Argi galima ką nors blogo pasakyti apie gražią moterį, kuri dar ir tyli?
Šis posakis būtų tikęs ir Lietuvos pirmajai poniai, prezidento Gitano Nausėdos žmonai D.Nausėdienei, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Per rinkimų kampaniją vienintelė iš pretendentų antrųjų pusių viešai palaikiusi savo vyrą ir net pasakiusi trumpą kalbą per jo kandidatavimo pasiskelbimo ceremoniją, po rinkimų ponia Diana užtilo.
„Iki rudens žiniasklaidoje nepasirodys nė vienas interviu“, – nukirto ir Prezidentūros Komunikacijos tarnyba.
Bet, pasirodo, galima pasakyti ir ką nors blogo.
Inauguracijos šventės svečiai dar nebuvo spėję išsiskirstyti iš Prezidentūros kiemo, kai šventėje dalyvavęs rūbų dizaineris Juozas Statkevičius išrengė pirmąją šalies ponią... iki apatinių.
LR Prezidento kanceliarija, R.Dačkus, T.Bauras
Tikrąja šio žodžio prasme. Jam užkliuvo (ir tai iškart išplatinta socialiniuose tinkluose) ponios apatiniai drabužiai, esą persišviečiantys per baltos suknelės audinį.
Ir suprantama – tai jo kolegių, suknelių kūrėjų, darbas. Kaip įrodymas šalia buvo pridėta ir nuotrauka.
Man patinka J.Statkevičiaus darbai, patinka kartais ir jo tiesus kalbėjimas.
Jo žodžiuose buvo ir dalelė tiesos. Nes velnias slypi detalėse. Bet yra ir tokia sąvoka – džentelmeniškumas.
Būtent jo J.Statkevičiui ir pritrūko. Savo pastabas galėjo pasakyti ir kolegėms į ausį. Nes, reikia manyti, taip pakomentavo jų darbą ne iš pavydo...
Nežinau, kaip ponia Diana į tai sureagavo. Gal apsiverkė namuose, pasijutusi perlieta šaltu vandeniu. Apie tai ji paatviraus gal tik savo prisiminimų knygoje po daugelio metų. Dabar ji nekomentuoja. Nes ji – prezidento žmona.
Pati būdama kvalifikuota siuvinių technologijos specialistė ponia Diana savo dviejų šventinių suknelių kūrimą patikėjo trims menininkėms – Jūratei Stauskaitei, Jolantai Vazalinskienei, Eglei Gandai Bogdanienei bei papuošalų meistrams Indrei Stulgaitei-Kriukienei ir Silvijui Martinėliui. Ji išsakė tik savo pageidavimą.
Norėjo balto, lengvo, šviesą spinduliuojančio drabužio, siunčiančio žinią, kad šviesą ji norėtų skleisti ir prezidento kadencijos metu.
Ir šventiniai pirmosios ponios rūbai tą kuriamą įvaizdį puikiai atitiko.
Mano manymu, mūsų pirmoji ponia per inauguraciją atrodė kukliai, bet oriai ir stilingai. Jos baltos į apačią platėjančios suknelės man priminė ir įsivaizduojamų graikų mitų deivių, ir net mūsų mitinių vaidilučių rūbą.
Tačiau, pasirodo, pas mus daugelis yra ne tik krepšinio treneriai, bet ir stilistai. „Mados komentatoriai“ kirto iš peties: „Atrodė ubagiškai!“ Na, niekaip neišsivaduojame iš plikbajoriško mąstymo – kuo brangiau ir puošniau, tuo geriau!
Kiekviena moteris supras, kad tokią dieną pasirodant viešumoje virpa ir prezidento žmonos širdis. Ponia Diana, rodos, jautėsi gana laisvai, nuolat šypsojosi, tikrai iškart sušildė ir palenkė žmonių širdis. O kas jos širdy dėjosi? Nežinia.
Labiausiai pasitikėjimo tą dieną turbūt jai suteikė vyro į ausį pašnibždėti žodžiai: „Tu atrodai labai nuostabiai!“ Nes mes visos pirmiausia norime taip atrodyti savo vyriškiams. Ir nebūtinai prezidentams.
Atrodo, kad dominuojanti pirmosios ponios drabužių spalva ir taps balta, pakeisianti Prezidentūroje jau įkyrėjusią mėlyną.
Balta spalva turi daug svarbių reikšmių. Ji esą simbolizuoja tyrumą, šviesą, džiaugsmą ir sėkmę. Tai švaros, išminties ir šventės spalva, turinti amžinybės reikšmę.
Psichologai sako, kad ji yra ir pakilimo, atvirumo bei atlaidumo spalva, reiškianti ir paliaubas bei taiką (balta vėliava, baltas taikos balandis). Ji gali sufleruoti, kad žmogus siekia pradėti naują gyvenimą.
Tad mūsų pirmosios ponios pasirinkta dominuojanti balta rūbų spalva siunčia mums signalą ir apie būsimą jos veiklą, turėtų nešti tikėjimo, santarvės ir ramybės viltį. Viso to mūsų šaliai dabar labai reikia.
Tačiau balta spalva ne dabar atsirado D.Nausėdienės garderobe. Prieš 11 metų duodama interviu „Lietuvos rytui“ ji vilkėjo klasikinį baltą kostiumėlį.
Atrodo, tuo pačiu kostiumėliu rengėsi ir šį pavasarį, kai jos vyras paskelbė dalyvausiantis prezidento rinkimuose.
Apsivilko jį ir prieš mėnesį, eidama susitikti su Kauno vaikų ligoninės mažaisiais pacientais.
Be priekaištų gulinčiu baltos spalvos, tik jau nauju, kito audinio kostiumėliu pasipuošė ir išvykusi su prezidentu pirmojo vizito – į Lenkiją.
Ir niekas nepasakytų, kad mūsų pirmoji ponia atrodė prasčiau nei Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos žmona Agata, nors lenkės garsėja Europoje savo elegantiškumu.
Gal be priekaištų gražiai gulantys ir ypač D.Nausėdienei tinkantys siauro kirpimo sijono ir švarkelio kostiumėliai yra ir jos pačios nuopelnas?
Juk ponios Dianos diplominis darbas baigiant siuvimo technologijos studijas Kauno politechnikos institute buvo „Sudėtingos konstrukcijos moteriškų kostiumėlių kūrimas“.
Jei mūsų pirmoji ponia rastų ir jos individualumą pabrėžiančių detalių, gal perlų karolius ar gintaro segių, jos aprangai tai suteiktų daugiau stilingumo.
Jau aiškėja, kad kurdama savo kuklų pirmosios ponios įvaizdį D.Nausėdienė sumaniai naudoja ir savo aprangą. Atsižvelgdama ir į kritikų komentarus.
Poniai Dianai puikiai tiko ir raudonos spalvos kostiumėlis, kurį ji vilkėjo tą vakarą, kai jos vyras laimėjo rinkimus. Raudonos spalvos?
Tai sukėlė audrą internete. Mus ta raudona spalva veikia lyg bulių raudona skraistė! Visada privalu ją pulti. Įaugusi į mūsų sąmonę kaip revoliucijos ir bolševizmo spalva.
Suprantama, būtų buvę geriau, jei ji tą vakarą būtų vilkėjusi trispalvį kostiumėlį? Tautinis kostiumas yra taurus rūbas, bet ne visada tinkantis.
Ir vilkimas neretai ne tik iš nuoširdžios pagarbos jam, bet ir iš noro pademonstruoti esą didelį patriotizmą ir tuo pasipuikuoti. Gerai, kad pirmoji ponia tokiai nuostatai nepasidavė.
Raudona spalva brunetei poniai Dianai tiko. Anot spalvų aiškintojų, raudona spalva simbolizuoja narsą, norą siekti pergalės ir ryžtą.
Šios savybės prezidento žmonai, manau, artimos. Tačiau po kritikos raudonos spalvos kostiumėlis iš jos garderobo dingo.
Kaip ir jai tikusi, bet sukritikuota šukuosena su išsipešusiomis garbanėlėmis, pakeista į tvirtą „močiutės“ kuodelį.
Nors tos garbanėlės atrodė žaismingai po 10 metų trukusios stiliaus sausros Prezidentūroje.
Iš noro pasirodyti kuo kuklesnei ir artimesnei „paprastiems“ žmonėms D.Nausėdienė neišvengia ir klaidų.
Lankydamasi su vyru pas garsiąją senolę vargonininkę, rėmusią G.Nausėdą per rinkimus, ponia Diana pasirinko rožinę palaidinukę ir šviesų sijoną. Kaimo aplinkoje tas rūbas tiko, atrodė jaukiai ir kukliai, o to ir buvo siekta.
Bėda ta, kad tą pačią dieną prezidentinė pora atvyko ir į Užugirio dvarą dalyvauti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo atidengimo ceremonijoje.
Štai čia kuklusis prezidento žmonos rūbas fotografuojantis su visada elegantišku kostiumą vilkinčiu vyru, su kariškiais ir skrybėlėtomis „dvaro damomis“ visai nebetiko.
„Atrodo lyg našlaitė“, – tuoj įgėlė internautai ir buvo teisūs. Padėtį gal būtų išgelbėjęs papuošalas.
Bet ir jo nebuvo. Poniai Dianai, matyt, koją pakišo ir realybė. Deja, mūsų pirmoji ponia neturėjo galimybės persirengti, nes paskui mūsų prezidento automobilį nevažinėja pirmosios ponios aprengėja.
Kodėl aš savo rašinį pradėjau nuo mūsų pirmosios ponios aprangos? Todėl, kad ir kokia protinga, nepriklausoma moteris yra D.Nausėdienė, jos drabužiai žmones dažnai domins labiau nei tai, ką ji kalba ar daro.
Deja, jai teks tai nuolat patirti. Tai išgyvena turbūt visų valstybių pirmosios ponios. Kas kada nors skaitė ar prisimena, ką reikšmingo nuveikė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte?
Bet visiems įdomu, kaip ji gyvena su 25 metais jaunesniu vyru, kokią plastinę operaciją vėl pasidarė ir koks jos sijonėlio ilgis.
Susiję straipsniai
„Regis, mano drabužiai žmonėms rūpi labiau nei tai, ką kalbu.
Kai kalbėjau Londone, mergaičių mokykloje, pirmas reporterių klausimas vienai iš mano darbuotojų buvo: „Kas jai siuvo suknelę?“
Sukrėsta iki ašarų tąkart pasitraukiau į užkulisius, – savo atsiminimuose rašo buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama. – Žinojau, kad būsiu kritikuojama ir vilkėdama prabangią suknelę, ir atrodydama kasdieniškai.“
Pirmoji JAV ponia, aišku, turėjo savo drabužių stilistą, kirpėją, vizažistą. „Jie man, kasdien einančiai į viešumą, suteikdavo pasitikėjimo, nes žinojau, kad suklydusi neišvengsiu pajuokos ir pasipils bjaurūs komentarai“, – pridūrė M.Obama.
Mūsų pirmoji ponia tokių etatinių darbuotojų neturi. Arba tai yra valstybės paslaptis.
Šiandien D.Nausėdienė dar stovi papėdėje aukšto kalno, į kurį kopdama penkerius metus ji kurs savo įvaizdį, stengdamasi nepadaryti klaidų ir nepakenkti prezidento prestižui bei reitingams.
Dar rinkimų pradžioje ji paleido taiklų šūvį, viešai pareiškusi, kad niekada neabejojanti „savo žmogumi“, kaip ji, žemaitė, pavadino savo vyrą.
Neabejojanti, kad jis būtų puikus prezidentas, „galintis pakeisti pasaulį“. Na, gal dėl to „pasaulio“ pasakyta per daug, bet meilės akys plačios.
Pirmus mėnesius eidama savo pareigas ji – gana tyli, atsargi ir santūri. Nenorinti iškart daug kalbėti apie savo būsimą veiklą, nes linkusi sudėlioti prioritetus ir eiti „ne platyn, o gilyn“.
Galima neabejoti, kad pasirinkusi kelią ji eis juo ryžtingai. Kaip kadaise ryžtingai, augindama dvi dukras, pakeitė savo pareigas šeimoje, išsikovojusi sau daugiau laiko.
D.Nausėdienė baigė Tarptautinio verslo mokyklą, tapo ir protokolo žinove. Ji nepabūgo prisipažinti: „Nemėgstu jokių buities darbų. Man įdomiau skaityti, stebėti sutiktus žmones.“ Kad ji valinga moteris, leidžia spręsti ir jos dabar pasakyti žodžiai: „Žemaitei moteriai... nereikia eiti į Rytus ar Vakarus, kad išsikovotų savo teises.
Ji visada per amžius yra ir buvo unikali savo nepriklausomybe.“ Štai šiuos žodžius vyro kadencijos metu jai gali tekti ne kartą nuryti.
Dar niekas neparašė vadovėlio, kaip reikėtų elgtis pirmajai šalies poniai.
D.Nausėdienei visų pirma teks priprasti prie viešumo ir dėmesio.
Ponia Diana „Lietuvos rytui“ sakė, kad „vengti nebūti dėmesio centre yra sąmoninga paskata. Ištartas žodis riboja turinį. Kai išsakai kokią nors viziją, atskleidi tik mažą savo santykio fragmentą – su visuomene, praeitimi, dabartimi ir ateitimi... Visomis išgalėmis to vengiu.“
Deja. Kaip tik to prezidento žmona ir nebegalės išvengti. Ir Lietuvoje, ir užsienio vizitų metu ji bus klausinėjama apie viską. Iki šiol mes tikrai mažai žinojome apie jos tėvų šeimą, jaunystę, draugus.
Reikėtų tikėtis, kad ji nebus tokia uždara ir kategoriška, kokia buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė, galėjusi nukirsti savo atsakymus vienu sakiniu: „Pasakiau viską, ką norėjau pasakyti!“ Nes ponia Diana yra ne prezidentė, o... prezidento žmona.
Ir kad ir kokia savarankiška moteris ji būtų, turės suprasti, kad dabar jai teks penkerius metus eiti tam tikromis aplinkybėmis ne greta savo vyro, o atsilikus nuo jo žingsneliu.
Ir niekam nebegalės pasakyti taip, kaip „Lietuvos rytui“ sakė anksčiau: „Drabužis nėra mano vertybių skalėje, aš jo nesureikšminu.“ Nuo šiol net ir iš jos rūbų, stiliaus per užsienio vizitus bus sprendžiama apie jos atstovaujamą šalį. Ir į tai ji privalės atsižvelgti.
Ponia Alma Adamkienė rūpinosi kaimo mokyklomis, įsteigė savo vardu pavadintą labdaros fondą.
D.Nausėdienei pasirenkant veiklą yra sunkiau. Nors keista, nes ji yra jaunesnė. Tad jai pačiai teks daugiau apie tai viešai kalbėti, daugiau važinėti po šalį pasirinkus, kaip ji jau deklaravo, savo veiklos sritimi „tyliąją Lietuvą“.
Ir savo veikla neužgožti prezidento. Buvusio JAV prezidento Billo Clintono žmona Hillary prisimena: „Man garsiai ir šiurkščiai buvo pasakyta: „Rinkėjai išrinko tavo vyrą, o ne tave.“ Ji iškart mėgino daug nuveikti, „bet atsitrenkė į sieną“.
Atrodo, kad ponia Diana nesibaimins savarankiškos veiklos. Meilės ir susižavėjimo kupinomis akimis į savo vyrą ji jau prisižiūrėjo per rinkimų kovas.
Dabar ji ryžtingai imsis savų užduočių. Tai iškart įrodė ne vykdama su vyru vizito į kaimyninę Latviją, o pasirinkdama tuo metu apsilankymą Kauno vaikų ligoninėje.
Neturėkime iliuzijų – ji tikrai neprieštaravo prezidento komandos strategijai ir nedemonstravo išskirtinio savarankiškumo, galinčio pakenkti prezidento įvaizdžiui.
Tokia taktika buvo suderinta, ir pirmosios ponios dėmesys sunkiai sergantiems vaikams palankiai įvertintas. Netrūks jos dėmesio ir seneliams, vaikams globos namuose, neįgaliesiems. Labiausiai nuskriaustiems.
Vargu ar jai kada nors teks pakartoti M.Obamos žodžius: „Žinojau, kad man nori primesti stereotipą nepriekaištingai sušukuotos lėlės žmonos su nupiešta šypsena, spindinčiomis akimis žvelgiančios į savo vyrą ir gaudančios kiekvieną jo ištartą žodį. Vyrą palaikysiu, tačiau nieku gyvu nestovėsiu šalia jo it robotas.“
Ši dalia atiteko Donaldo Trumpo žmonai Melaniai. Jau dabar galime pasidžiaugti, kad Lietuvai pasisekė – mes turime pirmąją ponią, ryžtingumu, veiklumu, išsilavinimu pralenkiančią galingiausios pasaulio šalies pirmąją damą.
Tačiau yra viena sritis, kur poniai D.Nausėdienei teks įveikti save.
Kitaip nei prezidentas, kuris gali būti ir griežtas, ir neatlaidus, nesutikti su oponentais, turėti savą kietą nuomonę, gali nevengti rodyti neigiamų emocijų ir išsakyti aštrios kritikos, jo žmona privalės būti visiems vienodai maloni.
Net bendraudama su aršiais vyro oponentais ir kritikais arba jos vyrą ar ją kritikuojančiais žurnalistais. Sunkus vaidmuo žinant, kad pirmąja ponia niekas negimsta.
Ji yra viena iš mūsų, iki šiol ir pykusi, ir smerkusi, ir galėjusi neslėpti savo negatyvios, priešiškos ar nepalankios nuomonės.
Dabar savo neigiamų emocijų, asmeninio vertinimo, net blogos nuotaikos tautai ji nebeparodys. Būti penkerius metus ant scenos, tautai stebint kiekvieną jos poelgį, – nelengvas uždavinys.
Jai padės tik didžiulis pareigos, atsakomybės jausmas, nuoširdi simpatija žmonėms. Tai mūsų prezidento žmona tikriausiai ir turi.
Vienintelis žmogus, su kuriuo ji galės būti tokia pat, kokia buvo, kad ir keista, bus pats prezidentas.
Nes namie, užsivėrus rezidencijos durims, jis jai liks tas pats vyras, su kuriuo ji susižadėjo prieš 30 metų Baltijos kelyje ir netrukus ištekėjo.
Kurį galės išbarti vakare dėl netvarkingai išmėtytų laikraščių ar pasiskųsti jam, kad nauji aukštakulniai per priėmimą jai pritrynė pūsles.
Bet visus penkerius prezidento kadencijos metus jos vyras jai bus pats patikimiausias ramstis ir jos stiprybė. Tikėkimės, kad ir ji – jam.
Nes jie yra mūsų prezidentinė pora, su kuria mes siejame savus lūkesčius, viltis ir reikalavimus.