Žemiškumas niekada nekišo kojos populiariai didžėjaus ir prekės ženklo „Nunu“ įkūrėjos šeimai. Vis dėlto, anot pašnekovės, tas santykių lengvumas, kuriuo galime gėrėtis, neatsiranda iš partnerių lengvabūdiškumo.
Santykių, kuriuose prioritetas nėra vienam kitą aprėkti ar apkaltinti, statybos vyksta nuolat. Apie jas naujos lrytas.tv laidos „Laiminga pora“ vedėja S.Nainė ir kalbins garsias poras.
„Man laiminga pora – tokia, kurioje žmonės vienas kitą papildo, vienas iš kito mokosi ir atsiremdami vienas į kitą išsprendžia visus sunkumus. Tai – komanda, kuri ir juokiasi, ir liūdi drauge. Neįsivaizduoju laimingos poros be pagarbos, manau, kad tai yra svarbiausias dalykas“, – įsitikinusi Simona.
– Judu taip pat atrodote laimingi. Bet, kaip ir visur, jūsų namuose turbūt pasitaiko dūmų. Dėl ko kyla pykčiai?
– Tikrai taip, nesame jokia išimtis. Mūsų šeimoje būna ir nesutarimų. Nors kuo daugiau metų, tuo mažiau pykčių. Dažniau susikivirčijame nebent dėl nesutvarkytų namų.
– O kaip erzinančios savybės, prie kurių teko ar tenka prisitaikyti santuokoje?
– Jonas yra ypač geras ir sąmoningas žmogus. Tikriausiai per trylika metų nesu girdėjusi, kad pasakytų ką nors žeminančio ar menkinančio apie kitą žmogų. Jis viską mato tik iš gerosios pusės, įžvelgia tik teigiamus dalykus ir net esant kokiai nors nemaloniai situacijai sugeba viską taip užglaistyti, kad tikrai atrodo, jog nieko čia tokio katastrofiško ir nenutiko.
Kartais pavydu to jo lengvumo gyvenime, gebėjimo kontroliuoti save esant stresinėms situacijoms. O aš priešingai – esu visiškas degtukas. Dažnai jam tenka mane gesinti...
Iš erzinančių savybių Jonas turi tik vieną – jam labai nepatinka tvarkytis. Jis šiuo klausimu atsipūtęs. Bet aš ir nereikalauju iš jo to daryti. Nenoriu versti savo žmogaus būti nelaimingo, o tvarkymasis jam tikrai nesuteikia laimės. Nepaisant to, Jonas labai skaniai ir dažnai (net dažniau nei aš) gamina vakarienę.
– Vis dažniau jus išvystame eteryje. Kalbinote M.A.M.A. raudonojo kilimo svečius, šiuo metu vedate internetinę laidą, dar dirbdama su grupe „Pinup Girls“ vedėte ir atranką į „Euroviziją“, o kur dar dalyvavimas įvairiuose šou. Ar darbas televizijoje – svajonė?
– Man darbas televizijoje labai patinka. Galėčiau visada dirbti prieš kameras. Kiekviena laida, kiekvienas dalyvavimas projekte – išbandymas sau pačiai. Kartais su tais iššūkiais susidoroti pavyksta gerai, kartais nelabai. Visko būna ir nereikia čia maivytis, kad visa mano patirtis televizijoje – „ledas“.
Stebiu save, analizuoju, duodu pati sau pylos ir pakritikuoju. Darbą, kuris man patikėtas, visada stengiuosi atlikti maksimaliai gerai, kaip tik galiu ir įstengiu, tačiau nepamindama savo pačios vidinių vertybių, neišsižadėdama savęs kaip asmenybės, neatsisakydama savitumo.
Dirbdama prieš kameras nenoriu būti niekuo kitu, noriu būti savimi. Noriu, kad žiūrovas net ir televizoriaus ar kompiuterio ekrane matytų mane – Simoną, o ne kažkieno nevykusią kopiją. Tikiu, kad žmonės jaučia mūsų skleidžiamą energiją, todėl norisi ją dalinti tik gerą.
– Prisiminkime M.A.M.A apdovanojimus. Tiesioginėje transliacijoje atrodėte natūrali, plaukiojote kaip žuvis vandenyje. Ar jums irgi taip atrodė? O gal turėjote sau pastabų?
– Transliacija prasidėjo anksčiau, nei mus su Robertu Kalinkinu įspėjo, tad pradžioje buvo labai juokinga, kai stovėjau ir taisiausi suknelės rankoves. Aš toje pozicijoje jaučiausi labai gerai. O vertinti save visada sudėtinga. Aš nuolat randu prie ko prikibti.
Manau, kad mūsų transliacija buvo linksma ir įdomi žiūrovams. Sulaukėme daug gražių atsiliepimų ir komplimentų. Gaila, kad nespėjome pakalbinti visų svečių, nes turėjome ribotą laiką. Galbūt kitais metais?
– Vienas mieliausių momentų buvo, kai judu su Jonu tiesioginiame eteryje vienas kitą apdovanojote nuoširdžiais sveikinimais, vienas kitu didžiavotės. Judu – geriausi draugai? Kaip jums pavyksta išlaikyti pusiausvyrą tarp bičiulystės ir liepsnojančios aistros?
– Mes tikrai labai geri draugai ir partneriai. Mūsų šeimoje yra taip: jei vienas abejoja savimi, kitas visada būna šalia, paskatina, suteikia motyvacijos, pasitikėjimo ir nuramina. Kitaip sakant, padeda tikėti savimi labiau. Mes visada vertiname vienas kitą, pasidžiaugiame ar pasakome pastabų.
Kad išlaikytume meilę ir aistrą, visada mėginame būti vienas kitam įdomūs. Stengiamės vienas dėl kito: stebiname smulkmenomis, mielais rašteliais, juokingais vaizdo įrašais. Neužmiegame komforto zonoje.
– Abu esate veiklūs, žinomi, geidžiami. Gal kai kuriais atvejais tenka ne tik vienam kitą palaikyti, bet ir pajusti konkurenciją?
– Tarp mūsų konkurencijos niekada nebuvo. Tikiu, kad niekada ir nebus, nes mūsų sritys skirtingos. Mano pagrindinis darbas yra prekės ženklo „Nunu“ plėtra, o Jono – muzika. Televizija ir internetas yra tik papildomas prieskonis mūsų gyvenime.
– Sulaukiate ir kavos į lovą. Gal turite kokių nors maisto ruošimo tradicijų?
– Tikrai būna ir kavos į lovą, ir pusryčių, ir vakarienių, kuriomis Jonas mane palepina. Mano vyrui labai patinka gaminti, tad jis dažnai sukiojasi prie grilio. Vasarą net sulaukėme kaimynų replikos: „Kiek čia galite visko kepti?“
Skaniai iš to pasijuokėme. Iš esmės virtuvėje sukiojamės abu.
– Simona, pavydu to jūsų odos žvilgesio. Kokie grožio ritualai leidžia atrodyti gaiviai?
– Mano ritualai labai paprasti: vieną kartą per mėnesį apsilankau pas kosmetologę atlikti procedūrų. O namuose turiu galybę kremukų, serumų, tonikų ir visokiausių veido priežiūros priemonių, kurias naudoju tiek rytais, tiek vakarais, bent pusvalandį skirdama grožiui puoselėti. Man tai teikia malonumą.
Laikui bėgant atsirinkau sau tinkančius produktus. Niekada negailiu pinigų geriems kvepalams ir geriems kremams. Nesu prieš injekcijas, tačiau noriu kuo labiau nutolinti šias procedūras. Man tos negilios raukšlelės visai gražu. Senti tikrai nebijau.
– Galbūt esate iš tų moterų, kurioms tėvai padovanojo gerus genus – stiprius dantis, nepriekaištingą odą bei plaukus, todėl labai daug pastangų dėti ir nereikia?
– Aš tikriausiai stovėjau toje eilėje, kur dalijo plaukus. Dažnai sulaukiu klausimų apie jų priežiūrą, tačiau negaliu nieko pakomentuoti, nes specialiai jiems nieko nedarau. Tokie šeimos genai. O, va, ko neturiu – tai stiprių nagų. Vieniems – viena, kitiems – kita.
– Ar būti susitvarkiusiai kasdien svarbu?
– Nevaikštau kiekvieną dieną su visu makiažu, aukštakulniais ir šukuosena kaip iš grožio salono.
Bet mėgstu būti susitvarkiusi ir estetiškos išvaizdos. Graži veido oda, švarūs plaukai, sutvarkyti nagai ir tvarkingi drabužiai privaloma kiekvieną dieną.
– Po M.A.M.A. apdovanojimų kilo skandalas dėl viešnios pasipiktinimo fotografo nuotraukomis – ji nebuvo patenkinta savo išvaizda jose. Ar žinomų žmonių pasaulyje toks reiklumas sau – įprasta?
– Buvo ir man tokių situacijų, kai nufotografuota buvau taip tragiškai, kad net baisu pažiūrėti. Bet juk tai tik nuotrauka, ne pasaulio pabaiga. Blogas kadras nepaverčia manęs blogesniu žmogumi. Nesu užprogramuota visada atrodyti kaip „Victoria’s Secret“ modelis.
Mes – ne robotai, mes – žmonės. Nejau žinomiems žmonėms negali būti dienų lyg tyčia? Manau, kad reikėtų mažiau tai sureikšminti. Žinoma, kartais žurnalistai pasinaudoja tais pikantiškais kadrais, tačiau čia jau atskira tema. Bet iš esmės – na, nepavyko tas kadras, ir ką? Plaukų tikrai nesiraučiau.
– Kaip jus veikia tobulas instagramo pasaulis?
– Nelabai tikiu tų žmonių transliuojamu tobulu instagramo pasauliu. Kalbu apie perdėtą saldumą, besaikį nuotraukų koregavimą, materialaus pasaulio afišavimą.
Instagramas yra mano darbo dalis, tad faktas, kad jame naršau dažnai ir pati nevengiu įkelti nuotraukų, bet kuo toliau, tuo dažniau vakarais į mano rankas pakliūva gera knyga, o ne telefonas.
Svarbiausia – turėti saiką ir nenorėti būti kažkuo kitu. Atrasti savyje gerąsias puses, būti įdomiu ir savitu žmogumi.
– Ar randate laiko treniruotėms, subalansuotai mitybai?
– Džiaugiuosi, kad dabar tikrai randu. Stengiuosi bent keturis kartus per savaitę apsilankyti sporto klube ir laikausi šešiolikos valandų nevalgymo ritmo.
Būna nuklydimų, bet kam to nepasitaiko?
– Kai minėjote 30-ąjį gimtadienį, sakėte, kad didžiulio džiaugsmo jūsų namus pripildytų vaikai. Tikiu, kad iš aplinkos spaudimo šiuo klausimu nemažai. Kaip į jį reaguojate?
– Nebereaguojame niekaip ir dažniausiai visai nebekalbame šia tema, nes tai tik mūsų šeimos reikalas. Mes neturime kam nors ko nors įrodinėti ir pateikti ataskaitų.
Kai daug metų draugauji, žmonėms pradeda rūpėti sužadėtuvių data. Kai tai įvyksta, visi laukia vestuvių, o po vestuvių įprasta sulaukti klausimų: „Tai kada vaikai?“ Gimus pirmai atžalai pažyra klausimai dėl antros – juk vaikui reikėtų broliuko ar sesutės. Suprantate, ką noriu pasakyti? Žmonėms niekada nebus gana.
– Kaip reaguojate į dažnos poros įsitikinimą, kad byrančius santykius sulipdo vaikai? Ar taip fiksuoti blėstančią meilę – nesąmonė?
– Čia klausimas tiems, kurie turi vaikų. Aš nežinau, kaip daryčiau, jei jau turėčiau vaikų. Galiu tik pasidalinti savo nuomone ir požiūriu, kaip mąstau aš.
Manau, kad gyventi kartu su antrąja puse tik dėl vaikų, nors nėra meilės, pagarbos, aistros ir atsidavimo, beprasmiška.
– Kokia buvo jūsų su Jonu meilės istorijos pradžia? Kuriam dėl kurio teko pakovoti?
– Mūsų santykiai kažkaip išsirutuliojo savaime. Nors prieš daug metų pažinčių svetainėje pirma išdrįsau parašyti aš. Buvo etapas, kai metus gyvenome atskirai.
Tikriausiai tai buvo pasitikrinimas, ar iš tikrųjų esame vienas kitam skirti. Tada Jonui teko pakovoti dėl manęs ir mano dėmesio. Ta pertrauka mums davė labai daug gero.
– Esate žavūs, populiarūs. Galbūt iki šiol kartkartėmis tenka pakovoti vienam dėl kito?
– Kovoti vienam dėl kito reikia visada. Bet viską reikia daryti su protu. Džiaugiuosi, kad mes išvengiame dviprasmiškų situacijų ir mūsų šeimoje tokių nesutarimų nekyla.
Juk patys pasirenkame žmogų, su kuriuo būti, gyventi, kurį mylėti. Tai niekieno kito, tik tavo paties pasirinkimas.
– Kaip siekiant trokštamų santykių ar partnerio neprarasti orumo?
– Manau, kad svarbiausia yra nepamesti savęs.
Reikia suprasti, kad porą sudaro du skirtingi žmonės – su savais trūkumais, privalumais, įnoriais ir savybėmis. Reikia stengtis vienam dėl kito, o ne siekti vienam kitą pakeisti. Reikia pažinti, priimti žmogų tokį, koks jis yra, apsišlifuoti kampus, ieškoti kompromiso.
Bet svarbiausia – kalbėtis. Juk labai paprasta pasisvaidyti žodžiais, išsidraskyti ir trenkus durimis išeiti.
– Ar iš prigimties esate kovotoja, ar viską, ko reikia, pasiimate lengvai?
– Daugumai atrodo, kad žinomiems žmonėms viskas labai paprasta. Galbūt jie patys dėl to kalti, nes sukuria aplink save tokį burbulą, kuris pilnas tik tobulumo. Tad nieko keista, kad aplinkiniams populiarių žmonių gyvenimas atrodo lengvas.
Man niekas gyvenime nebuvo padėta ant lėkštutės.
Mano vyrui lygiai taip pat. Viskas, ką turime, ko esame pasiekę ir kokį gyvenimą susikūrę, padaryta mūsų pačių rankomis.
Jei nori ko nors pasiekti ir turėti, reikia labai daug ir sąžiningai dirbti. Tikrai būna situacijų, kai atsiduriame laiku ir vietoje, tačiau iš esmės viskas yra tik dėl didelio darbo.
