Seimo pirmininkas pirmą kartą atvirai apie pažintį su žmona ir šeimą

Pranckiečiai pirmiausia kviečia prie ilgo stalo svetainėje savo valdose Ringauduose (Kauno r.). Čia įprastai savaitgaliais susirenka gausi Pranckiečių šeima: kartu su tėvais pietauja ar vakarieniauja sūnus Vaidotas su žmona Gintare ir vaikais Nojumi bei Lukne, dukra Monika su vyru Žygimantu, kita dukra Viktorija su sužadėtiniu Mantvydu.

Mums svečiuojantis Seimo pirmininko namuose jaunimas kartu su senbernarų veislės šunimi Bariu linksmai laiką leido kieme prie tvenkinio, o Seimo pirmininkas su žmona, gurkšnodami kavą ir mėgaudamiesi gabalėliu torto, pasakojo, kaip pasikeitė poros kasdienybė 2016 metų rudenį vyrui pradėjus eiti svarbias valstybines pareigas.

Pastaraisiais metais profesoriaus V.Pranckiečio gyvenimas, nepaisant aktyvios politinės kampanijos prieš Seimo rinkimus, buvo gana ramus: jis ėjo dekano pareigas Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakultete, po darbo jo laukė buvimas su šeima ir vienas didžiausių gyvenime pomėgių – puoselėjamas sodas.

Tapusio Seimo pirmininku V.Pranckiečio gyvenimas smarkiai pakito: intensyvi darbotvarkė, darbo diena nuo ankstaus ryto dažnai iki vėlumos, visur lydinti apsauga, nuolatinis žiniasklaidos dėmesys.

Anksčiau iš namų Ringauduose į darbą ASU, kuris yra vos už kelių kilometrų, jis nuvykdavo maždaug per penkias minutes. Dabar Seimo pirmininkas visą darbo savaitę dažniausiai leidžia Vilniuje, o į namus grįžta penktadienio vakarą, kur jo laukia šeima.

Kodėl ponia Irena neišvyko paskui vyrą į Vilnių? Gal ji rengiasi tai daryti?

Moteris tvirtino, jog jos namai – Ringauduose, kur visai greta įsikūrę šeimas sukūrę vaikai, o dar netekėjusi duktė Viktorija po šią vasarą vyksiančių vestuvių su vyru taip pat apsigyvens netoliese.

„Su vaikais dažnai pietaujame, vakarieniaujame, važiuojame į miestą. Kai grįžta Viktoras, visi skubame susirinkti į būrį“, – kalbėjo I.Pranckietienė.

Seimo pirmininko žmona atsidavusi ne tik šeimai, bei ir savo darbui. I.Pranckietienė – biomedicinos mokslų daktarė, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė.

34 metus kartu gyvenantys ir vienas į kitą vis dar meiliai bei pagarbiai žiūrintys I. ir V.Pranckiečiai susipažino tuometinėje Žemės ūkio akademijoje.

„Išvydau ją rugpjūčio 30-ąją, prieš pat jai pradedant studijuoti. Aš tuomet buvau trečiakursis, o ji ką tik atvykusi iš tėviškės Zarasų rajone. Irena užėjo į dekanatą, nes norėjo gyventi kartu su vyresniąja seserimi, kuri taip pat studijavo žemės ūkio specialybę, viename kambaryje. Aš tuo metu buvau dekanate. Graži panelė mane iš karto sužavėjo savo nuostabiomis akimis“, – atvirai pasakojo V.Pranckietis.

Poros draugystė rutuliojosi pamažu. Vestuves jie atšoko beveik po penkerių metų.

Nors ponia Irena nesiruošia palikti Kauno, ją, nors ne itin dažnai, galima pamatyti lydinčią vyrą į oficialius renginius.

„Labai didžiuojuosi savo žmona. Ji yra puiki moteris ir tikrai atlieka savo pareigas, kai tenka dalyvauti oficialiuose renginiuose“, – antrąją pusę gyrė V.Pranckietis.

V.Pranckiečiui teko augti be tėvo, kuris buvo ištremtas į Sibirą, ir anksti užsidirbti duonai.

„Kaip minėjau, šeimoje buvome penki vaikai, augome su mama. Todėl mokslus rinkomės labiau ne pagal norus, o pagal galimybę gauti stipendiją. Visi baigėme agronomiją Tytuvėnų žemės ūkio technikume, nuo 9-os klasės ten gaudavome stipendiją“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Būdamas 18 metų V.Pranckietis pateko į Tytuvėnų sodo ūkį. Jaunam specialistui teko vadovauti 160 žmonių, kurie dirbo 400 hektarų ploto soduose. Jis prisiminė, kad kolektyvas rankomis turėjo nuskinti 120 tonų slyvų, 1000 tonų obuolių, 20 tonų serbentų.

Tuomet jaunuoliui taip pat yra tekę pasodinti ir prižiūrėti tūkstančius medžių.

Kadangi V.Pranckietis dirbti pradėjo dar mokydamasis, egzaminus jis laikė eksternu. Technikumą vyras baigė diplomu su pagyrimu. Po šių mokslų tęsė studijas tuometinėje Žemės ūkio akademijoje, o ją baigęs ten dirbo dėstytoju.