Šiuo metu Laura turi savo rinkodaros agentūrą, kompanijas konsultuoja kriptovaliutų klausimais, rašo pasaulyje garsiems žurnalams „Forbes“, „Huffington Post“ ir... visai nesiskundžia dėl laiko stokos.
– Esate jauna, jus lydi sėkmė. Jūsų sąraše – nemažai pergalių, kurių pavydėtų ne vienas bendraamžis. Sakykite, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip iki šiol sekasi siekti užsibrėžtų tikslų?
– Nors Vilniaus universitete studijavau fiziką, turėjau galimybę išbandyti labai daug ir įvairių praktikų versle. Atlikusi praktiką ekonomikos srityje susidomėjau startuoliais. Tuomet, šalyje vyraujant startuolių bumui, su drauge jėgas nusprendėme išbandyti ir mes. Nutarėme sukurti projektą, kuris, deja, visiškai nepavyko. Turėjome didelių užmojų, bet nelabai daug žinių. (Juokiasi.)
Vis dėlto net ir nepasiekusi sėkmės galėjau artimiau susipažinti su startuolių sistema Lietuvoje.
Dėl pažinčių ir verslo kontaktų man buvo pasiūlyta labai gera pozicija viešųjų ryšių skyriuje vienoje technologijų kompanijoje, kuriančioje naują socialinį tinklą. Pamenu, paklausiau savo vadovo, kodėl jis man pasiūlė tokią poziciją, jeigu aš neturiu jokios patirties. Jo atsakymas mane lengvai pribloškė: „Tu labai daug šneki. Dėl to turėtum gerai bendrauti su žurnalistais.“ Ir jis buvo teisus...
Tuomet viskas pradėjo tekėti sava vaga. Mano darbas buvo pasirūpinti kuo daugiau publikacijų apie naujos kartos socialinį tinklą, kurį kūrė mano atstovaujamas startuolis. Per dvejus metus darbo įgijau begalę žinių informacinių technologijų srityje, stengiausi save pristatyti kaip komunikacijos ekspertę. Dirbdama su žurnalistais supratau, kad jei noriu pasiekti karjeros aukštumų, pati turiu pradėti rašyti man įdomiomis temomis ir taip po truputį kurti savo vardą.
Žingsnis po žingsnio ir aš pradėjau rašyti labai gerai visame pasaulyje žinomiems leidiniams – „Forbes“, „Huffington Post“.
Kai pamačiau, kad laisvai samdomo darbo nebegaliu suderinti su įprastu, priėmiau sprendimą išeiti iš tikrai šiltos pozicijos tuomečiame darbe. Išeiti ir įkurti nuosavą kompaniją.
Šiuo metu pagrindiniai mano klientai yra vadinamosios „Initial Coin Offering“ (pirminio kriptovaliutos siūlymo) kompanijos, kurios nori pritraukti kapitalą kriptovaliutomis. Aš šioms kompanijoms padedu rinkotyros, viešųjų ryšių ir prekės ženklo kūrimo srityse.
Dažniausiai mano darbas su klientu prasideda nuo jų poreikių identifikavimo ir komunikacijos strategijos kūrimo. Kartais su klientais tenka kartu vykti į konferencijas, pagelbėti jiems pristatant projektus. Vieno kliento dėka šiais metais man buvo suteikta garbė apsilankyti ir Pasaulio ekonomikos forumo organizuojamoje konferencijoje Davose, Šveicarijoje.
– Šiuo metu sulaukiate užsakymų iš italų, vokiečių, šveicarų kompanijų, o ir pati daug keliaujate. Atrodo, kad jūsų diena gali prasidėti viename mieste ir baigtis visai kitoje Europos pusėje. Vis dėlto kaip yra iš tikrųjų?
– Galėčiau sakyti, kad mano įvaizdis, kurį kuriu socialiniuose tinkluose, padaro taip, kad atrodau tokia užsiėmusi. Iš tiesų gerai suplanavus dieną iš anksto ir tinkamai sudėliojus žmonių, kurie man dirba, darbus, suspėti tikrai įmanoma. Stengiuosi didžiąją dalį savo veiklos perduoti kolegoms.
Pavyzdžiui, turiu labai gerą žmogų, kuris sudaro verslo planus, atlieka rinkos analizes. Taip pat man dirba žmogus, susijęs su socialinės medijos vadyba.
Mano kolegų yra tiek Lietuvoje, tiek ir Anglijoje. Turiu žmonių ir Amerikoje, palaikau puikius santykius su keliais darbuotojais iš Kinijos ir Nigerijos. Aš netikiu, kad man būtina turėti žmogų, kuris visuomet dirbtų šalia. Kadangi pati noriu susidaryti grafiką ir dirbti tuomet, kai esu tinkamai nusiteikusi, nevaržau žmonių patiems susidėlioti savo darbo valandas.
O mano diena prasideda gana vėlai. Atsikėlusi visuomet einu sportuoti. Jei atvirai, man sportas yra svarbiausias dalykas, tai visada priverčia mane jaustis geriau ir produktyviau.
Tada papusryčiauju, peržvelgiu dienos darbų sąrašą. Pirmiausia atlieku sunkiausius ir skubiausius darbus, vidury dienos dažniausiai vykstu į susitikimus, užsiimu ne su darbu susijusia veikla. Dirbu dažniausiai vakarais. Man našiausias darbas prasideda nuo septynių ar devynių vakaro.
Vis dėlto bene linksmiausia mano darbo dalis yra komandiruotės ir konferencijos. Srityje, kurioje dirbu, labai svarbu nuolat didinti pažinčių ratą. Tai man padeda ne tik sužinoti naujausias šioje industrijoje paplitusias madas, bet ir susipažinti su naujomis kompanijomis – potencialiomis mano klientėmis. Šiuo metu esu Belgrade, Serbijoje. Grįžusi į Londoną nesuspėsiu išsikrauti lagamino, nes mažiau nei po savaitės manęs lauks kelionė į Azerbaidžaną.
– Atrodo, kad vien darbas patogiu laiku tokios sėkmės neatneštų. Gal turite stebuklingą formulę, kuria vadovaujatės karjeroje?
– Darau tai, kas patinka, o kadangi tai teikia man malonumą, esu natūraliai motyvuota. Man gera padėti savo klientams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus. Kai kurie iš jų netgi tapo mano artimais draugais.
Tiesa, didžioji dalis mano kolegų yra vyrai. Tačiau nematau skirtumo tarp vyriško ir moteriško kolektyvo. Palaikau moterų įsitraukimą į technologijų sritį. Manau, kad IT rinka yra be galo potenciali ir nesvarbu, kokios lyties žmogus joje dirba.
Vis dėlto galiu teigti, jog karjera man yra ne darbas, o laisvalaikio dalis. Jei yra dirbama vien dėl pinigų, toli karjeros laiptais neužkopsi. Pirmiausia darbas turi teikti malonumą. Jeigu daryčiau ne tai, kas man patinka, tikrai nebūčiau ten, kur dabar esu.
Vienintelis dalykas, kurį galėčiau vadinti visišku laisvalaikiu, man yra tapyba. Nors ir nemoku piešti, tai labiau negu bet kas kita man padeda atsipalaiduoti. Drobėje neegzistuoja darbas ar mano klientai – joje matau tik pačią save. Taip atgaunu jėgas ir galiu visu pajėgumu toliau plėsti savo verslą.
– Ar asmeniniuose santykiuose jums sekasi taip pat gerai kaip ir darbe?
– Kadangi gyvenu ne Vilniuje, o Londone, čia labai pasiilgstu lietuviškumo. Londone į artimus ryšius niekas investuoti paprasčiausiai nenori, nes dauguma šį miestą mato kaip tarpinę stotelę. Anglijoje visiems pirmiausia yra įdomu, ką tu darai ir kokia iš tavęs gali būti nauda. Verslo pasaulyje tai, žinoma, yra gerai, bet toks požiūris artimos draugystės užmegzti nepadeda.
Į Londoną atvykau, kad pasisemčiau žinių, tačiau tikrai neplanuoju čia likti visam laikui. Aš labai myliu Lietuvą. Noriu visas įgytas žinias parvežti į savo šalį. Žinoma, planuoju dar šiek tiek apsistoti Azijoje, kurioje jau esu gyvenusi. Kelionių planuose yra ir Amerika. Bet galutinė stotelė lieka Lietuva. Niekur kitur nesijaučiu taip gerai kaip Vilniuje.
– Minėjote, kad didžiąją laiko dalį praleidžiate vyriškoje kompanijoje. Ar teko susidurti su stereotipais, susijusiais su kvailos blondinės įvaizdžiu?
– Teko, tačiau dėl savo išvaizdos niekuomet nejutau spaudimo. Remiuosi požiūriu, kad būtina tinkamai prisistatyti. Kai žmogus yra aiškiai informuojamas apie tavo vaidmenį, jis su tavimi elgiasi atitinkamai.
Be to, manau, kad išvaizda yra puiki investicija į save. Žmogus turi pasirinkimą, kaip jis apsirengia, susitvarko. Net ir mokslininkai yra įrodę, kad gražesni žmonės uždirba daugiau, o statistikos tikrai neverta nurašyti! (Juokiasi.)
