Žaisti tenisą Irina pradėjo 7-erių, o 12-os jau tapo savo amžiaus grupės Lietuvos teniso čempione. Ja ji yra tapusi net 24 kartus, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Visai neseniai tenisininkės gyvenimas tiesiog apvirto aukštyn kojom. Viskas prasidėjo nuo pomėgio, vis ieškant savęs gyvenimo kelyje. Kiek daugiau nei prieš metus ji pradėjo krimsti mokslus Lietuvoje veikiančioje Mados akademijoje – studijavo įvaizdžio kūrimą.
„Tuo metu, kai pradėjau studijuoti, buvau pakviesta dalyvauti projekte „Trys seserys“. Norėjau prisidėti, savanoriauti. Vėliau man buvo pasiūlyta dekoruoti parduotuves: kurti vitrinų įvaizdį, būti atsakingai už parduotuvių vaizdą. Taip pat pradėjome bendradarbiauti su Simona Burbaite – su ja netikėtai susitikome „Trijų seserų“ erdvėje, nes savanoriavo ir ji. Simona tapo mano rankinių aksesuarų linijos „Candy for Bag“ reklamos veidu“, – aiškino Irina, su S.Burbaite bendradarbiaujanti kuriant ir Simonos tinklaraštį, ir savo prekės ženklą.
Buvusi tenisininkė taip įsisuko į darbus, susijusius su mada, kad sako, jog viena visko ir negalėtų patempti.
„Kai dirbi nuoširdžiai ir kokybiškai, įdedi savęs, rezultatas sklinda iš lūpų į lūpas. Žmonės tai vertina. Bet tenisas vis tiek liko ir liks mano gyvenime“, – atsidūsta I.Cybina.
– Jūsų tenisininkės karjera klostėsi tiesiog puikiai. Buvote net gavusi kvietimą vykti žaisti ir studijuoti į Ameriką. Kodėl nepasinaudojote tokia perspektyva?
– Vidinis balsas, jausmas kvietė pasilikti čia.
Nors tėvai labai norėjo ir ragino, kad važiuočiau. Gyvenime dažnai vadovaujuosi nuojauta ir ji daug kartų pasitvirtino. Jei vidinis balsas sako „ne“, „nenoriu“, tai ir nedarau per prievartą.
Visą paauglystę tenisas buvo pirmoje vietoje, atstovavau Lietuvos rinktinei. Esu mačiusi daug pasaulio, nes dalyvavau daugybėje varžybų. Gyvenimas buvo intensyvus, turėjau gerą karjerą. Tiesiog atėjo laikas pasirinkti, kas toliau: važiuoti į užsienį ir visą gyvenimą sieti su tenisu ar likti Lietuvoje ir ką nors kurti čia.
Būdama 19-os baigiau karjerą ir pradėjau treniruoti kitus. Dabar jau dešimtmetis, kai dirbu trenere. Su vaikais jau nedirbu, tik su suaugusiaisiais. (Čia į interviu įsiterpė kartu atvykusi mažametė Irinos dukra: „Mama, kodėl tu nežaidi su vaikais? Aš juk vaikas!“)
Tiesa, treniruoju vieną vaiką – dukra jau moka atmušti kamuoliuką. (Juokėsi.)
– Ar dukra norėtų sekti mamos pėdomis?
– Jai tiesiog smagu. O man visa paauglystė, praleista su rakete teniso aikštelėse, suteikė impulsą kai ką keisti. Jau reikėjo pamatyti ir kitų dalykų.
Dabar bendraudama su žmonėmis suprantu, kad anksčiau viskas buvo vienpusiška: sportas, režimas... Šiandien bendrauju su daug skirtingų žmonių, atrandu gyvenimą iš naujo. Dabartinė veikla, mados sritis man – it koks saldumynas. Noriu pažinti, gilintis.
Dabar treniruoju keturis kartus per savaitę – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, iki pietų. Visas kitas laikas skirtas madai: konsultacijoms dėl stiliaus, individualiam darbui su žmonėmis, fotosesijoms, kuriamiems papuošalams, S.Burbaitės tinklaraščiui, savanoriavimui.
– Pradėjusi dirbti su Simona ėmėte gauti ir daugiau žiniasklaidos dėmesio. Kad ir koks būtum geras sportininkas, tiek dėmesio nesulauksi...
– Tai aptarinėjame ir su šeima. Tenise pasiekiau tiek daug, bet niekam nebuvau reikalinga, įdomi, žinoma. Pasirodo, mados pasaulis daugeliui įdomesnis.
Dėmesys nė kiek netrikdo, nors jo ir privengiu. Svarbiau kitokios vertybės.
– Sakoma, kad sportas formuoja charakterį ir asmenybę. Kokių bruožų išugdė tenisas?
– Norą siekti užsibrėžtų tikslų. Punktualumą – juk niekada negali vėluoti į treniruotes. Tad ir darbe esu punktuali ir atsakinga: ilgai rengiuosi fotosesijoms, darbui su klientais.
– O kas suteikia daugiau adrenalino: sportas ar dabartinė veikla?
– Galbūt darbas su klientais per treniruotes. Trenerės darbo ėmiausi būdama 19-os ir turėjau labai daug inteligentiškų mokinių: bankų, įmonių vadovų, žymių advokatų – keliskart vyresnių žmonių. Iš pradžių jaučiau didelį stresą. Svarsčiau, kodėl jie eina pas mane, tokią jauną, mokytis? Matyt, lėmė mano rezultatai, tačiau turėjau net šiokį tokį kompleksą.
Laikui bėgant daug ko išmokau, ypač bendravimo subtilybių. Turi būti ne tik profesionalus treneris, bet ir gebėti kalbėti tam tikromis temomis.
– Ko iš sporto pasisemiate savo kūrybiniame darbe?
– Dabar madingas sportinis stilius, sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba. Sportuojant įgytos žinios labai padeda.
Be to, baigiau Edukologijos universitetą, čia gavau dar daugiau žinių ir tai privalumas bendraujant su klientais.
– Kas jus įkvėpė kurti „Candy for Bag“ aksesuarus rankinėms?
– Mados akademijoje studijuodama mados verslą supratau, kad vien žinių neužtenka, būtina turėti praktinio darbo patirties. Kartu su teorija tai – stiprus ginklas.
Verslo idėja kilo kelionėje. Lankėmės Italijoje, iš jos parsivežiau juodą minimalistinę rankinę. Vėliau kilo mintis pasigaminti rankinės aksesuarą. Susiradau menininkę, kuri įgyvendino mano sugalvotą dizainą. Pasidariau sau, draugėms. Nusprendžiau, kodėl to nepasiūlyti didesnei auditorijai?
Nieko panašaus tuo metu Lietuvoje nebuvo kuriama. Dabar yra vienas kitas, bandantis atkartoti.
– Savanoriaujate socialiniame projekte „Trys seserys“. Kam jums tai?
– Gyvenime viskas kaip Abrahamo Maslow poreikių piramidėje: iš pradžių tenkini esminius žmogiškuosius poreikius, tokius kaip namai, maistas, savisauga, šeima... Po to imi galvoti, kaip padėti kitiems, – tenkini savo aukštesnius socialinius poreikius. Tai nutinka, kai turi tvirtą pagrindą po kojomis.
Ačiū Dievui, turiu prabangą daryti gera. Niekada nieko nedariau vien dėl pinigų. Ir darbas man turi teikti malonumą. Finansai – antroje vietoje.
– Šiais laikais įprasta, kad moterys ne tik kuria buitį, bet ir svariai prisideda prie šeimos finansų. Jūsų vyras neišsigando, kad pasukote į madą, kuri daugeliui vyrų atrodo niekai?
– Jeigu ne vyras, viso to išvis nebūčiau pasiekusi. Jis paskatino atrasti tai, kas tūnojo mano viduje, bet pati niekaip neišdrįsdavau išlaisvinti.
Jei šalia yra tinkamas žmogus, kuris neužgožia, nuolat palaiko, paskatina, kai blogai, visapusiškai ir harmoningai papildo, galima kalnus nuversti.
Vytautas visada padeda, juk vis tiek nelengva – yra buitis, maisto ruošimas, vaikas, kiti įsipareigojimai.
Dabar su vyru išgyvenu geriausius savo gyvenimo metus. Netgi tada, kai buvau Lietuvos čempionė, daug pasiekusi sportininkė, nebuvau tokia laiminga, kokia esu dabar su savo vyru.
– Negaliu nepaklausti apie jūsų pačios spintą: turite šimtus batelių ir rankinių?
– Esu iš tų žmonių, kuriems visko reikia. Skirtingais gyvenimo laikotarpiais mano stilius vis kitoks, prisitaikantis prie aplinkos.
Viena pagrindinių mano taisyklių – tinkamai rengtis, atsižvelgiant į vietą ir laiką. Su vyru turiu atrodyti dalykiškai, tad savo spintoje turiu ir kostiumėlių, ir švarkų, ir elegantiškų suknelių, ir paltų, ir aukštakulnių. Per fotosesijas taip vilkėti negaliu, nes turiu jaustis patogiai, atrodyti stilingai ir jaunatviškai, tad renkuosi plėšytus džinsus, sportinius batelius. Eidama į miestą su merginomis velkuosi odinę striukę, jaunatvišką suknelę. Beprotiškai patinka sluoksniuoti drabužius.
Dirbdama mados srityje negaliu atsilikti nuo tendencijų, tad mano spinta tikrai labai didelė. Vis dėlto joje daugiausia klasikinių daiktų.
Bateliai nėra mano silpnoji vieta. Šiuo metu tai – rankinės, nes jos susijusios su mano kuriamais papuošalais. Taip pat viršutiniai drabužiai – paltai ir striukės.
Šią žiemą ėmiau suskaičiavau, kad turiu 15 paltų, – kai kurių net nevilkėjau.
– Ar vyras ir dukra klausosi jūsų stiliaus patarimų?
– Mano vyras – bankininkas, tad darbe užtenka kostiumo. Tiesa, jis pats turi puikų skonį. Jis gana konservatyvus, bet pavyksta jo aprangą papildyti kai kuriais akcentais. Dabar jo garderobe atsirado daugiau spalvų.
Dukrai nuo mažens bandau formuoti skonio suvokimą ir elementariausius derinimo principus. Bandau rodyti, kas gražu ir tinka. Dukros spintoje nerasi megztukų ar suknelių, išmargintų mikimauzais ar dideliais užrašais. Daugiausia – vienspalviai, pastelinių spalvų, kokybiški, natūralių audinių drabužiai.
– Kitus mokote estetikos, o kas jus to mokė?
– Nuo ketverių metų dešimtmetį šokau klasikinius, įvairių tautų šokius. Atitinkama apranga, sceniniai kostiumai turėjo įtakos estetikos suvokimui, padėjo jį formuoti.
Sportas taip pat prisidėjo. Tenisininko apranga yra išskirtinė, labai elegantiška. Netgi egzistuoja konkurencija – kas gražesne suknele, sijonu ar polo marškinėliais pasipuoš.
Prie estetikos suvokimo prisideda ir kelionės.
– Ar jums svarbi estetika ir namie? Spėjate grožį kurti ir ten?
– Man namų interjeras turi būti ramesnis, kad po dienos darbų būtų galima pailsėti. Tad šiuo metu labiausiai patinka minimalizmas, klasika, neerzinančios spalvos.
Taip pat svarbu maistas, estetiškas jo pateikimas. Manau, kad gyvenime apskritai turėtų būti pusiausvyra. Negali vienoje srityje būti idealas, mokyti kitus, o kitoje – apsileidęs. Visose srityse reikia stengtis ir siekti aukštumų. Tai galioja ir vaiko auklėjimui, šeimos santykiams.
Šiuo metu baigiame įsirengti sodybą, jos interjerą kuriu pati. Man tai iššūkis, nes nesu šios srities specialistė, tačiau norėjau išbandyti save, pasidomėti šia sritimi ir pasigilinti. Norėjau sutvarkyti taip, kaip įsivaizduoju, o kai darai pirmą kartą, tikrai didelis malonumas.
Svarbiausi laimėjimai:
– daugkartinė Lietuvos teniso čempionė
– Lietuvos moterų teniso rinktinės narė
– tarptautinių turnyrų nugalėtoja
– jaunių Europos dvejetų vicečempionė
