Jane garbei mados namai „Hermes“ net pavadino legendinę rankinę „Birkin“. Lou iš garsios giminės šešėlio išsiveržė tik prieš penkerius metus ir jos nuopelnai kol kas kuklūs.
2013-aisiais Jungtinėje Karalystėje pasirodė debiutinis jos folkmuzikos albumas „Places“, tais pačiais metais jai „Les Victoires de la Musique“ apdovanojimuose (liet. „Muzikos pergalės“, prancūziškas „Brit Awards“ apdovanojimų atitikmuo) pelnęs geriausios atlikėjos titulą už debiutinį albumą.
Lou atvira – daugelį metų ji jautėsi taip, tarsi nerastų savo vietos po saule.
„Negalėjau tiesiog lyg niekur nieko gražiai šypsotis jų premjerose ar apdovanojimų ceremonijose, kai tuo metu mano gy-venime nieko nevyko“, – pasakoja L.Doillon, kuriai teko šildytis ne tik garsios ma-mos, bet ir tėvo filmų režisieriaus Jac-ques’o Doillono bei seserų šlovės spinduliuose.
L.Doillon, buvęs „Givenchy“ mados namų reklaminis veidas, su dešimtmečiu sūnumi Marlowe gyvena Paryžiuje, bohemiškame Bastilijos rajone.
Dainininkės balsas – išlavintas, maloniai kimus ir lūžinėjantis, o žodžius ji taria kiek ištęsdama, lyg kalbėtų su amerikietišku akcentu. Jos daina „I.C.U.“ kalba apie artimo žmogaus ilgesį, „Same Old Game“ – apie vyro išdavystę, o „One Day After Another“ – apie tai, kaip išlipti iš gyvenimo karuselės tam, kad galėtum viską tinkamai apgalvoti, ką, be abejo, kadaise teko padaryti ir pačiai L.Doillon.
Pati Lou sako, kad pastaruosius dešimt metų nugyveno Paryžiuje kaip atskalūnė.
„Prancūzijoje tai visiškai įmanoma dėl griežtų čionykščių privatumo įstatymų“, – aiškina ji.
Jos dainos nė nebūtų išvydusios dienos šviesos, jei ne vienas motinos draugas, dainininkas ir muzikos prodiuseris Etienne’as Daho, 2012-aisiais aplankęs jos mažą namelį, viduje visą juodą ir pilną knygų kiekviename kampelyje, įkalbėjęs ją kartu išleisti albumą ir pasisiūlęs būti jos prodiuseriu.
Anot L.Doillon, dabar jos motina – didžiausia jos gerbėja.
„Ji labai mane palaiko ir sako, kad dabar kaskart lipant ant scenos dainuoti galvoje jai skamba mano dainos“, – sako atlikėja.
Jos sesuo Charlotte Gainsbourg – garsi aktorė ir dainininkė – vis dar pratinasi prie to, kad nebėra vienintelė atžala, gyvenanti prožektorių šviesoje.
„Charlotte kiek sutriko, kai ją gatvėje sustabdė praeivis ir užkalbino apie mano albumą. Tuomet pasakiau jai: „Aš taip nugyvenau jau ištisus trisdešimt metų – negaliu žengti nė metro neužkalbinta apie tave. Tau teks prie to priprasti, nes tikrai nesiruošiu liautis dainavusi.“ Tokie dalykai keičia visą šeimos dinamiką. Reikia trupučio laiko tam, kad likę šeimos nariai prie to priprastų“, – atvirauja L.Doillon.
Taigi po daugybės metų, nugyventų nepritapėlės kailyje, pagaliau L.Doillon užkariavo prancūzų klausytojų širdis ir gali mėgautis šlove. Vaikystėje ji savo šeimoje jautėsi nevykėlė.
„Apie mus dažnai rašydavo spauda ir manau, kad mano motina stengėsi mane paslėpti norėdama apsaugoti, tačiau ilgainiui man kilo klausimas: o kodėl gi mane slepia?“ – aiškina Lou.
Būdama devynerių ji pradėjo maištauti: iš pradžių atsirado dredai, po to – auskarai, tatuiruotės, tonos makiažo – reginys, pašiurpinęs jos puikiu skoniu garsėjančią šeimą. Būdama penkiolikos mergina metė mokyklą.
„Manau, panorau tapti Kalėdų eglute tam, kad mane pastebėtų aplinkiniai“, – sako ji.
Jos vaikystė buvo audringa, ji prabėgo Paryžiuje, pernelyg didelio bet kuriai šeimai pasaulinio garso giminaičių apsuptyje.
Dainininkas ir aktorius Serge’as Gainsbourgas, buvęs jos motinos gyvenimo partneris, kurį L.Doillon vadino antruo-ju tėčiu, visuomet likdavo namuose su vaikais, nors J.Birkin tuo metu jau draugavo su Lou tėvu.
Jaunystėje ji gyveno kartu su seserimis Charlotte ir Kate, kurios J.Birkin susilaukė santuokoje su Džeimso Bondo filmų kompozitoriumi Johnu Barry.
L.Doillon tėvas paliko J.Birkin, kai jų dukrai buvo aštuoneri, nes po S.Gainsbourgo mirties motina paniro į didžiulį gedulą. Iš tėvo pusės ji turi dar tris seseris – Lolą, Lili ir Leną.
Dalis Lou vaikystės prabėgo Jungtinėje Karalystėje: atostogas ji leisdavo su dėde Andrew Birkinu ir jo vaikais fermoje Šiaurės Velse arba jo namuose Londone, Čelsyje aplankydavo močiutę Judy Campbell, kuri taip pat buvo garsi aktorė.
„Prancūzijoje gyvenu lyg kokia keista imigrantė – namie gaminame tik anglišką maistą, o sūnus kalba angliškai ir kasnakt prieš eidamas miegoti geria „Horlicks“ pieno gėrimą. Mano motina visiškai integravosi Prancūzijoje, jos namuose net kabo Prancūzijos vėliava. Tačiau kai atvažiuoju į Angliją, iškart pasijuntu kaip prancūzė, kaip visiška užsienietė“, – aiškina Lou, kurios mama Jane gimė Anglijoje.
Būdama šešerių L.Doillon atliko pirmąjį savo vaidmenį filme „Kung fu meistras!“ (angl. „Kung-fu Master!“) kartu su motina ir seserimi Charlotte, kuriame mergaitės vaidino... save – J.Birkin dukrą.
Kai buvo keturiolikos, tėvas ją atrinko vaidinti skandalingą vaidmenį filme „Pernelyg (ne) daug meilės“ (pranc. „Trop (peu) d’amour“).
Tačiau dabar Lou nebebendradarbiauja su šeimos nariais.
„Motina įtraukė mane į savo režisūrinį debiutą, 2007-ųjų filmą „Dėžės“ (angl. „Boxes“), o tėvas 2012-aisiais atrinko mane vaidinti jo filme „Tu, aš ir mes [Tavo vai-kas]“ (angl. „You, Me and Us [Un enfant de toi]“), norėdamas padėti man grįžti į kino pasaulį. Tuomet atrėžiau jiems: „Liaukitės! Susiraskit sau kitą aktorę. Kriti-kams nė motais, kad aš jūsų dukra“, – pasakoja ji.
Devyniolikti gyvenimo metai Lou buvo tarsi lūžis: labai artimas jos pusbrolis Alexanderis Birkinas žuvo avarijoje Milane kartu su savo grupe „Kicks Joy Darkness“. Negana to, tais pačiais metais ji pastojo.
„Būdama devyniolikos praradau viską – kino industrija nuo manęs nusisuko. Vėliau, būdama dvidešimties, kiurksojau užsidariusi namuose lyg kokia senutė su vaiku ant rankų“, – atvirauja L.Doillon.
Muzikantas Thomas Johnas Mitchellas sudaužė jai širdį ir paliko nepraėjus nė metams po jų sūnaus Marlowe gimimo.
Tuos porą metų ji išgyveno nuolat skaitydama mėgstamiausius prancūzų poetų laiškus teatrų sietynų šviesoje įvairiuose Prancūzijos kampeliuose ir dalyvaudama retkarčiais pasitaikydavusiose gerai mokamose mados kampanijose.
Be to, ji kūrė dainas, bet niekuomet neturėjo tikslo rasti klausytojų.
„Dabar žmonės mane stabdo gatvėje ir sako: „Tęsk tai ir toliau, nenustok kūrusi muzikos, mes tave mylime“, – pasakoja atlikėja.
