Nors Viktoras žmoną Svetlaną paliko prieš 29 metus, jo ryšiai su dukra Julija ir sūnumi Eduardu išliko tvirti. Negana to, vyras visomis išgalėmis padėjo jiems kabintis į gyvenimą, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Ir dukra, ir sūnus turėjo visas galimybes įgyti geriausią išsilavinimą – tėvo rūpesčiu abu gyveno ir studijavo Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje.
Vašingtono katalikiškajame universitete Julija įgijo tarptautinio verslo specialybę ir išmoko ispanų kalbą. Mergina praktiką atliko viename Vašingtono banke – talkino jo pagrindiniam finansų patarėjui. Bet norėdama užsidirbti pinigų ir būti savarankiška Julija laisvalaikiu dirbo aukle.
Šiandien J.Uspaskich-Krutikova domisi vidiniu moters pasauliu, džiaugiasi laimingai sukūrusi šeimą, o prieš kelerius metus žengė į mados rinką – įkūrė savo prekės ženklą LU.VINE.
„Studijuodama Vašingtono universitete tikrai negalvojau apie šią veiklą. Tačiau šis pomėgis intuityviai formavo mano supratimą ir polinkį kurti“, – prisipažįsta Julija.
– Gimėte Baltarusijoje, gyvenate Rusijoje, dažnai lankotės ir Lietuvoje. Su kuo ši šalis jums asocijuojasi?
– Aš labai myliu Lietuvą. Šią šalį aplankau su dideliu džiaugsmu. Gyvenimas čia komfortiškas, na, išskyrus orus. (Juokiasi.) Viskas arti, geranoriški ir inteligentiški žmonės, graži gamta, daug kultūros paminklų ir įdomių vietovių. Man labai patinka Palanga, Druskininkai ir, žinoma, Vilnius. Kiekvienas miestas savitas ir nuostabus. Nors nedaug suprantu lietuviškai, galiu susikalbėti parduotuvėje ar restorane.
Prisimenu daug nuostabių akimirkų, susijusių su Lietuva. Kai buvau maža, su tėčiu važiuodavome į Kauno zoologijos sodą. Kiekvieną vasarą atostogaudavome Palangoje. Ir dabar, jau sukūrusi savo šeimą, ją aplankau. Šis kurortas kasmet keičiasi, gražėja. Kiekvienas pagal savo norus gali smagiai leisti laiką. Kai buvau maža, buvo sunku rasti gerą kavinę, o gal tokių ir nebuvo. Šiandien Palangą galima drąsiai vadinti Lietuvos vasaros sostine.
Teko lankytis daugelyje pasaulio kurortų, tačiau Palangos negaliu palyginti nė su vienu iš jų. Niekur nėra tokios nuotaikos, kai visi poilsiautojai vakare susirenka palydėti saulės, – nesu mačiusi tiek daug šia akimirka besidžiaugiančių žmonių. Tuomet pasidaro ramu, jauku ir lengva.
– Užsiminėte apie vaikystę su tėčiu. Jus skiria daug kilometrų. Kaip judu su tėčiu sutariate – ar vienas kitam pasipasakojate, dažnai susitinkate?
– Taip, su tėčiu matomės dažnai. Aš su šeima aplankau jį Lietuvoje, ir jis pas mus atvažiuoja. Mūsų santykiai artimi ir labai šilti. Jis labai myli mano dukrą, savo anūkę, – skiria labai daug dėmesio, atveža įvairiausių dovanų. O kai kurių savo senelio dovanų ji nenusiima net eidama praustis ar miegoti. Tai – vaikiški gintaro karoliai, kurie mergaitei labai patinka.
Beje, dukra pirmuosius žingsnius žengė paleista iš jo rankų. Verkiau iš laimės.
Kalbant atvirai, tėtis nuėjo ilgą pakilimų ir nuosmukių kelią, sukaupė daug naudingos patirties, kuria dalijasi su manimi, mano vyru ir broliu Eduardu. Džiaugiuosi, kad galiu kreiptis į jį bet kuriuo paros metu ir bet kokiu klausimu. Esu konservatyvių pažiūrų. Pirmoje vietoje man šeima, todėl su juo įdomu kalbėtis ne tik apie verslą, bet ir apie moters galimybes, dvasinį pasaulį. Būna keista, kad pasikalbėjus su tėčiu po kiek laiko jo žodžiai pasitvirtina. Tai dar labiau motyvuoja patikėti juo. Visuomet jaučiau tėtį. Būtent jam esu dėkinga, kad galėjau baigti gimnaziją ir universitetą Amerikoje, – gavau gerą išsilavinimą.
– Šešerius metus esate susituokusi su vyru Sergejumi. Kokia judu esate šeima?
– Jis turi nuosavą statybų verslą. Vyras mane labai palaiko, visuomet pataria ir dėl verslo plėtros, ir net dėl estetinių dalykų. Prieš septynerius metus mus supažindino vienas kolega, o po metų pažinties susituokėme. Sergejus nėra pats romantiškiausias žmogus, jis nesureikšmina smulkmenų, bet jei jau lepina, tai tuomet dovanoja brangius papuošalus arba atostogas kokiame nors egzotiškame pasaulio kampelyje. Ir šiame ieškojimų procese jis labai stengiasi ir atsakingai viską parenka. Tai labai matyti.
– Auginate trejų metų dukrą Viktoriją. Kokia esate mama?
– Man labai svarbu ne šiaip būti su vaiku, o kad tas laikas būtų kokybiškas – visiškai pasinerti į jos žaidimus, nuotaiką, interesus.
Man, mamai, svarbiausia ją apgaubti didele meile ir rūpesčiu. Sunku atsakyti į klausimą, kokia esu mama. Būna visokių dienų. Patirties turiu nedaug, bet manau, kad begalinis dėmesys ir meilė viską atperka. Ji – mažoji madistė, jai labai patinka suknelės. Viktorijai, kaip ir man, nelabai prie širdies kelnės. Tokia jau moters prigimtis. (Juokiasi.) Senelis Viktoras jai atveža gražių mergaitiškų dalykėlių, kuriuos ji įvertina. Kad ir tuos mano jau minėtus gintarinius karolius.
– Kaip jūsų šeima leidžia laisvalaikį? Kokiomis nuotaikomis kasdien gyvenate?
– Mums labai patinka keliauti, ir nesvarbu kur. Tiesiog mėgaujamės kartu leidžiamu laiku. Taip pat mėgstame kartu ruošti maistą.
Mano diena prasideda malda. Toliau – pasivaikščiojimas. Vaikštau visada, išskyrus liūtį ir didelius šalčius. Parėjusi namo kartu su šeima pusryčiauju, sėdame į automobilius ir važiuojame į darbus, darželį. Net laikas kelyje mums su vyru labai malonus.
Mes svajojame, dalijamės mintimis. Vakare paimu vaiką iš darželio ir vežu į anglų kalbos kursus arba šokius. Būna vakarų, kai ir vėl grįžtu į darbą. Kartais dirbu ir šeštadieniais. Įsijungiu muziką ir piešiu įvairiausius eskizus. Turiu pasakyti, kad mums su vyru pasisekė, – mūsų darbovietės yra viename pastate, tad dažnai susitinkame papietauti arba per pertrauką tiesiog pasivaikščioti.
– Pakalbėkime apie jūsų darbą. Kaip jums kilo mintis nerti į mados pasaulį ir sukurti savo prekės ženklą LU.VINE?
– Vaikystėje vis kurdavau drabužėlius lėlėms. Visada domėjausi mada ir menu – savyje jaučiau kūrybinę ugnelę. Ilgai tai buvo tik pomėgis, toli gražu nesusijęs su darbu. Tačiau po truputį viskas išsirutuliojo iki prekės ženklo.
Kai gyvenimo tempas toks greitas ir moteris turi daug įsipareigojimų, jai sunku išsaugoti moteriškumą ir kartu būti stilingai, jaustis komfortiškai. Čia gali pagelbėti tinkamai parinkta suknelė. Elegantiška, bet nenuobodi. Patraukli, bet nevulgari. Efektinga, bet kartu inteligentiška. Jau galvoju apie vyrišką ir net vaikiškų drabužių liniją.
– Dažnas kūrėjas neslepia, kad būna dienų, kai išsikvepia. Kaip jums pavyksta išlaikyti tą pusiausvyrą?
– Kolekciją pradedu kurti nuo spalvinės gamos pasirinkimo, vėliau apsisprendžiu, koks bus siluetas, medžiagos, kurios pabrėš moters individualumą. Įkvėpimo specialiai neieškau. Darau čia ir dabar. Viskas ateina savaime. Reikia tik sulėtinti tempą ir plačiau atmerkti akis. Pastebėjau, kad geriausios idėjos kyla traukinyje ar vaikščiojant gamtoje.
Idėjų kolekcijai semiuosi ir iš senų filmų. Kiekvienas filmas nagrinėja moters vaidmenį visuomenėje, šeimoje ir siekiant karjeros. Visa tai atspindi prekės ženklas LU.VINE, įkūnijantis moters harmonijos ir pusiausvyros filosofiją.
Bendradarbiaujame su butikais Rusijoje ir Kazachstane. Šiais metais planuoju atidaryti nuosavą butiką. Mūsų kolekcijos puikuojasi žinomuose žurnaluose, interneto portaluose.
– Vašingtone baigėte tarptautinio verslo studijas. Kuo jos padeda šioje srityje?
– Įgytos žinios tikrai padeda. Pavyzdžiui, man žinomi visi pagrindai, kaip organizuoti darbą ir pateikti produktus į vietinę ir tarptautinę rinką. Išsilavinimas daug duoda. Amerikoje labai daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui, motyvacijai – visa tai jaunam žmogui padeda tvirtai ir drąsiai stotis ant kojų.
– Ką patartumėte moterims, kurios savo ateitį sieja su drabužių kūrimu?
– Svarbiausia tikėti savimi ir savo kuriamu produktu, nuspręsti, kokią kryptį jis turės, ir tikslingai jos laikytis. Surasti savo klientą. Jis turi būti pirmoje vietoje.
Kadangi mes visi nesame idealūs, reikia pajusti, kur ir ką galima paslėpti, o ką reikėtų pabrėžti. Stengtis išlaikyti paslaptį – leisti vyriškai akiai savaip interpretuoti.
Patariu visada ieškoti įkvėpimo iš gamtos ir meno, stebėti aplinką. Sėkmė ateina tuomet, kai įgyvendini savo tikslus ir matai, kad pirkėjas laimingas. Kai negalvoji apie pripažinimą ir garbę. Viską reikia daryti su meile ir iš širdies. Tik tada darbai skleidžia pozityvumą ir meilę.
– Labai daug domitės ir kitais dizaineriais. Kuriuos lietuvių kūrėjus išskirtumėte?
– Man patinka Agnės Kuzmickaitės kūryba. Labai įdomūs dizainerio Juozo Statkevičiaus darbai. Mane visada traukė santūrūs ir stilingi Lietuvos moterų įvaizdžiai.
– Jus domina moters vidinis pasaulis, nes tik nuo jo atsispiriant gyvenime atsiranda gražūs dalykai. Iš kur semiatės žinių?
– Domiuosi moters vaidmeniu šiame pasaulyje, jos galimybėmis, kurias suteikė gamta. Tokių žinių merginos ar moterys neturi. O tai labai didelis minusas.
Specialiai lankiau kursus ir baigiau akademiją, skirtą moterims, – tai gyvenimo mokykla. Amerikoje išsirinkau gimnaziją, į kurią ėjo tik mergaitės, tai buvo geros pamokos sielai. Dėl to mano gyvenime šeima svarbiau už viską. Man labai svarbu, kad vyrautų harmonija tarp svajonių ir atsakomybės.
Visiems žinoma, kad dabar materialų pasaulį siekia valdyti moteris, ir tada prasideda negeri dalykai. Moteris imasi visko, kas tik įmanoma, pamiršdama svarbiausia dalyką – kad pasaulį galima valdyti per vyrą. Ir tai daryti teisingai, to yra mokomasi. Ši tema labai plati. Linkiu visoms moterims to pasimokyti – pasaulis bus paprastesnis, vyraus harmonija, šeimos bus stipresnės ir pati moteris laimingesnė!
