Aristokratė krauju ir siela pasirinko nepopuliarią menininkės profesiją ir išvyko į Londoną. Ten ji ne tik sutiko širdies draugą Rolaną (35 m.), bet ir sukūrė prekės ženklą „Bajoras“, skirtą visiems tiems, kurie išgirdę piktus žodžius pasitaiso skrybėlaitę ir žingsniuoja toliau.
– Kada pajutote, kad masės – ne jums?
– Gyvenime mane visuomet lydėjo menas ir mada. Dar vaikystėje mama mane rengdavo įdomiais rūbais. Savęs paieškų kelionę pradėjau muzikos mokykloje – grojau fortepijonu ir dainavau chore. Kai tik ją baigiau, įstojau į Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklą, pradėjau studijuoti tapybą, grafiką ir skulptūrą. Pastarąją mėgau labiausiai. Tada pradėjau paišyti bei interpretuoti meną rūbų piešiniuose ir stiliuje. Ir noras kurti, konstruoti rūbus atėjo pats. Kaip baigiamąjį darbą meno mokykloje pristačiau savo kolekciją.
Man aprangos pasirinkimas yra mano asmenybės ir emocijų išraiška. Manau, kad iš minios išsiskiriu tik dėl to, nes kiti žmonės renkasi kitokias ekspresijos formas – jiems mažiau rūpi apranga arba jie tiesiog prisibijo išlipti iš rėmų. Ypatingai Lietuvoje prie viso to prisideda patyčių problema. O kaip būtų fantastiška matyti visus atsipalaidavusius, apsirėdžiusius įdomiais siluetais ir spalvomis!
– Po mokyklos baigimo išvykote į Didžiąją Britaniją. Nesvarstėte apie kitas, mados studijomis garsias šalis: Prancūziją, Italiją?
– Svarsčiau. Tačiau dėl kalbos galimybių ir atstumo pasirinkau Didžiąją Britaniją. Savo sprendimu esu labai patenkinta. Per šiuos penkerius metus spėjau Londoną pamilti kaip savą miestą.
Prieš išvykstant buvo visko. Ir artimųjų nerimo dėl pasirinktos specialybės, ir kalbų apie „sunkią menininko dalią“. Bet artimiesiems pastebėjus, kad joks kitas kelias manęs nedomina ir užsispyrimas eiti tolyn neblėsta, užsitarnavau jų palaikymą. Mama ir močiutė visada skatino daryti tik tai, kas patinka, nes tik tokiu būdu galima save realizuoti.
– Taigi, kaip gimė idėja sukurti savo prekės ženklą?
– Visuomet svajojau apie nuosavą liniją, platformą, skirtą mintims, emocijoms ir kūrybingumui išreikšti. Studijuodama universitete atlikau praktiką pas kelis dizainerius. Kiek vėliau pradėjau dirbti pas dizainerį Jasperį Garvidą. Atlikau dizainerio asistento darbą – piešdavau rūbų modelius, siūdavau, prižiūrėdavau siuvinėjančius praktikantus. Taip pat dirbau stiliste mados savaitėse bei stilizuodavau vitrinas. Po kelių metų užsimaniau kūrybinės laisvės ir pradėjau dirbti ties savo prekės ženklu.
– Kodėl „Bajoras“?
– Pasirinkau lietuvišką pavadinimą todėl, nes Lietuvoje užaugau, čia yra mano šaknys. Nesvarbu, kad kuriu užsienyje – džiaugiuosi, kad ten šis žodis yra paslaptingas. (Šypsosi.) Mano tikslas buvo sukurti prekės ženklą, kuris reprezentuotų savitą subkultūrą, o pavadinimas – kuriamą estetiką. Mano pavardės trumpinys yra „kniaz“, slaviškai „knyaz“ yra kilmingo rango apibūdinimas. Pradėjusi domėtis šeimos istorija sužinojau, kad mama yra kilusi iš bajorų šeimos. Toks buvo „Bajoro“ vardo kelias.
– Jau pristatėte tris kolekcijas. Sakykite, iš kur semiatės įkvėpimo?
– Mane įkvepia skirtingos žmonių istorijos. Jų išgyvenimai, skirtingi būdai. Socialinės, politinės, psichologinės problemos, įvairios kultūros, meno šakos.
– Beveik visus drabužius siuvate pati. Kuo jie dar išsiskiria?
– Mėgstu gražias, išdirbtas linijas. Griežti kirpimai atrodo elegantiškai, prabangiai, o jų dėka sukuriamas stilius įgalina. Vienetinius švarkus kuriu vidutinio dydžio, tinkamus tiek vyrams, tiek ir moterims. Viską, išskyrus treningų liniją, kuriu minėtojo dydžio ir siuvu pati.
– Esate tikras savo prekės ženklo veidas: rūbus ne tik kuriate, bet ir puikiai reklamuojate.
– Labai didelę laiko dalį praleidžiu dirbdama modeliu. Tokiu būdu užsidirbu ir galiu investuoti į savo kūrybą. Modeliauti pradėjau 15-kos.
– Ar jūsų gyvenime atsiranda vietos kitiems pomėgiams?
– Taip! Mėgstu tapybą ir kulinariją.
– Papasakokite apie širdies draugą Rolaną. Koks jis žmogus?
– Jis yra mano geriausias draugas. Visuomet palaikantis ir priverčiantis būti geriausia savo versija. Rolanas įdomus, išsilavinęs ir labai juokingas žmogus. Pokalbiai ir diskusijos su juo neprailgsta. Su Rolanu susipažinome vienoje iš Londono vietų, įrengtų ant stogo. Turėjome bendrų draugų, kurie atsitiktinai mus suvedė.
