Neįtikėtina, bet faktas: spalio 28-ąją populiariosios romantinės komedijos „Graži moteris“ žvaigždė J.Roberts atšventė 50-ąjį gimtadienį.
Tą akimirką, kai kino žiūrovai įsimylėjo J.Roberts, galima prisiminti kone sekundės tikslumu. 1990-ieji, filmas „Graži moteris“, pasiruošimo operai scena.
Magnatas (jį vaidino žavusis Richardas Gere’as) įteikia J.Roberts herojei futliarą su brangenybėmis. Ji ištiesia ranką, bet turtuolis netikėtai uždaro futliarą.
Iš išgąsčio mergina prapliumpa juoktis – garsiai, žavingai, nuoširdžiai. J.Roberts herojei tai buvo netikėta: susitaręs su režisieriumi R.Gere’as pasišaipė iš jaunosios kolegės.
Po sėkmės romantinėse komedijose J.Roberts pradėjo, vaizdžiai sakant, užkariauti naujas teritorijas – rimtą kiną ir trilerius.
Dar iki naujos feminizmo bangos ji pirmoji Holivude išsikovojo vienodą su vyrais honorarą. Už vaidmenį kino juostoje „Erina Brokovič“ gavo ne tik 20 milijonų JAV dolerių, bet ir geidžiamiausią visų aktorių apdovanojimą – „Oskaro“ statulėlę.
Ir savo princą užkariavo pati. „Meksikiečio“ filmavimo aikštelėje įsimylėjo operatorių, dvejais metais jaunesnį Danielį Moderį.
Ir nedelsdama jo žmonai pasiūlė įspūdingą pinigų sumą, kad mylimasis kuo greičiau su ja išsiskirtų ir būtų su J.Roberts.
Žiniasklaida pranašavo jų partnerystės žlugimą. Nepaisant visų niūrių prognozių, Julia ir Danielis jau 15 metų gyvena draugiškai ir augina tris vaikus – 12-mečius dvynius Phinnaeusą bei Hazel ir 10 metų Henry.
J.Roberts neina iš proto dėl botokso, nedaro makiažo eksperimentų, nesifilmuoja nuoga ir vaidina tik viename filme per metus. Tai – prabanga šiuolaikinėms moterims, gyvenančioms pagal principą „Daugiau, aukščiau, stipriau!“, ir J.Roberts gyvenimo norma.
Šių metų balandį žurnalas „People“ penktą kartą išrinko J.Roberts gražiausia planetos moterimi. 50-ąjį gimtadienį atšventusi Holivudo žvaigždė – laiminga žmona ir motina ir vis tokia pat populiari aktorė.
Julia Roberts – apie amžių:
„Taip, man sukako 50, ir tai nėra blo-giausia perspektyva. Bet iki šiol jaučiuosi siaubingai vaikiška. Atsibudusi kitą dieną po gimtadienio neapsiverkiau.
Juk esu labai laiminga ir šalia manęs mylimi žmonės. Ir tai man svarbiau nei kažin koks skaičius. Apskritai gilūs susimąstymai, samprotavimai labai išsunkia. Tai kam galvoti apie praeitį, jei judame į ateitį, ar ne?“
... „Gražią moterį“:
„Visi prisimena, kad po šio filmo nubudau įžymi. Bet juokingiausia, kad tuo metu, kai „Graži moteris“ buvo pradėta demonstruoti kino teatruose, buvau įstrigusi kažkokiame Amerikos užkampyje.
Tik vėliau laikraštyje perskaičiusi, jog filmas buvo finansiškai sėkmingas, pagalvojau: ar tai daug? Tai blogas ar geras ženklas?
Dabar man sudėtinga vertinti šį filmą: jis tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi, o jo kūrėjas režisierius Garry Marshallas buvo artimas mano draugas.
Kažkokiu būdu aš ir Garry įsigudrinome kartu dirbti kas 10 metų. Jis nufilmavo mane „Gražioje moteryje“, kai man buvo tik 21-eri. Būdama 31-erių suvaidinau jo „Pabėgusioje nuotakoje“, o 41-erių – „Valentino dienoje“.
Praėjusiais metais Garry nebeliko. Sunku žodžiais išreikšti, ką man jis reiškė, nes pernelyg daug vietos užėmė mano širdyje.“
... stilių:
„Visada buvau labiau panaši į nutrūktgalvę mergaitę nei į karštą pupytę mini sijonėliu. Ir tai, manau, didelė sėkmė. Seksualios merginos įvaizdis – ne man, nes jausčiausi nejaukiai.
Kai buvau kiek jaunesnė, norėjau, kad vadintų gražiausia. Keista, bet tuo metu man kur kas mažiau rūpėjo, kaip atrodau. Dešimtajame dešimtmetyje, kai dieną paskambinęs draugas pakviesdavo į premjerą, nusimaudydavau po dušu ir išdumdavau apsitempusi savo mėgstamiausiomis dryžuotomis tamprėmis ir užsimetusi militaristinio stiliaus striukę.
Ak, kokios smagios buvo dienelės! Dabar į kaimynystėje esančią vaistinę einu su baime, nes žiniasklaidoje randu vis aštresnių pastabų dėl savo aprangos. Bet stengiuosi įsiklausyti tik į savo stilistės Elizabeth, vaikų ir vyro nuomonę. Jie – pagrindiniai mano mados kritikai.“
... grožį:
„Taip, esu prieš botoksą: veidas žmonėms turi pasakoti mano gyvenimo istoriją, o ne vizitų pas plastinių operacijų chirurgą kroniką. Siaubinga, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kai moterys net nesuteikia sau galimybės suvokti, kaip jos iš tikrųjų atrodys senatvėje.
Mano grožio ir jaunystės paslaptis – maisto produktai be glitimo. Pradėjus juos vartoti mano oda atrodo kur kas geriau. Be to, kasdien naudoju „Lancome“ apsaugos nuo saulės priemonę ir pasitepu kremu vokus. Ir daugiau nieko.“
... vyrą:
„Pagrindiniai pokyčiai mano gyvenime susiję su tuo, kad man pavyko rasti savo žmogų – Danny. Kai pagalvoju, kas suteikia prasmės mano gyvenimui ir kas mane įkvepia, suprantu, kad tai – mano vyras. Dabar su juo net mano darbas glaudžiai susijęs: kartu sukūrėme šešis filmus.
Kas kartą su juo būdama filmavimo aikštelėje nervinuosi kaip moksleivė. Tikiuosi, kad jis nestebi už kadro ir nežiūri į kamerą galvodamas: „Ką ji apskritai daro?“
Bet ši būsena – jausti siaubą ir nervintis – normali. Juk viso labo noriu padaryti įspūdį savo brangiausiam žmogui.“
... sėkmę:
„Nesvarbu, 9-erių, 13-os ar 16 metų, mokykloje buvau nerangi, keista ir ne itin laiminga. Tada man nepasisekė: jaunystėje supo tik gražūs, populiarūs paaugliai, o mano geriausi metai buvo tik ateityje.
Įdomu, kad kai kurie bendraklasiai ir dabar „kietuoliai“. Neseniai per „Skype“ kalbėjausi su senu bičiuliu. Jis, mokyklos futbolo komandos kapitonas, susitikinėjo su šauniausia mergina. Vėliau tapo astronautu ir nuskrido į kosmosą!
Nejuokauju! Tai – Robertas Shane’as Kimbrough, ir per „Skype“ jis man skambino iš kosminio laivo. Tabalavo būdamas nesvarumo būklės, kol mes kalbėjomės! Tuomet jam pasakiau: „Esi kiečiausias iš visų vaikinų, kuriuos pažįstu.“
O žurnalistai man sako: Holivudas, šlovė, „Oskarai“...
... mamą:
„Ne taip seniai netekau motinos. Ji buvo nuostabi moteris ir yra davusi veikiausiai geriausią patarimą gyvenime. Kai mano vaikai buvo maži ir nežinojau, kaip man visur suspėti, jos paklausiau: „Mama, kaip viena išauklėjai mane ir abi mano seseris?“ (su J.Roberts tėvu jos motina išsiskyrė, o vyresnysis brolis Ericas išvyko užkariauti Holivudo. – Red.). Dirbai ištisomis dienomis ir visur spėdavai.“
Mama, žinoma, galėjo pasakyti: „Tiesiog stengiausi viską padaryti kaip galima geriau, ir tu stenkis.“ Ar dar ką nors sumeluoti. Bet mama pasakė: „Brangioji, yra tokia nuostabi įstaiga – vaikų darželis. Ten jus nuveždavau 7.30 val. ir pasiimdavau 16 val. Štai ir visa paslaptis.“
Bet niekuomet nesijaučiau pamestu ar mažiau meilės gavusiu vaiku. Net būdama toli jaučiau mamos meilę. Būtent ji išmokė nesistengti visur suspėti, o tiesiog mylėti savo vaikus, kad ir kur jie būtų. Ir jie už tai visada atsilygins meile.“
... šlovę:
„Su vaikais nuėjau į Niujorko zoologijos sodą. Kai stovėjome ir žiūrėjome į beždžiones, prie manęs priėjo moteris ir sušnabždėjo: „O jūs ne Julia Roberts?“ Ir aš atsakiau jai tokiu pat tyliu balsu: „Taip, bet mano vaikai to nežino. Tegu ši paslaptis lieka tarp mūsų.“
Juk smagu dirbant kino versle ir auginant vaikus bandyti nutiesti jiems kelią, kur jų netykos žiniasklaida ir paparacai. Phinnaeusas, Hazel ir Henry ilgą laiką nežinojo, ką veikia jų mama.
Vaikai nematė ir mano „Oskaro“, nes jis saugomas mano vyresnės sesers Elizos namuose. Aš ne itin stengiuosi galvoti, kokių pranašumų ir trūkumų man suteikia šlovė.“
... naujoves:
„Manęs nėra socialiniuose tinkluose ir stengiuosi kuo rečiau naudotis telefonu. Man atrodo, jog visų mūsų smegenis praplovė idėjomis, kad žmogus turi būti pasiekiamas 24 valandas per savaitę.
Gyvenu pagal taisykles, nustatytas dar mano motinos: jei kas nors išdrįsta man paskambinti 6 val. vakaro, vadinasi, įvyko mažų mažiausiai avarija.
Neseniai pastebėjusi, kad telefonas yra nuolat šalia, net jei ir nereikia, nusprendžiau su juo nutraukti ryšius. Mobilųjį telefoną padėjau į stalčių ir išskridau su vyru ir vaikais poilsiauti.
Ir žinote ką? Tik tuomet supratau, kad seniai kam nors esu skambinusi laidiniu telefonu ir atvirai kalbėjusi. Puikus jausmas! Dabar su savo telefonu esu vis dar išsiskyrusi ir džiaugiuosi šia laisve.
... poilsį:
„Nematau nieko gėdingo prisipažinti, kad laisvą dieną gulinėju ant sofos, žiūriu serialus ar lankau jogos užsiėmimus. Dievinu kinų stalo žaidimą madžongą, juo užkrėčiau visą šeimą ir drauges.
Pastaruoju metu pamėgau megzti ir todėl su savimi nuolat nešiojuosi mezginį. Net ir duodama interviu kartais išsitraukiu siūlų kamuolį. Tik vis dar neišmokau numegzti kojinių – sunkiai sekasi kulnai. Bet nepasiduodu!“
Parengė ONA KACĖNAITĖ
