Kai Maskva patikėjo koronavirusu, ėmėsi daryti tvarką ir įvedinėti baudas už pažeidimus – kitaip tokios gausybės žmonių nesuvaldysi.
Gegužės 14 d. duomenimis, Rusijos sostinėje COVID-19 infekcija sirgo daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių, pasveikusiųjų buvo daugiau kaip 23 tūkstančiai, mirusių – beveik 1300.
Ilgą laiką suvestinėje net nebuvo duomenų, kiek žmonių užsikrėtę koronavirusu Rusijoje. Kai šalis tuos duomenis pradėjo skelbti, užsikrėtusiųjų skaičiumi ėmė sparčiai veržtis į priekį. Rusijoje užsikrėtusių koronavirusu daugiau kaip 260 tūkstančių.
COVID-19 buvo diagnozuotas politikams: Rusijos premjerui Michailui Mišustinui, kultūros ministrei Olgai Liubimovai, statybų ministrui Vladimirui Jakuševui.
Nuo koronaviruso neapsaugotas ir Kremlius – praėjusią savaitę infekcija nustatyta prezidento Vladimiro Putino atstovui spaudai įtakingajam Dmitrijui Peskovui.
O kaip gyvena Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, didžiausias Europos miestas? Maskvoje – 12,6 mln., o metropolinėje teritorijoje – 16,7 mln. gyventojų.
Lietuvoje gimusi Monika beveik nuo vaikystės šį didmiestį stebi iš arti: „Mes su vyru – menininkai. Bet gyvenimas iki koronos ir dabar skiriasi. Ateidavo svečių, susitikdavome su draugais, bendraudavome, nuolat tas gyvenimas šurmuliuodavo. O dabar net ir menininkai, kurie, atrodo, visada žiūri į gyvenimą kiek paprasčiau, jau irgi sėdi namie.“
– Monika, kaip dabar atrodo garsioji Maskvos Arbato gatvė?
– Gyvenu Naujajame Arbate. Centras – tuščias. Aš nuo vaikystės gyvenu Maskvoje, esu įpratusi prie miesto ritmo, daugybės žmonių. Tikrai nesitikėjau, kad Maskva gali sustoti. Aprimti, ištuštėti.
Gatvės, kuriose ir eismas visada būdavo intensyvus, ir žmonių daug, ir parduotuvės ar kavinės dieną naktį dirbdavo, – viskas užsidarė, ištuštėjo. Centre – gražu, tylu, ramu.
Aš turiu didelį šunį, su kuriuo galiu išeiti pasivaikščioti rytą ir vakare. Vaikštinėju su juo po Arbatą ir matau, kaip viskas ištuštėję.
– Ar jaučiatės saugi?
– Taip. Tačiau miegamuosiuose rajonuose nusikalstamumas didesnis. Nemažai žmonių sėdi be pinigų. Chuliganai bando atiminėti mobiliuosius telefonus, pinigus. Bet yra žmonių – to taip pat negalima neigti, – kurie jau psichologiškai neatlaiko tos saviizoliacijos. Išgeria, išeina iš namų ir pradeda ieškoti nuotykių.
Anksčiau iš miegamųjų rajonų žmonės, kurie daug ir sunkiai dirba, savaitgaliais atvažiuodavo į centrą papramogauti: pasivaikščiodavo, nueidavo į kavinę – įsikraudavo teigiamų emocijų. O dabar jie niekur negali išvažiuoti.
Vis dėlto reikia skirti, kas yra centras ir kas yra miegamieji rajonai. Naujajame Arbate šalia mūsų namų yra keturios maisto parduotuvės. Žmonės nesigrūda, laikosi saugaus atstumo – nėra taip, kad visi kartu prie vienos lentynos. Ir žmonių mažai parduotuvėse. Jose yra maisto, kitokių prekių, nėra jokio deficito, kaip iš pradžių visi gąsdinosi, – Jėzus, nieko nėra!
– Dar iki karantino maskviečiai puolė visko šluoti iš lentynų?
– Iki karantino, kiek aš girdėjau, viską žmonės pirko miegamuosiuose rajonuose. Tarp jų kilo keista panika – nesideda kaukių, bet bėga į parduotuvę prisipirkti grikių, nes reikės sėdėti namie ir tų grikių neužteks.
Miesto pakraščiuose iki saviizoliacijos režimo buvo grūstis didžiosiose parduotuvėse – žmonės maistą išpirkinėjo vežimėliais. Netgi kai kurios parduotuvės siūlė tokį komplektą – pilną vežimėlį maisto produktų. Atėjai, tau nereikia lakstyti po parduotuvę – viskas sudėta vienoje vietoje. Tokio vežimėlio kaina, atrodo, buvo apie 40 eurų.
Centre nėra tokio šurmulio ir panikos. Arbate gyvena vyresni žmonės, kurie čia butus seniai gavę, užsieniečiai, diplomatai. Jų išsilavinimas – kitoks, jie elgiasi ramiai.
Visos parduotuvės reikalauja, kad žmonės į jas eitų su kaukėmis ir pirštinėmis, laikytųsi atstumo vieni nuo kitų. Kaukę galima nusipirkti ir pačioje parduotuvėje.
– Ar per karantiną Maskvoje, kaip ir daugelyje pasaulio miestų, padaugėjo smurto artimoje aplinkoje?
– Bet tai nuolat yra Rusijoje. Dabar visi uždaryti ir turi būti vienoje erdvėje, gal daugiau to smurto pasitaiko. Apie pagausėjusius kriminalinius nusikaltimus nėra oficialios statistikos. Tik neoficialiuose interneto kanaluose yra įvairių žinučių ar vaizdo pranešimų apie tuos įvykius.
– Rusija ilgai netikėjo, kad pasaulyje siaučia koronavirusas. Nuo kada Maskvoje įvestas karantinas?
– Oficialiai Maskvoje įvestas ne karantinas, o saviizoliacijos režimas. Nuo kovo 16-osios uždarytos visos mokyklos – mokymas vyksta nuotoliniu būdu. Nuo kovo 26 d. įvestas saviizoliacijos režimas vyresniems nei 65 metų žmonėms. Nuo kovo 28 d. uždarytos visos kavinės, restoranai, grožio salonai, kirpyklos, sporto klubai, baseinai, krautuvės, parkai, teatrai, muziejai.
Visos vaikų žaidimų aikštelės aptrauktos dryžuota juosta, ant kurios užrašyta: „Stop. Karantinas“. Kiekvienas skveras apjuostas tokia pat juosta – negalima nei į jį įeiti, nei pasėdėti ant suolelio.
Dirba tiktai maisto produktų parduotuvės, vaistinės, bankai, paštas, viešasis transportas.
Nuo kovo 30-osios įvestas saviizoliacijos režimas visiems Maskvos gyventojams. Be leidimo iš namų galima išeiti apsipirkti artimiausioje maisto produktų parduotuvėje du kartus per savaitę, išvesti į lauką naminius gyvūnus, bet ne toliau kaip 100 metrų nuo namų, išnešti šiukšles, nueiti į vaistinę, vykti į darbą (tiems, kurie dirba).
Balandžio 1 d. priimtas įsakymas bausti saviizoliacijos režimo pažeidėjus. Bauda – apie 50 eurų.
Nuo balandžio 13 d. įvestas leidimų režimas. Jei žmogui reikia kur nors toliau nuvažiuoti (į kliniką, darbą, paštą, sodą), jis turi užsiregistruoti miesto elektroniniuose vartuose ir gauti QR kodą-leidimą. Savais reikalais galima išvažiuoti du kartus per savaitę, į medicinos įstaigas – neribotai.
Pačioje saviizoliacijos režimo pradžioje buvo keista gatvėje pamatyti žmogų su kauke – rusiška dvasia tokia, kad ji nepaklusni ir labai pasitiki savimi, o dabar jau keista pamatyti žmogų be kaukės ir pirštinių. Nuo gegužės 12 d. baudžiami piliečiai, kurie gatvėje ar kitoje viešoje vietoje pasirodo be kaukių ir pirštinių. Bauda – apie 50 eurų.
– Kaip maskviečiai reagavo į saviizoliacijos režimą?
– Kaip ir visame pasaulyje, iš pradžių negalėjo patikėti, kad tas koronavirusas – tikrai toks siaubas ir viskas taip rimta. Buvo dar daug žmonių, kurie iki paskutinio momento vaikščiojo gatvėmis ir be kaukių, ir be pirštinių. Didžioji dalis nepatenkintųjų – verslininkai, kurių darbas sustojo. Kiti gana adekvačiai sureagavo ir izoliavosi. Mano ir vyro giminaičiai, draugai, pažįstami – visi tvarkingai sėdime namuose.
– Koronavirusas 2019 m. antrojoje gruodžio pusėje buvo nustatytas Kinijos mieste Uhane. Rusijos valdžia ilgai į tai nereagavo – esą jokio koronaviruso nėra, Vakarai be reikalo kelia paniką. Tad nenuostabu, kad susigrumti su pandemija žmonės psichologiškai nebuvo parengti.
– Dabar pasaulis atviras ir visa informacija pasiekiama internetu. Maskvoje taip greitai ir iš karto nebuvo nustatyti pirmieji koronaviruso atvejai, nes nebuvo testų. Kodėl dabar didėja susirgimų skaičius? Todėl, kad dabar testuojami visi, ir koronavirusas pasitvirtina.
– Ar ligoninėse netrūksta kaukių, plaučių ventiliavimo aparatų, kitokios įrangos?
– Aišku, trūksta. Tam nebuvo pasirengęs niekas – nei medžiagų tiekėjai, nei gamintojai. Niekas nesitikėjo, kad tikrai bus pandemija, kad tikrai toks baisus virusas taip plačiai paplis. Valdžia rūpinasi, kad ligoninėse medikams būtų ir kaukių, ir kombinezonų, ir kitokių apsaugos priemonių.
Maskva – milijoninis miestas, kuriame gyvena labai daug tautybių ir nuolat migruojančių žmonių. Tą migravimą buvo sunkiausia sustabdyti. Daug kas tranzitu važiuoja per Maskvą, daug kas atvažiuoja iš regionų dirbti čia ir grįžta atgal. Kol stabdė žmonių judėjimą, koronavirusas plito.
Nuo kovo 18 d. Rusija neįsileidžia užsieniečių, o kovo 30 d. visiškai uždarė sienas.
– Net Maskvos meras Sergejus Sobianinas yra pareiškęs, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu sostinėje gali būti 2–2,5 karto daugiau.
– Dabartiniai užsikrėtusiųjų skaičiai – tik apytiksliai. Maskvoje yra kur kas daugiau užsikrėtusių, nei skelbia statistika. Čia dirba daug žmonių iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos, Uzbekijos, kitų. Jie dirba statybose, kitus sunkius, juodus darbus. Jie liko čia, gyvena bendrabučiuose. Kadangi visos statybos sustabdytos, jie negauna algų. Daugelis jų serga, bet neina pas gydytojus. Dar ir dėl to negalima tiksliai pasakyti, kiek yra užsikrėtusių koronavirusu Maskvoje. Nes dalis žmonių dėl to paprasčiausiai nesikreipia į medikus.
– Vadinasi, Maskva jau patikėjo koronavirusu?
– Be abejo, patikėjo. Pirma netikėjo. Žinote, kaip žmonės reaguoja – et, pas kaimynus, už sienos tas virusas, pas kinus, pas italus. Netiki tol, kol nėra viruso jų kieme. Bet kai susidūrė su korona – kas nors iš artimųjų susirgo, kas nors grįžo iš užsienio užsikrėtęs, – patikėjo.
– Ar grįžusiems iš kelionių buvo nurodyta izoliuotis dviem savaitėms?
– Buvo. Dalis žmonių izoliavosi sąžiningai, dalis netikėjo, kaip tai rimta, ir toliau, kol galėjo, ėjo į darbą, susitikinėjo su draugais, po kavines vaikščiojo.
– Girdėjau, kad Maskvos ligoninėse labai trūksta vietų koronavirusu infekuotiems žmonėms. Kokia tikroji padėtis?
– Verslininkai išnuomoja savo patalpas tam tikram laikotarpiui ir jose stato lovas, nes trūksta vietų, kur būtų galima guldyti ligonius.
Dabar yra taip: jeigu žmogus nejaučia koronavirusui būdingų simptomų, greitoji medicinos pagalba nevažiuoja. Ji dabar atvažiuoja tik tuo atveju, jeigu yra tikimybė, kad žmogus gali mirti. Jei simptomai silpni, medikai rekomenduoja kokių nors vaistų ir gydytis namie. Bet žmogus privalo parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną programėlę „Socialinis monitoringas“ ir užsiregistruoti joje.
Programėlė įvairiu paros metu atsiunčia užklausą, kur yra ligonis. Tada jis privalo iš karto padaryti savo asmenukę ir patvirtinti, kad nepažeidžia saviizoliacijos režimo ir tikrai gydosi namie. Jei ligonis nenusiunčia savo nuotraukos, gauna apie 50 eurų baudą.
– Gal taip nutiko po televizijos žiūrovus ištikusio šoko, kai iš viršaus, gal iš drono, nufilmuotas siužetas buvo parodytas per televiziją. Maskvos gatve buvo nusidriekusi ilgiausia greitosios medicinos pagalbos automobilių eilė. Greitosios devynias valandas stovėdavo eilėje, kad su pacientu patektų į polikliniką ar ligoninę. Ar ir dabar nusidriekia tokios milžiniškos eilės?
– Tokia padėtis buvo vienu momentu, bet daugiau negirdėjau, kad prie ligoninių stovėtų eilės. Žmonės patys važiuoja į polikliniką išsitirti, kitus atveža. Jie ten, viduje, sėdi. Labai daug žmonių.
– Ar teko girdėti, kiek Maskvoje yra COVID-19 užsikrėtusių medikų ir kiek jų nuo šios infekcijos mirė?
– Nėra oficialios informacijos, kiek medikų užsikrėtė koronavirusu ir mirė.
Yra neoficiali svetainė, kuri atsirado pačių medikų iniciatyva. Šiuo metu jos sąraše – 160 mirusių kolegų.
Koronavirusu buvo susirgęs ir vyriausiasis ligoninės Komunarkoje gydytojas, bet jis pasveiko. Tai pagrindinė infekcinė Maskvos ligoninė, kurioje gydomi koronavirusu infekuoti asmenys.
– Ar restoranai ir kavinės persiorientavo ruošti maistą išsinešti?
– Taip, visi. Bet dalykas tas, kad žmonės, kurie sėdi namie be algų, neturi už ką užsisakyti to maisto į namus.
– Ar skelbiama, kiek verslininkų, tarkime, kavinių, restoranų, viešbučių, koncertų salių savininkų, bankrutavo? Gal ir jie, ir teatrai bei koncertinės įstaigos jau sulaukė valstybės kompensacijos?
– Valdžia nieko niekam nekompensuoja, todėl verslas eina iš proto. Kai baigsis karantinas, tik tada bus aišku, kas išliko, o kas bankrutavo. Bet, manau, bus daug uždarytų kepyklėlių, kavinių, krautuvėlių. Dideli verslai dar galėjo kitaip organizuoti darbą, pakeisti verslo specifiką, sumažinti darbuotojų skaičių, o maži – vargu.
Patalpų savininkams verslininkai turi mokėti nuomą, komunalinius mokesčius. Valdžia neatleido nuo jokių mokesčių. Verslininkai nedirba, bet jie turi iš kur nors ištraukti pinigų, kad tuos mokesčius sumokėtų. Taip pat valdžia įpareigojo verslininkus sumokėti savo darbuotojams netgi karantino laikotarpio atlyginimus, jeigu jų neatleido.
Dideli verslai gal ir gali tai padaryti, o maži? Visi klausia – iš ko sumokėti? Verslininkai nepatenkinti, kad valdžia neskelbia ypatingosios padėties, dėl kurios būtų galima atidėti mokėjimą, bet reikalauja sumokėti nuomą, algas.
– Maždaug kiek žmonių Maskvoje liko be darbo?
– Neaišku. Daugiau nei 70 proc. žmonių dirbo neoficialiai. Apie juos tiesiog nėra informacijos.
Susiję straipsniai
– Monika, o kaip jūs atsidūrėte Maskvoje?
– Mano mama ir tėtis susipažino Lietuvoje. 1983 m. tėtis mamą parsivežė į Maskvą. Kai mamos paklausia, kaip papuolė į Rusiją, ji atsako: „Aš – meilės tremtinė.“ Mano mama – lietuvė, tėtis turi rusiško ir žydiško kraujo.
Bet aš gimiau Lietuvoje, iki mokyklos augau pas močiutę kaime, tiksliau, Baisogaloje, Radviliškio rajone.
Kai reikėjo eiti į pirmą klasę, mane tėvai atsivežė nuolat gyventi į Maskvą. Pirmą klasę baigiau rusiškoje mokykloje, o nuo antros papuoliau į lietuvišką vidurinę J.Baltrušaičio mokyklą. Aš esu iš pirmos tos mokyklos moksleivių laidos.
Mano mama Vilniaus universitete baigusi lietuvių kalbą ir literatūrą ir visą gyvenimą su manimi kalba lietuviškai. Ir netgi pataiso kirčiavimą. Mano tėtis – sporto žurnalistas, senelis, tėčio tėvas, – rusų kalbos ir literatūros profesorius. Senelis pripažįsta, kad aš rusiškai kalbu labai gerai. Jis ilgą laiką gyvena Vokietijoje, ten dėstė įvairiuose universitetuose. Dabar jis – pensijoje.
Naujajame Arbate mudu su vyru nuomojamės butą. Mano vyras – scenaristas ir kino režisierius.
Aš pati sakau, kad esu menininkė, nes ir tapau, ir lipdau. Bet iš profesijos esu dizainerė – baigiau dizainą Maskvos atvirame socialiniame universitete.
Galiu kurti įvairius įmonių, biurų, prekių logotipus ir firminį stilių. Todėl tikiu, kad darbo turėsiu ir pasauliui įveikus pandemiją.