Pastarieji metai Violetos gyvenime – pilni pokyčių, naujų potyrių ir šiltų jausmų. Pirmiausia, kaip sako moteris, turi pažinti ir atrasti tikrąją save. Todėl prieš penkerius metus kilusi idėja organizuoti stovyklas moterims virto su meile plėtojamu V.Repčenkaitės projektu.
„Kviečiu moteris sustoti bent savaitei. Atitrūkti nuo viso skubančio vakarietiško pasaulio. Sugrįžti į save, savo šaknis ir suvokti, kas jai, pirmiausia JAI, reikalinga“, – apie saulėtoje Maltoje vedamas stovyklas prakalbo Violeta.
Ir nežinia, ar kalta saulė, ar mėgstama veikla, ar meilė, o gal viskas kartu, tačiau pokalbio metu nuo Violetos veido nedingo šypsena. Šiais skaitmeninio amžiaus laikais pagauti nuoširdžiausią savo šypseną gali kiekvienas, kuris telefono ekrane perskaito mylimo žmogaus žinutę ir nejučia nusišypso. Būtent tokia – nuoširdi ir nesuvaidinta laimė sklido ir iš V.Repčenkaitės lūpų.
Ne paslaptis, pamilusi save moteris nuolat žydi, tačiau išskirtinių spalvų žydėjimui suteikia ir vyro meilė. Šalia Violetos – verslininkas Edas. Jis – išskirtinių skaitmeninių projektų plėtotojas, rinkodaros strategas. Vyras taip pat vadovauja savo kompanijai, teikiančiai verslo plėtros paslaugas.
Į Maltą Violeta išvyko dar su buvusiu vyru Mindaugu Vosyliumi. Tačiau dukrą Dorotėją (6 m.) auginanti pora netrukus išsiskyrė. Po skyrybų Violeta liko Maltoje su dukra ir sūnumi Matu (10 m.) iš pirmosios santuokos su verslininku Titu Blėdžiu. Netrukus ji čia sutiko ir savo būsimą trečią vyrą.
– Naujųjų metų išvakarėse paviešinote žinią apie sužadėtuves. Ar jos jums pačiai buvo lauktos, ar kiek netikėtos?
– Mes kalbėjome, ir ne kartą, apie santuoką, ir ateities planuose ji buvo. O ir vaikučiai nuolat klausinėjo: „Kada susituoksite?“ (Šypsosi.) Tačiau kad man pasipirš likus vos valandai iki Naujųjų metų – tai buvo milžiniška staigmena. Tik paskui sužinojau, kokie planai slapčia buvo rezgami man už nugaros!
Pasirodo, dukra, praėjusią vasarą viešėdama pas mano mamą, paprašė jos atiduoti papuošalų spintelėje rastą veliūrinę dovanų dėžutę. Močiutei paklausus, kam ji jai, ši atsakė: „Taigi reikia žiedui!“ Tuomet ilgai juokėmės iš jos žaviai naivaus užmojo, tačiau grįžusi namo ji, pasirodo, iškilmingai įteikė dėželę mano draugui, tikindama, kad jei dėžutė yra – dabar reikia žiedo. Spėkit, kokioje dėžutėje gavau savąjį sužadėtuvių žiedą?
– Jums šie santykiai – ne pirmieji. Kuo jie skiriasi nuo ankstesnių?
– Tikriausiai lyginti santykius ar žmones nebūtų tinkama taip pat, kaip lyginti žalia ir šlapia. (Juokiasi.) Juk ir aš kadaise buvau kitokia. Ar gali lyginti save 16-os ir 35-erių? (Šypsosi.)
– Sakoma, kad moteris šalia tinkamo vyro keičiasi ir tobulėja.
– Na, juk galima sakyti ir atvirkščiai, kad vyrai auga šalia moterų. Asmeniškai aš tikiu, kad harmoningas tobulėjimas poroje įmanomas tik tuomet, kai abu sąjungoje stiprūs. Savo vertybėmis, troškimais, valia būti kartu, poreikiais, vidiniais ištekliais. Visiškas, galutinis vyro ir moters atsiskleidimas įvyksta tik jiems esant kartu. Taip jau Žemėje sutvarkyta! Ir tai vadinama branda.
– Dažnai pasiturintį vyrą radusi moteris akimirksniu nulinčiuojama, esą tai – ne meilė, o santykiai iš išskaičiavimo. Ar kada nors kreipėte dėmesį į tokias kalbas? Juk šalia jūsų – išties pasiturintis vyras.
– Jei atvirai, aš pati neturiu nei laiko, nei poreikio aptarinėti, kas, su kuo ir kaip gyvena, tad panašios kalbos neatskrieja ir iki manęs. Sako, kad pasaulis – mūsų atspindys ir mes dažnai matome tai, kas patys esame, kuo gyvename.
– Ne kartą prasitarėte, kad moteris visą gyvenimą ieško meilės ir drugelių plazdenimo pilve.
– Drugeliai pilve – nuostabus dalykas. (Juokiasi.) Tačiau pataisysiu: moteris to tikisi ir laukia. Bet neieško. Tos, kurios ieško, matyt, tai daro per skelbimus, o kitos iš tiesų laukia. Šio didžio stebuklo.
– Jums tai – ne pirmoji santuoka. Kiekviena nuotaka išgyvena bemieges naktis ir dėl suknelės pasirinkimo, ir dėl šventės jaukumo sukūrimo. Ar jau svarstėte apie visas vestuvių detales?
– Nesvarbu, ar tau 20, ar 60 metų – santuoka yra santuoka. Taip, be abejo, mes kalbame ir jau planuojame detales, greta viso to puikiai suvokdami, kad tai – daugiau nei tik suknelė ir šventė artimiesiems. Galiu pasakyti tik viena – man šiandien labai ramu.
– Išvykusi iš Lietuvos iš naujo atradote save: trankius vakarėlius pakeitė savęs ieškojimai, dvasinės vertybės. Ar moteriai reikia daug drąsos ir ryžto priimti tokį sprendimą?
– Mano pokyčiai neįvyko per vieną naktį. Ir tikriausiai jiems trūko to vienintelio impulso, detalės manojoje dėlionėje – atsitraukti nuo visko ir sugrįžti į save. Pasirinkimas gyventi sąmoningai nedažnai nutinka, kai tau 18-a, tiesa? Nenutiko taip ir man.
Tačiau aš gimiau ir augau nuostabioje šeimoje, vėliau sutikau puikių mokytojų. Kai tu tiki, kad egzistuoja daug daugiau, nei mes galime paliesti ar pamatyti, tavo gyvenime ima vykti didžiuliai virsmai. Juk ne veltui sakoma, kad mokytojas ateina tuomet, kai mokinys būna pasiruošęs. Pasirinkimas gyventi sąmoningai, su meile ir šviesa – ilgo proceso, nenutrūkstančios kelionės pradžia.
– Maltoje organizuojate užsiėmimus ir seminarus moterims. Kaip kilo ši idėja?
– Moteris, pabuvusi jos sielai, kūnui ir protui subalansuotose atostogose, grįžta į namus pailsėjusi, rami ir sklidina meilės.
Atsikračiusi baimių ir jos svajonėms išsipildyti trukdžiusių blokadų ji pradeda gyventi laimingesnį ir gražesnį gyvenimą.
Moterų savaitė būna kupina pačių įvairiausių patirčių. Dieną pradedame joga, maudynėmis, sveikais pusryčiais. Po jų laukia meditacijos bei savęs pažinimo praktikos, pažintiniai turai po salas ir, žinoma, šventyklų lankymas bei įvairūs ritualai, papildantys moters pasaulį ir leidžiantys pajusti jos galias.
– Galbūt nenutolote ir nuo savo ankstesnės veiklos? Ar dažnai dalyvaujate fotosesijose?
– Gaunu nemažai pasiūlymų demonstruoti drabužius, fotografuotis ir filmuotis čia, Maltoje.
Tačiau renkuosi tik tuos, kurie man įdomūs, mieli, kurie apdovanoja naujomis patirtimis. Tai nebėra mano pagrindinė veikla.
– Visas moteris nuolat kankina klausimas, kaip tinkamai prižiūrėti save. Kokia jūsų grožio paslaptis?
– Paslaptis žinoma visiems: laiminga moteris – graži moteris. Svarbiausia moteriai – du dalykai: vidinė ramybė ir... gera kosmetika. (Šypsosi.)
– Jau keletą metų gyvenate ne Lietuvoje. Ar kamuoja namų ilgesys?
– Ilgesys nėra tinkamas jausmas. Jei ko nors ilgiesi, negali mėgautis dabartimi, o tai – didžiulis priekaištas tam, kas vyksta čia ir dabar. Aš sulaukiu išties daug svečių ir šeimos narių Maltoje.
Gera grįžti ir namo, pas tėvelius, vėl pasivaikščioti savo vaikystės prisiminimų takais, tačiau...
Mano širdyje jau telpa ne tik mylimos gimtinės, bet ir pasaulio takai. Galbūt neturiu galimybės užplūdus norui šokti į automobilį ir nulėkti pas savo žilagalvę senelę arbatos, tačiau galiu kruopščiai susiplanuoti atostogas ir, įšokusi į lėktuvą, vos po kelių valandų apkabinti visus mylimus žmones. O paskui, pabuvusi čia, keliauti toliau ir gyventi savo pasirinktą gyvenimą.
