Kadangi pats kalendorius Irenai iškrėtė pokštą: rugpjūčio 6-oji šiemet buvo pirmadienis, sutikti svečius ir švęsti gimtadienį ji pradėjo iš anksto – nuo ketvirtadienio.
„Pas mus sakoma, kad apvalus metų skaičius – tai jubiliejus. Bet aš švenčiau pa-prastą savo gimtadienį“, – kalbėjo Irena.
Visuomet stilinga ir jaunatviška moteris niekada neslėpė savo metų ir nesiruošia jų slėpti. Jubiliejų ji paminėjo keliose vietose su šeima ir draugais. Ketvirtadienį atvyko pirmieji svečiai iš užsienio – Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Amerikos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių. Pabuvusi su jais tądien ji su gimtadieniu spėjo pasveikinti ir savo draugę.
Penktadienį verslininkė į savo šventę pakvietė 150 žmonių – linksminosi su šeima ir draugais. Prabangiame komplekse „Esperanza Resort“ šalia Trakų netrūko nei geros muzikos, nei skanių vaišių, nei linksmų šokių iki ryto.
„Šeštadienį su šeima ir keliais drau-gais pietavome „Stiklių“ kiemelyje, po to vėl iki vėlumos linksminomės namuose. Kartu buvo mano dukterys Birutė ir Justina, sesuo, sūnėnai, jų žmonos ir vai-kai. Mes – linksma šeima, mums labai smagu tarpusavyje ir nereikia jokių muzi-kantų“, – šypsojosi I.Marozienė.
O tikrąją gimimo dieną ji skyrė tik sau: gerai išsimiegojo, pailsėjo ir kibo į darbus.
– Tiek daug draugų, pažįstamų su-kviesti į gimtadienį, viską apgalvoti, kaip šventė vyks, ir ją atšvęsti – juk tai sunku?
– Aš visada sakau: „Gimtadienius žmonės daro ne sau, o šeimai ir draugams.“ Aš rengiau šventę šeimai ir draugams.
– Paprastai artimieji klausia – tai ką tau padovanoti gimtadienio proga? Manau, kad dukterys ir daugelis bičiulių jūsų to pasiteiravo. Ką norėjote gauti dovanų šio gimtadienio proga?
– Jau labai daug metų visų prašau nepirkti man dovanų. Šį kartą paprašiau atnešti po vieną gėlę. Kadangi anksčiau pasakydavau konkrečiai kokią, būdavo didelė problema nupirkti vienodų gėlių. Dabar pasakiau – kokią tik norit.
– Koks žmogus per gyvenimą jus labiausiai yra nustebinęs gimtadienio dovana?
– Man didžiausia dovana yra mano dukterų Birutės ir Justinos gimimas.
Mano nuostabi šeima – labai didelė dovana, pati didžiausia iš to, kas yra duota žmogui. O šiaip mane nustebinti dovanomis jau seniai sunku.
– Turbūt dėl to, kad jūs – turtinga moteris?
– Pasaulio mastu aš – vidurinė klasė. Lietuvoje už mane yra daug turtingesnių. Bet visa aš pati užsidirbau atvažiavusi iš kaimo.
Niekas man nepadėjo. Dėl sunkaus darbo, ištvermės, kantrybės atsirado verslai. „Amatininkų užeigoje“ dirbame kartu su vyresniąja dukra Birute.
Justina turi analogišką verslą – „Geležinį vilką“.
– Ar iki šiol didžiausias jūsų pomėgis – kelionės?
– Tikra tiesa – to net neslepiu. Vasarą aš gyvenu Lietuvoje. Tai – nuostabus kraštas, tai mano tėvynė, gimtinė, ir aš myliu Lietuvą beprotiškai. Jei jos taip nemylėčiau, seniai būčiau emigravusi. Ir mano dukros nenori išvažiuoti iš Lietuvos.
Aš dirbu vasarą, todėl neturiu atostogų. O kitu metų laiku pakeliu sparnus – vienoje kelionėje jau galvoju apie kitą.
Aš nemėgstu gulėti paplūdimyje. Man įdomu egzotinės kelionės – aplankiau Etiopiją, Braziliją, Kolumbiją... Man tos šalys labai patinka. Patinka po jas keliauti, kai tavęs niekas nepažįsta, kai esi tiesiog žmogus.
Du kartus buvau Šri Lankoje ir trečią kartą noriu važiuoti. Gal man pasisekė su žmonėmis, kuriuos ten sutikau? Man pa-tiko Peru, beprotiškai įsimylėjau Kolumbiją. Bet retkarčiais išvažiuoju ir į artimes-nes šalis.
– O Europa jums nepatinka? Ar jau visą ją esate pamačiusi?
– Ne. Aš Lietuvos visos nepamačiusi, tad ką kalbėti apie Europą.
Netrukus kelioms dienoms ruošiuosi vykti į Baltarusiją. Vėliau – į Graikiją, Turkiją. Apie Tanzaniją tyliai pagalvoju.
– Laisvę gyventi, kaip nori, žmogui suteikia gerovė. Ar pinigai – tai laisvė?
– Ne. Laisvė – tai, ką žmogus turi savo galvoje, kuo nori dalintis su kitais.
– Po skyrybų prie jūsų buvo lipinami keli žinomi vyrai, bet su jais savo gyvenimo nesusiejote. Galbūt turite, bet slepiate nuo kitų akių savo antrąją pusę?
– Visus domina ta antroji puselė. Galiu pasakyti – tik tada, kai nuspręsiu, kad galima tą žmogų parodyti, jį ir pamatysite. Todėl ir stengiuosi niekur nesirodyti su vyrais, nes tuoj būnu suporuojama, „sutuokiama“.
Draugų aš turiu daug, dar platesnis mano pažįstamų ratas. Jeigu su kuriuo nors žmogumi geriu kavą, dar nereiškia, kad jis jau yra mano antroji pusė.
