Mažylės Ingrida susilaukė būdama 41 metų. Juodu su vyru Mindaugu (45 m.) bei dukra Marija (15 m.) jos labai laukė, tad dukrelės gimimas buvo tarsi stebuklas. Ingridai interviu metu nuo veido nedingo šypsena. Žinoma moteris neslepia: susilaukti mažylės brandžiame amžiuje buvo viena geriausių idėjų. Dabar ji turi galimybę iš naujo patirti motinystės džiaugsmus ir rūpesčius, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Dainininkės namai kalėdinėmis dekoracijomis kasmet nušvisdavo dar gruodžio pradžioje, tačiau šiemet puošti eglutę juodu su vyru Mindaugu ir dukra Marija pasišovė prieš pat šventes. Ingrida juokiasi, kad atsiradus Evai eglę namuose laikyti visą mėnesį tapo pavojinga – mažylė ją greitai nuverstų.
– Eglutė – svarbiausias švenčių atributas. Kaip ji šiemet atrodo jūsų namuose? – klausiu linksmai nusiteikusios dainininkės.
– Kasmet namuose puošiame didelę gyvą eglę. Perkame ją iš augintojų, vėliau jie ją atsodina. Stengiamės gyventi tvariai. Žaisliukai, kurie ją puošia, – patys įvairiausi. Didžioji jų dalis yra rankų darbo. Kasmet jų kolekciją vis papildau. Labai mėgstu senovinius didelius stiklinius papuošalus, tačiau ne visada pavyksta juos išsaugoti. Vienais metais eglę buvome papuošę nuostabiais žaisliukais, tačiau ji nuvirto. Tad teko puošmenų atsargas kaupti iš naujo.
– Šių metų lapkritį su vyru atšventėte penkerių metų santuokos sukaktį. Kaip per šį laiką pasikeitė jūsų švenčių tradicijos?
– Galima sakyti, nepakito. Šv.Kūčių vakarienės renkamės pas mano tėvelius, o per Kalėdas visa šeima drauge su manimi vyksta į koncertus. Gruodis ypatingas ne tik dėl visuotinių švenčių – pirmąjį žiemos mėnesį švenčiame Marijos ir Mindaugo gimtadienius.
Labiausiai mūsų šventes buvo pakeitęs karantinas. Praėjusiais metais dėl koronaviruso grėsmės buvo atšaukti visi koncertai, tad šv.Kūčias ir Kalėdas leidome namuose keturiese.
– Kokias dovanas mėgstate dovanoti artimiesiems?
– Man patinka sentimentalios dovanos. Kasmet tokias ir dovanoju artimiesiems. Šiemet esu paruošusi metų nuotraukų albumų, į kuriuos sudėjau mūsų visų per metus darytas fotografijas. Juk dažniausiai nuotraukos dabar lieka telefonuose ar kompiuteriuose, tad man labai gražu padaryti fotoknygą ir turėti prisiminimą. Esu paruošusi tokias dovanas močiutėms, tėvams.
Namiškiams mėgstu dovanoti praktiškas dovanas. Juk kai gyveni drauge, žinai, ko žmogus trokšta, bet tiesiog nenori sau leisti ar neprisiruošia įsigyti, tad taip stengiuosi nustebinti.
– O kokias mėgstate gauti?
– Nemėgstu staigmenų ir nereikalingų daiktų, tad su vyru apie dovanas visuomet stengiuosi pasikalbėti, pažerti užuominų. Kalėdos yra tokia šventė, kai privalu dovanoti jaukumą, gerą emociją, o ne prabangius daiktus. Širdžiai mielas daiktas šiai progai puikiai tinka. Negaliu išskirti vienos įsimintinos dovanos... Neretai tai būna papuošalai, kvepalai ar kitoks reikalingas daiktas.
– Pasidalykite, kaip atrodo jūsų šventinis stalas? Ar mėgstate gaminti? O gal yra tradicinių jūsų ruošiamų patiekalų?
– Labai mėgstu gaminti, tad šventinį mamos stalą kasmet papildau savo patiekalais. Man dažniausiai patikima rūpintis salotomis ir kitokiais lengvesniais valgiais. Mama daro vyniotinius, kepa žuvį, mėsą, aguonų pyragus, o aš gaminu salotas, iškepu žuvies pyragą, įdarytą karpį. Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek turiu laiko. Šventės pas mus – tikras darbymetis.
– Šventės jums būna darbingos – su grupe koncertuojate visoje Lietuvoje. Sakykite, kaip paskirstote laiką šeimai? Ar tai neliūdina?
– Man patinka koncertuoti per šventes. Spėju skirti laiko artimiesiems ir pasidarbuoti. Sėdėti kelias dienas prie stalo man nėra didelis malonumas, tad pabuvus per Kalėdas su giminėmis išvykti koncertuoti – vienas malonumas.
Be galo mėgstu savo darbą, o ir grupės merginos per 17 metų scenoje tapo tarsi sesėmis. Jei reikėtų scenoje būti vienai, jausčiausi visai kitaip. Per šventes į koncertus kartu vyksta ir mūsų vyrai su vaikais, tad mes ne tik dirbame, bet ir po koncertų smagiai drauge leidžiame laiką.
Būna, kolegos sako, kad niekuomet nedirbtų per Naujuosius metus. Mano manymu, ši naktis yra kaip ir visos kitos, o dirbant viskas būna daug paprasčiau – nereikia sukti galvos dėl aprangos, šventės vietos, o fejerverkai visuomet nuostabūs.
– Praėję metai jums buvo dosnūs – pavasarį jūsų šeimą papildė dukra Eva. Kaip ji pakeitė jūsų šventes?
– Kai šeimoje yra mažų vaikų, kalėdinės tradicijos tarsi atgimsta. Žiemos šventės ir vėl tapo kupinos jaukumo, džiaugsmo, tradicijų ir tikėjimo stebuklais. Tikiu, kad ilgainiui atkursime tradiciją Kūčių vakarą su rogėmis keliauti į miestą pasižiūrėti papuoštos Kalėdų eglutės. Kai Marija buvo maža, tai labai mėgome daryti.
– Mažylės lauktis pradėjote vėlyvame amžiuje. Kaip reagavote, kai sužinojote apie nėštumą?
– Mes su Mindaugu to labai laukėme. Tai nebuvo netikėta, įdėjome daug pastangų, kad tai įvyktų. Kai sužinojau, kad laukiuosi, mane keturis mėnesius kankino baimė, negalėjau atsipalaiduoti ir džiaugtis.
Abu su vyru esame prietaringi, tad tikroji laimė mus užplūdo nuo penkto mėnesio. Pasirodė ir pilvukas, buvo labai geras jausmas, vaikščiojau jį atkišusi su pasididžiavimu.
Laukimas buvo stebuklingas. Brandesniame amžiuje viską imi vertinti kitaip, net ir visus nėštumo nemalonumus priimi kaip Dievo dovaną. Džiaugdavausi, kad man tinsta kojos, kad pykina, net ir kad vemiu – tai juk reiškia, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti. Linkiu kiekvienai moteriai tai patirti brandžiame amžiuje.
– Kaip mažylė pakeitė jūsų kasdienybę?
– Per vieną dieną ji kaip uraganas apvertė viską aukštyn kojomis. Džiaugiuosi, kad Eva yra be galo rami mergytė, tačiau pastaraisiais metais mūsų gyvenimas sukasi vien tik aplink ją. Aš, Mindaugas ir Marija esame pagalbininkai, kurie padedame šiai mažai būtybei žengti per gyvenimą ir pažinti pasaulį.
– Praėjo jau kiek daugiau nei pusantrų metų, kai jūsų namuose krykštauja Eva. Sakykite, ar sunku buvo dar kartą prisijaukinti motinystę?
– Prisijaukinau ir mėgaujuosi kiekviena akimirka. Mums pasisekė, kad Eva yra labai rami. Iki devynių mėnesių nebuvo nė vienos nemiegotos nakties. Vėliau ji pradėjo keistis, ėmė kaltis dantukai, tada jau buvo kiek neramumo.
Yra tik viena problema – Eva labai nevalgi. Šiais laikais tai opi problema, su kuria susiduria begalė mamų. Kai apie tai papasakojau socialiniuose tinkluose, sulaukiau labai daug atsiliepimų. Tuomet ėmiau lyginti ir vertinti, kaip keičiasi laikai. Augant Marijai su ja nebuvo jokių problemų – viską, ką tik pagamindavau, ji suvalgydavo, o Eva – visiškai kitokia.
Plušu virtuvėje, ruošiu ne vieną patiekalą, tačiau jai niekas nepatinka ir neįtinka. Esu įpratusi maisto produktus pirkti savaitei, gyventi tvariai, tačiau su Eva įpročius tenka keisti.
Būna dienų, kai stovi virtuvėje ir svyra rankos, o akyse kaupiasi ašaros. Labai laukiu, kada ji užaugs ir papasakos, kodėl taip elgėsi. Maniau, kad pradėjus lankyti darželį viskas susitvarkys, tačiau viskas teka įprasta vaga.
Apsilankėme net pas keletą gydytojų, tačiau visi patvirtino, kad mažylė yra sveika ir galime gyventi ramiai.
– Sakykite, kokie yra vėlyvosios motinystės pliusai ir minusai?
– Pagrindinis trūkumas – nebespėji tiek daug, kiek spėdavai anksčiau. Aš ir Marijos susilaukiau ne taip jau anksti – būdama 29-erių. Žinoma, atsigauti po bemiegių naktų gerokai sunkiau, todėl vos tik turiu minutę, stengiuosi skirti daugiau laiko sau. Bet tie trūkumai virsta pranašumais, nes neleidi sau apkerpėti – keli naujus tikslus, planuoji naujus darbus.
– Kaip prie rūpinimosi mažyle prisideda vyras Mindaugas ir dukra Marija?
– Kai yra toks didelis amžiaus skirtumas tarp vaikų, vyresnieji nelabai nori užsiimti šiuo rūpesčiu. Marijai yra 15 metų, tad jai rūpi mokslai, draugai bei kitokia veikla. Mindaugas man labai padeda. Nors jis labai užsiėmęs, radęs laisvą minutę rūpinasi Eva. Mes vienodai pasidalijame darbus. Nuo pat pirmos dienos, kai parodžiau, kaip pakeisti sauskelnes, jis puikiai tai daro iki šiol. Smagu matyti, kaip jis su dukra užsiima, turi savų šnabždesių, veiklos, puikiai susitvarko.
– Visai neseniai Eva pradėjo lankyti darželį. Kaip ji ten leidžia pirmąsias dienas?
– Labai džiaugiuosi, kad mažylę nusprendėme vesti į tarptautinį darželį „Katino dienelės“, kuriame kalbama ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Kai namuose leidžiame žiūrėti filmukus, juos įjungiame anglų kalba. Pastebiu, kaip mažylė atkartoja angliškus žodžius, – tai smagu. Eiti į darželį jai labai patinka, ten jau turi ir draugių, su kuriomis leidžia laiką. Tai išties palengvina buitį.
– Ar pavyksta atitrūkti nuo rutinos ir rasti laiko pabūti su Mindaugu dviese?
– Pasakysiu atvirai – visiškai nepavyksta. Romantiką jau seniai esame pamiršę. Atrodo, kad visa tai liko praeityje. Mūsų gyvenimas šiuo metu sukasi aplink mažylę ir darbus.
Manėme, kad išleidę Evą į darželį rasime daugiau laiko sau, tačiau nieko panašaus – užklupo darbai. Tad dar to laiko mums teks palaukti.
– Gimus dukrai visi drauge leisti karantino išvykote į Tenerifę. Ten gyvenote du mėnesius ir minėjote, kad visiems tai buvo puikus sprendimas. Sakykite, ar niekuomet nesusimąstote apie gyvenimą ten?
– Tenerifėje teko gyventi auginant Mariją. Ten praleidome maždaug pusantrų metų. Per šventes ir vasarą grįždavome į Lietuvą, o žiemas leisdavome ten, kur šilta.
Būdama maža Marija labai sirgo, o šiltas šios salos klimatas jai padėjo susitvarkyti imuninę sistemą. Pradėjome grūdintis – maudytis, valgyti ledus. Tačiau jai pradėjus eiti į mokyklą grįžome gyventi į Lietuvą.
Net neabejoju, kad ir su Eva vyksime į Tenerifę ilgesniam laikui. Esame šilumos mėgėjai, tad neatmetame galimybės vykti ten praleisti žiemos.
Karantinas buvo palankus tuo, kad Marija mokėsi nuotoliniu būdu ir mes ramiai galėjome ten ir mokytis, ir dirbti. Dabar sunkiau, nes reikia derintis prie mokslų, tačiau planuojame netrukus bent trumpam pakelti sparnus.
– Tiek nėštumo laikotarpiu, tiek po gimdymo atrodėte tiesiog švytinti. Kokia to paslaptis?
– Esu aktyvų gyvenimą gyvenanti moteris, tad sportas – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Galbūt dabar, kai yra mažas vaikas, sportuoti sunkiau, tačiau stengiuosi to neužleisti. Svarbu ir sveika mityba.
– Kokioms grožio procedūroms esate ryžusis, o galbūt apie kokias nors susimąstote?
– Nuo pat jaunų dienų rūpinausi savo oda. Kartą per mėnesį lankydavausi pas kosmetologę, o tais laikais juk tai nebuvo madinga ir tiek išplėtota... Iki šiol rūpinuosi savo išvaizda. Esu už procedūras, kad ir injekcijas, kurios reikalingos ir nėra drastiškos.
Renkuosi tas procedūras, kurios yra saugios, patikrintos ir teikia daugiau naudos, negu daro žalos. Visai neseniai išbandžiau kūno modeliavimo procedūrą, kurios metu radijo dažniais suaktyvinami organizmo resursai. Tai padėjo greičiau pataisyti problemines vietas po nėštumo. Ši procedūra man išties patiko. Esu už mokslą ir inovatyvias priemones, kurios saugiai padeda pagerinti išvaizdą.
– Esate aktyvi socialiniuose tinkluose, dažnai lankotės renginiuose. Ten dažniausiai galima išvysti jūsų dukras, tačiau vyrą Mindaugą – rečiau. Kodėl?
– Mindaugas nėra viešas žmogus ir jam nėra įdomūs renginiai. Jis neretai turi svarbesnių reikalų. Niekuomet jo eiti drauge su manimi neverčiu. Turime daug skirtingų pomėgių ir aš gerbiu jo asmeninę erdvę. Jis pats, kai nori, pasisiūlo man palaikyti kompaniją.
– Kokių turite bendrų pomėgių?
– Keliauti! Su didele aistra iki pandemijos keliaudavome įvairiausiais būdais, drauge planuodavome išvykas. Dėl Evos ir ribojimų, deja, šis pomėgis tapo kiek primirštas, tačiau tikimės jį atgaivinti.
– Su Mindaugu atrodote ideali pora. Ar pasitaiko barnių?
– Kaip ir daugelio namuose, kivirčų pas mus kyla dėl smulkmenų, o tai gali sukelti didelį uraganą. Ypač iš mano pusės. Bet kai jau tiek metų esame drauge, viskas vyksta paprasčiau – nusiraminame, pasikalbame, ir viskas išsisprendžia.
– Esate viešas žmogus. Kokie to pliusai ir minusai?
– Nelaikau savęs žvaigžde, dėl to man viešumas neduoda nei pliusų, nei minusų. Per savo karjerą teko matyti ir aukštumų, ir žemumų. Ši didžiulė patirtis užaugino šarvus, kurių jau, rodos, nepramuš niekas.
– Po įrašais socialiniuose tinkluose sulaukiate daug pagyrų, bet neretai ir kritikos. Kaip į ją reaguojate?
– Kadangi reaguoju ramiai, mane neigiami komentatoriai, rodos, aplenkia. Komentarų neskaitau, stengiuosi neigiamo turinio neįsileisti į savo aplinką ir jos neteršti.
Artimųjų kritiką visuomet išklausau ir priimu, tačiau svetimą ignoruoju. Tikriausiai dėl to, kad nereaguoju, nesiveliu į barnius, aštrialiežuviai ir pamokslautojai mane aplenkia.
– Artėja šventės, ko norėtumėte palinkėti sau, savo šeimai ir skaitytojams?
– Pastarieji metai parodė, kad sveikata ir draugai – didžiausias turtas. Noriu palinkėti, kad visi būtų sveiki ir laimingi.
Šie sunkūs laikai parodė, kas yra tikrieji draugai, tad linkiu, kad jų ratas niekuomet nemažėtų.
