą.
„Aš nebuvau iš tų merginų, kurios namus nori kuo greičiau palikti“, – tikina Patricija.
Ali, augęs su dar vienu broliu ir dviem seserimis, nuolat buvo kartais gal kiek erzinančiame, bet jaukiame šurmulyje.
„Mano mama kilusi iš 11 vaikų šeimos, tai tetų, dėdžių, pusbrolių ir pusseserių – milijonas. Per šventes susirenka vien šeimos nariai – ir namai jau pilni“, – entuziastingai pasakoja Ali.
Dabar ir jie mielai kviečiasi brangius žmones į svečius. Tiesą sakant, mieliau kviečiasi pas save, nei patys kur nors eina. Lėtesnį gyvenimo ritmą diktuoja Ajus, bet iš tiesų ir šiaip tiesiog norisi būti namie.
„Niekada nemaniau, kad taip gera grįžti namo“, – džiaugiasi Ali.
O štai dabar – apie saldumą. Kai ateini į svečius pas vieną garsiausių desertų meistrų, nesitiki ant stalo išvysti paprastučio „Tinginio“. Jį pagamino Patricija.
Pora juokiasi ir stebina draugus, nes jiems iš tiesų norisi ir paprastų saldumynų, kokiais mėgaudavosi vaikystėje, – „Napoleono“ torto, „Kuršėnų“ vyniotinio, „Draugystės“ pyrago.
Tačiau, be „Tinginio“, ant stalo ir padėklas spalvotų prancūziškų migdolinių orinukų – macarons bei kitų aukštosios konditerijos šedevrų iš Ali šokoladinės.
Vis dėlto Ali čiumpa Patricijos ruošto deserto. Tarsi vyrams nebūdinga aistra saldumynams, bet konditerijos meistras be jų neišgyvena nė dienos.
„Kelias pastarąsias dienas laksčiau su reikalais, ceche mažai buvau, tai užsukau bent pasiimti porą maišelių šokolado table- čių“, – juokiasi Ali.
Kad pakis kūno linijos – kol kas tokios grėsmės nejaučia, mat per dieną sukaria dešimtis kilometrų. Ypač dabar, kai trečioji šokoladinė duris atvėrė ir Kaune. Tokia pat jauki kaip namai.
