Jaunoji į Bernardinų bažnyčią atvyko senoviniu 1969-ųjų „Citroen“. Iš jo Edita išlipo pasipuošusi ilga balta suknele, kurta dizainerės Ainos Zinčiukaitės, o ant jos kaktos sidabru žibėjo diadema – tai sukūrė tikrą pasakų princesės įvaizdį. Jaunosios rankose puikavosi masyvi lauko gėlių puokštė.
Rugpjūčio 1-ąją jaunieji pasirinko neatsitiktinai – būtent šią dieną 2014 metais juodu ir susižadėjo.
Svarbiausią gyvenimo dieną jauniesiems į pagalbą kibo rankoves pasiraitojusi žymi vestuvių meistrė Laura Vagonė, o stebuklingą miško pasaką bažnyčioje sukūrė floristas, ženklo „Flower Couture by Mantas Petruškevičius“ įkūrėjas Mantas Petruškevičius.
Vestuvių planų sūkuryje Edita ir Lukas nepasiklydo – kūrybingoji pora savo svečius stebino ne tik ceremonijos, bet ir šventės dekoru. Čia vadžias į rankas paėmė patys jaunieji – šventėje svečius užbūrė salė, išpuošta jų pačių kurta mistiška scenografija. Šviesų žaismas ir raštų piešiniai sukūrė tikrą meilės magiją, į kurią pasinėrė ir pati D.Bosas su vyru Antanu bei dukromis Marija ir mažąja Magdalena.
Editos ir Luko duetas, pasivadinęs „Temple Creations“, prieš pat ceremoniją grįžo iš festivalio Italijoje, kuriame darbavosi iki paskutinių akimirkų. Įdomu tai, jog vietoje nenustygstanti pora po vestuvių vėl išvyks – sparnus pakels į Graikiją, kur jųdviejų laukia saldus medaus mėnuo ir dar vienas festivalis.
Kaip kilo idėja dekoruoti vestuves patiems?
Prieš vestuves jie, kaip visuomet ruošdamiesi šventėms, kurias dekoruoja, aptarė būsimų dekoracijų dizaino sumanymą.
„Šiame darbe norėjome perteikti meilės ir gyvybės išsikristalizavimą į materialų pasaulį kaip savotišką didįjį sprogimą, kaip visa ko pradžią. Pagal šią idėją dizainas pakrypo link žvaigždynų ir net juose gyvenančių būtybių tyrinėjimo.
Struktūros idėją pasufleravo šventyklos architektūra. Juk ne veltui pavadinome savo dekoracijų projektą „Temple Creations“ („Šventyklos kūriniai“). Originali projekto idėja – įprasminti šokio sakralumą ir suteikti žmonėms išskirtinę erdvę, kur jie gali leisti sau atsipalaiduoti, būti atviri ir šventės metu pasinerti į gydančią šokio srovę“, – mintimis dalijosi jaunoji.
– Ar nebuvo baisu imtis tokio rimto darbo? Juk paprastai jaunavedžiai turi daugybę kitų darbų.
– Na, šis dekoras nebuvo išskirtinai kuriamas mūsų vestuvėms. Jis buvo ruošiamas dar gerokai iki šventės. Dekoracijos debiutavo Italijos ekologijos kultūros bei vizijų meno festivalyje WAO likus savaitei iki mūsų vestuvių. Iš tikrųjų pačią šventės dieną kabojo tik maža turimų dekoracijų dalis. Juk visas projektas gali susidėti net į 25 metrų skersmens ornamentuotą palapinę su dekoruotais kuoliukais.
Tiesa, turėjome įdėti labai daug pastangų, kad šis kūrinys apskritai išvystų dienos šviesą – tai mums kainavo nepaprastai daug laiko. Dėl to esame ypač dėkingi mūsų vestuvių organizatorei Laurai Vagonei, kuri nuėmė didelę dalį naštos nuo mūsų pečių, ir, žinoma, visai mūsų šeimai, kuri nepaliaujamai palaikė mūsų kūrybos viesulą.
– Ar tai buvo jūsų išskirtinis kūrinys? O gal rėmėtės jau matytu pavyzdžiu?
– Tokio pobūdžio scenografija nėra visiška naujiena. Ji atsirado elektroninės šokių muzikos „Psytrance“ žanre prieš 30 metų. Šiandien renginių dekoracijos ypač populiarėja pramogų pasaulyje. Savo darbų dizainą kuriame patys, pasitelkdami mėgstamą spalvų paletę, geometrinę harmoniją bei sugalvotas idėjas. Įkvėpimo semiamės iš kitų vizualiojo meno kūrėjų, renginių dekoratorių, psichodelinės kultūros bei asmeninių potyrių.
– Ar ilgai rinkotės vietą vestuvių šventei, kur ji vyko?
– Turėjome kriterijus, į kuriuos nusprendėme atsižvelgti, tad daug vietų net nesvarstėme. Nenorėdami apkrauti nei savęs, nei svečių, norėjome lengvai prieinamos vietos. Pasirinkome Vilniaus centrą. Kadangi esame atvirų erdvių mėgėjai, vienas svarbiausių dalykų buvo justi gryną orą, o kojomis norėjome remtis į žemę. Pradėjome klaidžioti po Vilniaus gatves ir kiemus. Galop atradome, jog mūsų norus idealiai atitiko vienuolyno kiemelis.
– Kur jus suvedė meilė ir kada pajutote, jog Lukas – žmogus, su kuriuo norite praleisti visą gyvenimą?
– Mūsų meilės kelias pradėjo tiestis dar Kroatijoje, kai susitikome netoli Zadaro uosto. Abu keliavome, buvome laisvi paukščiai, turintys daug energijos ir idėjų. Tuo metu Lukas buvo pasinėręs į grojimą, aš – į juvelyriką ir ugnies meną. Abu iškart radome bendrą kalbą ir jautėmės idėjiškai giminingi. Tad pasiūliau keliauti drauge į vieną festivalių, į kurį buvau suplanavusi nuvykti.
Ilgai Luko įkalbinėti neteko – jau kitą dieną pajudėjome kalnų link. Buvo sustojimų: grožėjomės gamta, upėmis, miškais, kol per kelias savaites nukeliavome į vietą. Tuo metu pradėjau stebėtis, koks Lukas protingas, įžvalgus, nuoširdus ir teisingas žmogus. Su juo jaučiausi einanti teisingu keliu. Jis tapo mano geriausiu draugu ir netgi mokytoju – norėjau jam atsidėkoti tuo pačiu.
– Kaip įvyko piršlybos? Ar nujautėte, planavote, o gal tai buvo spontaniškas sprendimas?
– Piršlybos įvyko po metų, tame pačiame Kroatijos festivalyje „Lost Theory“, į kurį keliavome drauge, kai susitikome. Manau, abu tai nujautėme ir tarsi atsargiai planavome, bet pačios piršlybos įvyko labai nuotaikingai ir spontaniškai.
– Daug žmonių į santuoką žiūri paprastai, sakydami, jog tai – tik formalumas. Ką santuoka reiškia jums? Ar kas nors pasikeitė susituokus?
– Mums santuoka yra tam tikra magija, kurią pasitelkdami iš pradžių vienas kitam nepažįstami žmonės tampa susieti emociniais šeimos saitais.
Be šios magijos gėris tiesiog negali egzistuoti. Vedybos nėra būdas sukelti jausmus, jos nieko nekeičia. Vestuvės yra simboliškas viešas savo jausmų vienas kitam parodymas bei įtvirtinimas. Tai, ką per vestuves parodėme ir įtvirtinome, mudu jau žinojome dar ilgai iki šventės. Gal dėl to nė vienas iš mūsų nejautė jaudulio prieš ceremoniją – tik žvalų džiaugsmą.
– Šiais laikais žmonės tuokiasi vis vėliau, kodėl jūs nusprendėte tuoktis taip anksti?
– Mes negalvojome apie tokius dalykus kaip anksti ar vėlai. Mudu labai mylime ir gerai pažįstame vienas kitą. Abu žinome, ko norime iš gyvenimo ir vienas kito. Tai kam sustoti? Neverta praleisti daug laiko būnant kliūtimi pačiam sau.
– Kur ruošiatės kopinėti medų?
– Medų kopinėsime Graikijoje. Turime pasirodyti festivalyje, kuris vyksta labai gražioje vietoje, tad ir dirbsime, ir ilsėsimės. Mes tikrai mylime savo darbą – bus vienas malonumas viską sujungti.
– Kartu su vyru Luku užsiimate bendra veikla. Ar bendras darbas neįneša konkurencijos į jūsų santykius?
– Tikrai ne. Mūsų kūryba pirmiausia pagrįsta bendradarbiavimu. Mes papildome vienas kitą – tai leidžia tobulėti ir augti dar labiau.
– Meilė jau sutvirtinta, karjera klesti, o kas toliau – kokie tolesni šeimos planai?
– Siekiame toliau mokytis dar geriau pažinti save, vienas kitą ir pasaulį. Norime kurti gerovę sau, aplinkai bei ateities kartoms. Skleisti meilę, pasitikėjimą, kasdien kartu džiaugtis ar liūdėti – juk taip pasižadėjome.
