Kur vyks kopinėti tikrojo įsimylėjėlių medaus, grožio studijų „Carolina“ įkūrėja dar nežino, mat vyras tai laiko paslaptyje. Bendraujant su abiem susidaro vaizdas, kad įspūdingos jų vestuvės vienoje Pietų Prancūzijos pilių ar prieš tai Majamyje romantiškai ir kukliai dviese įregistruota santuoka dar nebūtinai buvo gražiausios jų-dviejų gyvenimo istorijos akimirkos, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Pora juokiasi, kad dar iki savo santykių įprasminimo turėjo ne vieną kvapą gniaužiančią kelionę, prilygusią medaus mėnesiui, tačiau dabar jie apie savo pastarąsias atostogas pirmą kartą pasakojo kaip vyras ir žmona.
Po vestuvių įsimylėjėliai turėjo net dvi savaites atostogų: su draugais leido laiką Sen Tropeze, vėliau išvyko į prabangų Turkijos kurortą Bodrumą, kur ilsėjosi visiškoje ramybėje, o vieną savo bendrų svajonių skristi oro balionu įgyvendino pasaką primenančioje vietovėje – Kapadokijos provincijoje, kur vaizdai iš oro tiesiog gniaužia kvapą.
Vos prieš pusantrų metų susitikę Karolina ir Leslie nė negalėjo numanyti, kad prabėgus visai nedaug laiko abu apsispręs kurti bendrą ateitį. Draugystės pradžioje juodu daug laiko praleido keliaudami: per du mėnesius aplankė net septynias šalis. Nenuostabu, kad būtent tokiu būdu kelionių gurmanai atrado vienas kitą ir suprato, jog jiems kartu bus smagu keliauti visą gyvenimą.
– Per keliones žmonės vienas kitą puikiai pažįsta. Tai padėjo geriau suprasti vienam kitą ir nuspręsti dėl bendro gyvenimo?
Karolina: Kelionės yra pats geriausias išbandymas tiek sau pačiam, tiek antrajai pusei. Tie, kurie keliauja poromis, puikiai tai žino. Mums šiek tiek kitaip, nes mes – išprotėję keliautojai. Būtent keliaudami vienas kitam atskleidėme savo charakterius, parodėme, kokie esame gyvenime, o ne oficialioje darbo aplinkoje. Tai buvo pats geriausias būdas pamatyti vienam kitą tarsi pro didinamąjį stiklą. Todėl ir sprendimai atėjo greitai: pirmąkart pasimatėme praėjusį kovą, o jau vasarą keliavome kartu.
Leslie: Atsimenu, pernai liepą jau buvau suplanavęs kelių savaičių kelionę į Europą. Dar prieš tai Karolina lankėsi Bahamose, susipažino su mano tėvais. Todėl iškart po to, prieš vykstant su ja pasimatyti į Europą, nupirkau sužadėtuvių žiedą. Nebuvau visiškai apsisprendęs, kada jai pasipiršiu, bet žinojau, kad tai anksčiau ar vėliau nutiks, todėl norėjau būti pasiruošęs.
– Kai susitikote pirmą kartą, ar galėjote įsivaizduoti, kad kartu leisite medaus mėnesį?
Leslie: Tikrai ne, nors paskui viskas vyko taip greitai – kaip filme. Jau po poros mėnesių, nepaisant didelio atstumo tarp mūsų gyvenamųjų vietų, neišsiskirdavome daugiau kaip dviem savaitėms. Visą kitą laiką leidome kartu – susitikdavome Europoje arba Karolina atskrisdavo pas mane.
Iš pradžių aš buvau tas, kuris rodė iniciatyvą ir dėmesį. Tačiau Karolina, akivaizdu, man irgi puoselėjo šiltus jausmus, nors iš pradžių jaučiau jos tyrinėjantį žvilgsnį, atsargius bandymus išsiaiškinti mano ketinimus jos atžvilgiu.
Karolina: Visi turime ir privalumų, ir trūkumų, ir mes abu nesame tobuli, bet Leslie turi savybių, kurios man svarbiausios, – jas greitai pastebėjau ir įvertinau.
Kadaise rašiausi sąrašą bruožų, kuriuos turėtų turėti mano svajonių vyras. Pavyzdžiui, vienas iš sąrašo punktų buvo noras padėti kitiems. Leslie mane sužavėjo savo nuoširdumu ir tuo, kaip kuria santykius su žmonėmis, koks viduje jis geras žmogus. Nesistebiu, kad jis labai greitai susidraugavo su daugeliu žmonių čia, Vilniuje. Jam lengva bet kur pasaulyje rasti draugišką kompaniją.
– Karolina, ar jums pačiai nesunku megzti santykius su kitos tautybės žmogumi, taip pat gyvenančiu labai intensyviai?
Karolina: Gyvenime labai daug keliavau, teko sutikti daug visokių žmonių, pažinti įvairias tautas. Todėl turėjau progą palyginti ir suprasti, kaip skiriasi ir kuo panašūs skirtingų kultūrų žmonės. Mano pažįstami gali patvirtinti – jau seniai kalbėjau, kad vargiai ištekėčiau už lietuvio. Todėl nieko nenustebinau kaip savo sužadėtinį pristačiusi Leslie, kuris, akivaizdu, – ne tik ne lietuvis, ne europietis, net ne baltasis. Nė vienas iš šių dalykų manęs nesustabdė, nes rinkausi gyvenimui žmogų, o ne pakuotę.
– Kaip manote, kodėl taip greitai pakerėjote savo vyrą?
Karolina: Nuo draugystės pradžios giliai širdyje jaučiau, kad susiesime savo gyvenimus, o Leslie, matyt, pajuto šį mano apsisprendimą. Be to, gal manyje jis pamatė save. Esame labai panašūs. Sutampa charakteriai, patinka panašūs dalykai. Išskyrus ožkos pieno sūrį. (Juokiasi.)
– Šiais laikais vyrai ieško ne tik gražių, bet ir protingų, intelektualių moterų, gebančių puikiai pasirūpinti savimi. Atrodo, Karolina tokia ir yra?
Leslie: Jūs ką tik puikiai ją apibūdinote. Nuo pat pradžių stebėjau ir žavėjausi, kaip ji elgiasi, dirba. Labai patiko ir tai, kad ji savarankiška: turi savo pačios sukurtą ir išaugintą verslą, dalyvauja įvairiuose projektuose, užsiima įvairia veikla.
– Karolina, galima sakyti, kad jūsų svajonių darbas jums padovanojo ir svajonių vyrą?
Karolina: Iš dalies taip. Prieš kelerius metus buvau užkalbinta dėl darbo – vienam savo projektui Leslie ieškojo pranešimus tinklaraščiui apie grožį galinčio rašyti žmogaus.
Leslie: Dirbau su vienu gyvenimo būdo projektu ir man reikėjo mados ir grožio pasaulyje nusimanančio europiečio, išmanančio vietinę rinką. Per bendrą pažįstamą pamačiau Karolinos darbus, susiradau jos tinklalapį, perskaičiau biografiją, savo kolegės paprašiau jai parašyti ir paklausti, ar ją domintų mano projektas.
– Karolina, įgyvendinote savo svajonę įkurti ir pirmąją vizažo studiją Lietuvoje, galiausiai sutikote išrinktąjį. Visada viskas taip sekėsi?
Karolina: Tikrai ne visos svajonės jau yra išsipildžiusios. Tų, kurias norėčiau įgyvendinti, dar labai daug. Bet taip, vyrą jau turiu, nuo vaikystės išsvajotos vestuvės pilyje taip pat įvyko. Turėjau užmojį įkurti grožio profesionalų asociaciją, taigi dabar esu jos prezidentė. Svajojau turėti ryšių su Amerika ir gal ateityje gyventi būtent ten – atrodo, kad ir tai pildosi. Tad dalį svajonių jau įgyvendinau. Manau, kai ko nors labai nori, bet ne tik nori, o ir darai, likimas tai suteikia palankiai sudėliodamas aplinkybes. O aplinkybės nebūtinai yra turtingi tėvai, maišas pinigų ir įtakingi pažįstami. Man prireikė labai daug pastangų, kad nuo nulio sukurčiau tai, ką turiu dabar.
– Ar labai pasikeitė gyvenimas, kasdienybė nuo to laiko, kai sutikote Leslie?
Karolina: Šie santykiai į mano gyvenimą įnešė daugiau organizuotumo, nes buvau gana spontaniška ir chaotiška planuodama darbus, laisvalaikį. Dabar planuoju vos ne metams į priekį: kur, kada būsiu, ką dirbsiu. Anksčiau to nebuvo, nes nebuvo žmogaus, su kuriuo taip norėčiau derinti savo laiką.
– Nesijaučiate savotiškai įrėminta gyvenimo būdo pokyčių? Tikriausiai dabar galite sau leisti mažiau gyvenimo staigmenų, laisvės?
Karolina: Anaiptol, jaučiuosi išsilaisvinusi iš savo netvarkingo gyvenimo. O ir staigmenų gali nutikti kad ir ryt. Pavyzdžiui, gal kur nors neplanuotai nuskrisime – to aš galiu tikėtis iš Leslie. Vis dėlto supratau, kad dabar man patinka žinoti, kada ir kur keliausiu, o kada dirbsiu Lietuvoje ir vesiu vizažo kursus, priimsiu klientes.
Grįžusi nuolat turiu ką veikti. Net dabar, kai kitiems gali pasirodyti, kad mano gyvenimas tapo patogesnis. Iš namų kasdien, net savaitgaliais, išeinu 8 val. ryto ir dirbu apie 12 valandų per dieną. Leslie manęs beveik nemato, dažniausiai susitinkame tik vėlyvos vakarienės, o neretai ant stalo su mumis vakarieniauja kompiuteris... Tiesiog esu tokia – kol nepasiekiau visko, ko noriu, tinginiauti sau neleidžiu. Nebent tada, kai Leslie išsiveža į kokią kelionę ir saugo, kad kuo mažiau naudočiausi kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu.
– Ką tik praleidote atostogas, kurios primena pasaką ar sapną. Kadaise povestuvines atostogas taip ir įsivaizdavote. Tai buvo dar viena išsipildžiusi svajonė?
Karolina: Norėjome išbandyti skrydį oro balionu. Planavome tai padaryti Lietuvoje. Tačiau Leslie mane nustebino: nežinojau, kur mes keliaujame, o jis mane nuskraidino į Turkijos vidurį, Kapadokiją. Ten jau viskas buvo kaip sapne. Skrydis balionu – kaip iš pasakos.
– Sakoma, kad žmonės daug keliauja ir blaškosi bėgdami nuo savęs. Ar tai tinka jūsų atvejui?
Karolina: Vienu metu mane buvo apėmusi savotiška priklausomybė nuo kelionių. Viską, ką užsidirbdavau, išleisdavau lėktuvų bilietams – iki paskutinio cento. Turėjau maniją pirkti ne drabužius, kaip daugelis moterų, o keliones. Jei neturėdavau bent trijų kelionių į priekį, man prasidėdavo panika: ką veiksiu, kai grįšiu?
Nesu kilusi iš labai pasiturinčios šeimos, niekas manęs nevežiojo į svečias šalis. Nebuvau skridusi lėktuvu iki 20-ies, kol pati pradėjau save išlaikyti. Dabar esu aplankiusi apie 40 šalių, kai kurias jų – daug kartų. Keliavau iš smalsumo, buvo beprotiškai įdomu.
Buvau netgi išvykusi gyventi ir dirbti į Indiją – praleidau ten metus. Buvo smagu, nes teko padirbėti su vietiniais žurnalais ir mados dizaineriais, pamatyti, kaip vyksta darbas specifinę rinką turinčioje šalyje. Turėjau net minčių ten atidaryti makiažo mokyklą... Tačiau šį planą pirmiausia nusprendžiau įgyvendinti čia, Vilniuje, o dabar jau ir Kaune.
Manau, mano noras keliauti buvo savęs ieškojimas. Nežinojau, ko noriu, ar einu teisingu keliu. Kai nusprendžiau, kad mano kelias teisingas ir kad turiu tęsti savo veiklą, likau Lietuvoje ir susitelkiau į darbą studijoje. Pastaruoju metu daug keliauju tik dėl to, kad man smagu.
– Po tokių intensyvių pastarųjų metų gal išties dabar norėtųsi ilgesnio medaus mėnesio, poilsio?
Karolina: Tikrai taip. Vestuvių planavimas buvo sudėtingas. Planuoti ėmėme nuo šio pavasario pradžios, nes jau buvome radę vietą. Vakare grįždavau iš darbo ir norėdavau tik miegoti, o Leslie dar tik vykdavo darbo susitikimai. Turėdavau nemiegoti, laukti ir tada naktį kalbėdamiesi telefonu derindavome vestuvių detales. Daugumą dalykų planavome patys, tik turėjome vietinę planuotoją Prancūzijoje, kuri padėjo susikalbėti prancūzų kalba. Beje, visą tą laiką dar turėjau vestuvėms puošti savo klientes. Jos man buvo pirmenybė, o savąsias nustūmiau į šalį. Ruošiausi paskutinę minutę.
– Sakoma, kad aukščiausias poros santykių taškas – vestuvių diena, o vėliau emocijos ir jausmai ima slūgti. Kaip jūs jaučiatės po vestuvių?
Leslie: Tai – dar vienas nuotykis. Manau, kad panašiai jaučiamės abu. Kasdien viskas kitaip, nežinai, ką gausi kitądien. Gali vieną dieną atsidurti situacijoje, kurios visiškai nesitikėjai. Santykiai ir santuoka – labai individualus dalykas. Daugelis žmonių turi daug lūkesčių dėl šeimos, draugų, vadovaujasi santykių klišėmis, tačiau mes nenorime į tai koncentruotis. Mums mūsų santykiai yra tai, ką kuriame patys, ką patiriame, kokius iššūkius įveikiame, kaip augame ar atsakome į tam tikrus gyvenimo klausimus. Žinoma, turi būti bendras požiūris – todėl ir esame kartu.
Jei turi per daug lūkesčių, gali pasmerkti save nusivylimui. Egzistuoja tam tikra bendrystė, bendros moralinės vertybės, mums pažįstami asmens bruožai, tačiau visa kita santykiuose – nepaaiškinama.
Tiesiog žinai, kad nori būti su konkrečiu žmogumi, kad jo pasiilgsti. Žinai, kad turi partnerį, meilužį, kompanioną, geriausią draugą, su kuriuo gera būti kartu, kalbėtis, juoktis ar net šaukti. Ir, nepaisant visko, myli visa širdimi.
Tačiau jei patys nekurtume santykių, nebūtume kartu. Su Karolina norime daug ką daryti kartu, bet gerbiame vienas kito individualumą, verslą, karjerą, nespraudžiame vienas kito į rėmus.
– Šios atostogos, kai jau oficialiai tapote vyru ir žmona, – kitokios?
Leslie: Taip, jos buvo kitokios – pirmos atostogos, kai Karolina jau buvo mano žmona! Norėjome savo santykius įprasminti santuoka prieš draugus ir artimuosius. Šiame interviu taip pat pirmą kartą kalbame kaip vyras ir žmona – vis dar keista.
Pusę metų planavome savo didelę šventę, tokią, apie kokią abu svajojome dar prieš susipažindami. Abu norėjome tuoktis pilyje, labai gražioje vietoje. Galima sakyti, tam ir negalėjome rasti gražesnės vietos. Įsimylėjome Pietų Prancūzijoje, Kanuose, tad šiame regione stūksanti pilis buvo ypatinga vieta santuokai įregistruoti.
Kartu jau esame lankęsi vietose, kurios galėtų puikiai tikti medaus mėnesiui, tačiau šįkart turėjome daugiau laiko nei bet kada tiesiog pabūti dviese.
– Dabar keliaujate tarp Vilniaus, Majamio, Bahamų. Galiausiai gali tekti dėl šeimos gerovės gyventi sėsliai. Kaip dabar įsivaizduojate savo šeimos ateitį?
Leslie: Nesame tipiniai žmonės, turime savo taisykles, tai mus ir traukė. Abu esame labai lankstūs ir spontaniški. Namai yra ten, kur širdis. Kai esame kartu, esame namuose, nesvarbu, Vilniuje, Majamyje ar Bahamose. Praleisime daug laiko tiek Europoje, tiek Amerikoje. Tai reiškia, kad turėsime namus ten, kur būsime.
Mūsų darbo pobūdis leidžia planuoti savo veiklą taip, kaip mums reikia. Dabar nebūtina turėti vienų namų ir žinoti, kur kursime šeimą, – esame kosmopolitai. Ateityje, kai turėsime vaikų, galbūt daugiau laiko praleisime vienoje vietoje. Šiuo metu tokio poreikio nėra.
– Karolina, ar jus džiugina vyro kalbos apie vaikus?
Karolina: Vaikų tikrai noriu, o kada tai atsitiks, likimas sudėlios pats. Aišku, labai mėgstu savo darbą, tačiau karjeros moterimi ar verslininke savęs nelaikau. Nesu tokio charakterio ir tokio būdo – esu kūrybos žmogus, man būtina save kaip nors realizuoti. Žinau, kad nesu ir ta moteris, kuri sėdės namie prie puodų ir bus tiesiog gera žmona, prižiūrinti vaikus.
